Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atsovui advokatui Gintarui Česnulevičiui, atsakovo A. D. atstovui advokatui Raimondui Sedlevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį dėl skolos, nuostolių atlyginimo ir baudos priteisimo atsakovams A. D., R. D. ir Rimantui P. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl skolos ir nuostolių priteisimo, nesudarius buto pirkimo – pardavimo sutarties. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, prašydamas teismo priteisti iš atsakovų solidariai 25 486,56 Eur skolos, 9 348,07 Eur panaudotų perkamo buto įrengimui, 17 502,60 Eur baudą už sutarties nevykdymą, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-6). Ieškovas paaiškino, jog su atsakovais A. D. ir R. D. 2008 m. balandžio 22 d. pasirašė preliminariąją sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo. Sutartyje buvo nustatyta 147 288 Lt perkamo buto kaina, o už garažą ieškovas įsipareigojo sumokėti 30 822 Lt. Susitikimo metu A. D. paprašė sumokėti 10 000 litų avansą už perkamą butą. Ieškovas sumokėjo jam šiuos pinigus, tai patvirtina atsakovo ranka išrašytas dokumentas. Ieškovas 2008 m. lapkričio 27 d. už butą rekonstruojamame administraciniame pastate A. D. sumokėjo dar 42 000 litų. Tai patvirtina atsakovo ranka išrašytas dokumentas. Ieškovas A. D. 2009 metais dar perdavė 36 000 litų, iš kurių 20 000 litų 2009 m. balandžio 1 d. iš jo paėmė A. D. tėvas R. D., o 16 000 litų 2009 m. liepos 16 d. iš jo paėmė pats A. D.. Abiem atvejais pastarieji asmenys išdavė pinigų gavimą patvirtinančius dokumentus. Taip pat ieškovas įrodinėja, kad investavo daugiau kaip 30 000 litų į perkamą butą Nr. 7., siekiant jį įrengti, nes atsakovas A. D. sakė, kad kol bus užbaigti su namo statybomis, su jo teisine registracija susiję klausimai, jis galįs pradėti buto vidaus įrengimo darbus. Ieškovas 2009 m. pabaigoje pareikalavo, kad A. D. perleistų perkamą butą, t.y., kad būtų sutvarkyti visi buto pirkimo – pardavimo dokumentai ir jis galėtų įregistruoti butą savo vardu. Tuomet A. D. jam pasakė, kad visas namas, kuriame buvo sutarta pirkti butą, yra įkeistas bankui ir dėl to jokie sandoriai vykti negali. Kai ieškovui tapo žinomos aplinkybės, jog visas namas, kuriame ketino pirkti butą yra įkeistas bankui, jis pareikalavo, kad A. D. grąžintų pinigus, kurie buvo sumokėti už perkamą butą bei investuoti į buto įrengimą. Iš pradžių A. D. žadėjo grąžinti iš jo gautus pinigus, tačiau vėliau nutraukė bendravimą su ieškovu. Atsakovas A. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškinį iš dalies atmesti (b.l.135-139). Nurodė, atsakovas pradėjo jam nuosavybės teise priklausančio administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) mieste, rekonstrukciją, ketindamas rekonstruojamame pastate įrengti butus ir juos parduoti. Apie šią atsakovo veiklą sužinojęs ieškovas kreipėsi į atsakovą, pareikšdamas, kad norėtų įsigyti butą rekonstruojamame pastate. Tarp ieškovo ir atsakovų A. D. ir R. D. 2008 m. balandžio 22 d. buvo sudaryta notariškai patvirtinta Preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (toliau – Preliminarioji sutartis, priedas Nr. 1), kuria atsakovai A. D. ir R. D., kaip būsimasis pardavėjas, įsipareigojo pastatyti ir atskiros rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu parduoti, o ieškovas, kaip būsimasis pirkėjas, nupirkti už šioje sutartyje nurodytą kainą bei šioje sutartyje nustatyta tvarka joje nurodytą nekilnojamąjį turtą. Atsakovas A. D. taip pat nurodė, kad Preliminariosios sutarties 6.1 punktas nustatė, kad buto pirkimo – pardavimo sutartį šalys įsipareigoja sudaryti iki du tūkstančiai aštuntųjų metų spalio mėnesio trisdešimtosios dienos (2008-10-30). Atsakovui ir ieškovui susitarus su Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro notaru dėl pagal Preliminariąją sutartį numatytos buto ir garažo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo datos, ieškovas numatytąją datą pas notarą neatvyko ir buto ir garažo pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė, taip pažeisdamas tarp ieškovo ir atsakovų A. D. ir R. D. sudarytos preliminariosios sutarties sąlygas. Atsakovui nurodė, kad dėl ieškovo kaltės nesudarius pagrindinės buto ir garažo pirkimo – pardavimo sutarties atsakovas patyrė nuostolius, nes pastato rekonstrukcija buvo vykdoma atsakovui banko suteiktos paskolos lėšomis, bankui mokamos didelės palūkanos, paskolos grąžinimas, todėl ieškovas turėtų atlyginti atsakovui dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo jo patirtus nuostolius. Atsakovas paaiškino ieškovui, kad jis sutinka grąžinti jam dalį pinigų, t.y. 7 983, 96 EUR (septynių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų ir 96 euro centų) dydžio (ieškovo sumokėtas avansas už ketinamą pirkti butą ir garažą), todėl šioje dalyje pripažįsta ieškinį. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio argumentus. Papildomai nurodė, kad atsisako teismo siūlymo kreiptis į ekspertus dėl nuostolių dydžio, patirtų įrengiant butą, nustatymo, nes atsakovo finansinė padėtis yra bloga, todėl nemato galimybės išsiieškoti apmokėjimo ir už eksperto paslaugas. Mokėjimo dokumentų ieškovas nėra išsaugojęs, todėl negali pagrįsti nuostolių dydžio. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomų ar naujų aplinkybių nenurodė, patvirtino, jog atsakovo finansinė padėtis yra bloga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovais A. D. ir R. D. 2008 m. balandžio 22 d. pasirašė preliminariąją sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo (T.I, b.l.58-63). Pagal minėtos sutarties 2.4.1. punktą būsimasis pirkėjas įsipareigojo sumokėti 10 000 litų prieš pasirašant šią sutartį galimam būsimo pardavėjo nuostolių atlyginimui, o pagal Preliminariosios sutarties 2.4.2 punktą – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šios sutarties pasirašymo dienos sumokėti atsakovui dar 50 433 Lt, kurie būtų skirti galimam nuostolių pagal šią sutartį atlyginimui. Atsakovo A. D. išduotas skolos pakvitavimas įrodo, kad ieškovas 207-02-27 perdavė 10 000 Lt. Atsakovas atsiliepime į ieškinį patvirtino, jog ieškovas yra sumokėjęs už ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą iš viso 88 000 Lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), tačiau įrodinėja, kad pagrindinė buto pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta dėl ieškovo kaltės, todėl dalis mokėjimų turi būti įskaityti patirtiems nuostoliams, kurių dydis buvo numatytas Preliminariojoje sutartyje, atlyginti.

Dėl nesudarytos pagrindinės buto pirkimo – pardavimo sutarties pasekmių

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 3 dalį preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. CK 6.165 straipsnio 4 dalis numato pareigą kitai šaliai atlyginti padarytus nuostolius, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Bet kuriuo atveju, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje konstatuota, kad avanso mokėjimas pagal preliminariąją sutartį neprieštarauja imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012).Pagal Preliminariosios sutarties 6.1 punktą buto pirkimo – pardavimo sutartis privalėjo būti sudaryta iki 2008-10-30. Atsakovas A. D. išviešino nuosavybės teises į statinį, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad statinys pripažintas tinkamu naudoti nuo 2008-12-23. Įvertinus Preliminariosios sutarties punktą 5 punktą galima spręsti, kad numatoma buto statybos darbų pabaiga – 2008-10-01, o darbus užbaigus (Sutarties 5.5 punktas) buto pirkimo pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2008-10-30. Taigi akivaizdu, jog statinys buvo pripažintas tinkamu naudoti jau po Preliminarios sutarties 6.1 punkte numatyto termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos; šalys nepasirašė pagrindinės sutarties ir nebeturi prievolės ją sudaryti.Preliminariosios sutarties 7.6 punktas numato, jog tuo atveju, kai dėl būsimo pirkėjo kaltės, t.y. nesilaikant šioje sutartyje numatytų įsipareigojimų, būsimasis pardavėjas įgyja teisę nutraukti sutartį, būsimasis pirkėjas privalo atlyginti jam dėl šios sutarties patirtus nuostolius, palikdamas sumokėtą 60433 Lt sumą. Remdamasis šia sutarties nuostata, atsakovas A. D. pripažįsta ieškinį dalyje dėl 7 983,96 eurų skolos priteisimo, tačiau mano, kad jam turi likti 17502,61 eurų sumą kaip nuostolių atlyginimas dėl nesudarytos sutarties.Teismas atmeta atsakovo argumentą, jog Preliminariosios sutarties 7.6 punktas suteikia jam teisę į 17502,61 eurų (60433 Lt) sumą kaip nuostolių atlyginimą. Pirma, Preliminarioji sutartis nebuvo nutraukta, o tik jos nutraukimo atveju ieškovas įsipareigojo atlyginti nuostolius, dėl kurių dydžio buvo susitarta (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Antra, ieškovo įsipareigojimai pagal Preliminarią sutartį apėmė buto įrengimo prievolę tokia apimtimi, kiek tai veikia vidaus apdailos darbų atlikimą pastato pridavimui. Atsakovas A. D. nepateikė įrodymų, kad ieškovo įsipareigojimas atlikti vidaus apdailos darbus buvo netinkamas ir tai paveikė aplinkybę, jog statinys 2008-12-23 pripažintas tinkamu naudoti ir dėl ko būtų atsiradusios prielaidos nutraukti preliminarią sutartį bei reikalauti nuostolių atlyginimo. Kita vertus, 2017-02-13 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog buvo atlikta dalinė apdaila ir bute gyveno R. R., o tai reiškia, kad ieškovo įsipareigojimų dėl vidaus apdailos įrengimo pažeidimo nenustatyta, todėl nėra pagrindo Preliminariosios sutarties 7.6 punkto taikymui. Nors atsakovas A. D. įrodinėja, jog atsakovui ir ieškovui susitarus su Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro notaru dėl pagal Preliminariąją sutartį numatytos buto ir garažo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo datos, ieškovas numatytąją datą pas notarą neatvyko ir buto ir garažo pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė, taip pažeisdamas Sudarytos preliminariosios sutarties sąlygas, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nėra pateikta jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), o, kaip jau minėta, netesybų taikymas tokiu atveju nenumatytas.Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. D., R. D. ir Rimanto P. D. 25486,56 eurų skolos.CK 6.6 straipsnio 1 dalis numato, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.Byloje nėra ginčo, kad ieškovas 2009 m. balandžio 1 d. per atsakovo tėvą Rimantą P. D. sumokėjo atsakovui 20 000 Lt. Ieškovas aiškiai nurodė, kad mokėjo Preliminariosios sutarties pagrindu už ketinamą įsigyti turtą ir ginčo, jog pinigai nebuvo perduoti atsakovui A. D., nėra. Atsakovas, kaip tuo metu tinkamas kreditorius, prievolę priėmė (CK 6.39 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta ieškovo prašymą dėl solidarios atsakomybės taikymo atsakovui Rimantui P. D., ir ieškovo naudai priteisia solidariai iš atsakovų A. D., R. D. 25486,56 eurų skolos (CK 3.114 straipsnis), kadangi ieškovas, sumokėjęs šiuos pinigus atsakovams pagal Preliminarią sutartį, patyrė žalos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Preliminariosios sutarties 2.4.1 ir 2.4.2 punktuose nustatytos sumokėtos sumos atliko dvejopą funkciją. Pirma – išankstinės įmokos už patalpų statybos darbus funkciją ir turėjo būti įskaičiuotas į darbų kainą pardavėjui įvykdžius sutartį. Antra – galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją, jeigu ieškovas pažeistų Preliminariąją sutartį 7.6 punkte nurodytais veiksmais. Nagrinėjamoje byloje konstravus, jog nėra teisinio pagrindo ieškovo atsakomybei kilti, nesudarius pagrindinės buto pirkimo – pardavimo sutarties ieškovas patyrė žalos, finansuodamas atsakovų verslą.

Dėl atsakovų atsakomybės už preliminariosios sutarties nevykdymą

Ieškovas prašė taikyti 17502,60 eurų (60433 Lt) sumą kaip baudą. Nurodė, jog jam tapo žinoma, kad namas, kuriame yra ketinamas pirkti butas, įkeistas bankui ir dėl teisinių formalumų negalima sudaryti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties. Teismas atmeta tokį argumentą, nes ieškovo ir atsakovų A. D. ir R. D. sudarytos Preliminariosios sutarties 1.2 punkte yra nurodyta, kad pastatas (nebaigtas statyti, baigtumas 63 proc.), kuriame yra butas ir garažas, plane pažymėtas indeksu 1B2b, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1405,59 kv. m., esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas AB DnB NORD bankui. Pagrindas: Hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą 2007-12-12, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o Preliminariosios sutarties 3.4 punkte nurodyta, jog būsimasis pardavėjas pareiškė, kad pastatas, kuriame yra butas, įkeistas AB DnB NORD bankui (hipotekos registratorius: Alytaus rajono apylinkė teismo hipotekos skyrius. Įregistravimo pagrindas: 2007-12-12 hipotekos registro pranešimas apie hipotekos įregistravimą, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai reiškia, kad ieškovo reikalavimas atsakovui grąžinti pinigus niekaip nesusijęs su sužinojimu apie pastato įkeitimą bankui.Taip pat nėra įrodyti ieškovo argumentai, jog pastato teisinė registracija buvo kliūtis sudaryti pagrindinę sutartį, nes iš Nekilnojamojo turto registro įrašo matyti (T.I, b.l 30), kad atsakovas A. D. nuosavybės teises į statinio dalis pagal atskiras pirkimo – pardavimo sutartis pradėjo registruoti nuo 2007-10-19. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą, reikalaudamas sudaryti pagrindinę sutartį, o atsakovas būtų atsisakęs ją sudaryti dėl to, kad jis nėra nekilnojamojo daikto savininkas.Baudos taikymą ieškovas įrodinėja ir neužbaigtų statybos darbų aplinkybe. CK 6.393 straipsnio 4 dalis numato, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, o pagal CK 6.396 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype arba parduodamo nekilnojamojo daikto vieta kitame nekilnojamajame daikte. Taigi pagal teisinį reguliavimą statybos darbų baigtumas neveikia nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo galimybės, todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl baudos priteisimo atmetamas kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

Dėl buto įrengimo išlaidų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti 9 348,07 eurų nuostolių, kaip turėtas išlaidas buto įrengimui. Teismas pasiūlė ieškovui skirti ekspertizę nuostolių dydžiui įrodyti, nes ieškovas pateikė į bylą laisva forma buto įrengimo kainos pagrindimą (el. bylos priedo b.l.92 (elektroninės bylos lapas nenurodomas, nes EPP sistemai dokumento nepavyko skaitmenizuoti). Teismas nurodo, kad toks dokumentas nėra tinkamas nuostolių dydžiui įrodyti, nes nėra jokių duomenų, patvirtinančių ūkines operacijas, ar bent rinkos kainas. Kita vertus, byloje nustatyta, kad šiuo metu butas yra parduotas kitiems asmenims, todėl objektyvių galimybių įvertinti, kokia apimtimi ir kokiomis sąnaudomis ieškovas buvo įrengęs butą nėra. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamu atveju ieškovas neturi objektyvių galimybių įrodyti realios žalos dydžio. CK 1.5 straipsnis suteikia teismui teisę spręsti bylą vadovaujantis teisingumo principu, kuris reikalauja išlaikyti proporcingą teisių pusiausvyrą, neleidžiant praturtėti vienam asmeniui kito sąskaita. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. D. neginčija buto dalinės apdailos atlikimo fakto, teismas sprendžia priteisti iš atsakovų A. D., R. D. solidariai 3 000 eurų nuostolių atlyginimo (CK 6.249 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas A. D. įrodinėja, kad ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo reikšti.Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus dėl to, kad iki 2009 metų pabaigos dar buvo sprendžiamas klausimas dėl buto perleidimo, o Kauno apygardos prokuratūros Antro baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2015-06-18 nutarimas įrodo, kad atsakovas pripažįsta piniginį įsiskolinimą, sprendžia, jog ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo nėra praleistas, nes pagal CK 1.130 straipsnio 2 dalis ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę.

Dėl palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti iš dalies (CPK 171, 185 straipsniai), ieškovui priteistina iš atsakovų A. D., R. D. solidariai 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos remiantis pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju ieškovas sumokėjo 200 eurų žyminio mokesčio, dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimas buvo atidėtas. Taip pat ieškovas patyrė 700 eurų advokato teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovo ieškinys patenkintas 54 proc. Atstovavimo teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos), patvirtintus advokato teisinės pagalbos teikimo rekomenduojamus maksimalius dydžius. Teismo vertinimu, ieškovo išlaidos atitinka Rekomendacijoje numatytus maksimalius dydžius, todėl atsižvelgiant į patenkinto ieškinio dydį ieškovo naudai solidariai priteisiama viso 486 eurų iš atsakovų A. D., R. D. (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Valstybė patyrė 5,62 eurų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Taip pat proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovų solidariai priteisiama 202,86 eurų žyminio mokesčio dalis, kuri buvo atidėta ieškovui iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo A. M. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai solidariai iš atsakovų A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25 486,56, eurų skolos, 3 000 eurų nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 486 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš solidariai iš atsakovų A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 208,48 eurų bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.