Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje:

A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nuosprendžiu jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 2 d. 3 p., vadovaujantis BK 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 212 str. 5 p., susitaikęs su nukentėjusiąja A. A.), skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., paskirta 1 metai laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį gydytis nuo alkoholizmo; pagal BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – viena para (kaip atlikta dviejų dienų laisvės apribojimo bausmė);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. G. apklaustas teisėjo ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos. Nukentėjusioji yra jo sugyventinė, kartu gyvena 25 metus, neoficiali santuoka. Gyvena normaliai. Ji turi sveikatos problemų su sąnariais. (Duomenys neskelbtini) gatvėje esantis butas priklauso nukentėjusiajai A. Yra teistas už nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusiąją. Su alkoholiu neturi problemų. Lankosi pas psichologą. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Jeigu teismas įpareigos gyventi skyrium, tai išsinuomos butą. Į advokatės klausimus atsakė, kad sutinka gyventi atskirai nuo A. (Duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis A. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę jis pripažįsta pilnai, dėl savo poelgio labai gailisi. Parodė, kad jam įteiktas pranešimas apie įtarimą aiškus, suprantamas. Savo kaltę, kad 2022 m. gruodžio 29 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), jis, būdamas neblaivus sudavė 2 kartus savo sugyventinei A. A., pripažįsta pilnai, dėl savo poelgio labai gailisi. Sugyventinė jam padarė pastabą, kad jis išgėręs, jis nesusilaikė ir sudavė smūgius kumščiu, atsimena, kad vieną kartą smūgis pataikė į jos veidą, nes vėliau buvo pastebėjęs, kad jai bėga kraujas, o kitas smūgis buvo į petį. Sugyventinė tuo metu sėdėjo. Yra teistas, priklausomybių ligų centruose nestovi. Supranta, kad jam bus uždrausta gyventi su sugyventine tuo labiau, kad jo teistumas irgi dėl tos pačios veikos, todėl jis turės, kur gyventi.

Nukentėjusioji A. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji iki 2022 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame bute gyveno su savo sugyventiniu A. G. Kartu su juo gyvena virš 25 metų. Jis prieš ją anksčiau jau buvo smurtavęs, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Yra serganti, sunkiai vaikšto, praktiškai nevaikšto, todėl malonu, kad policijos pareigūnas atvyko pas ją į namus ir ji sutinka duoti parodymus. 2022 m. lapkričio 29 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), ji nukentėjo nuo A. G. Ji išvis nevartoja alkoholio, o sugyventinis po švenčių „užsikabino“. 2022 m. gruodžio 29 d. būnant jam neblaiviam, ji jam padarė pastabą dėl to, o jis jai, sėdinčiai lovoje, smarkia trenkė kumščiu į veidą, smarkiai, nes pradėjo bėgti kraujas iš nosies ir vėliau atsirado mėlynės po akimis. Sutinka, kad tyrėjas nufotografuotų jos veidą ir nuotrauka bus šio protokolo priedas, nes, kaip minėjo, ji sunkiai vaikšto, tikrai nevyks, nenuvažiuos į abdukciją. Buvo nuvežta tik į Lazdynų ligoninę. Sutinka, kad būtų pridėtos kopijos iš ligoninės. Antras sugyventinio smūgis buvo jai taip pat kumščiu, į kairį petį, smūgis buvo stiprus. 2022 m. lapkričio 30 d. ji sužinojo, kad A. G. skirta teismo kardomoji priemonė, kad jis negali artintis prie jos, gyventi kartu. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja. Šiame tyrime civilinio ieškinio A. G. ji nereikš, sutinka, neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip paaiškinta, be ėjimo į teismą. Su A. G. daugiau nebegyvens kartu. Priedas: veido nuotrauka, matomi sužalojimai. Kopijos iš apsilankymo ligoninėje.

2022 m. gruodžio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyręs asmuo A. A. paaiškino, kad jos sugyventinis išgėrė alkoholio ir pradėjo agresyviai elgtis. Jai gulint lovoje, jis priėjo prie jos ir trenkė jai dešine ranka vieną kartą į veido sritį, ir antrą kartą į petį. Moteris išsigando ir nedelsiant paskambino broliui, kuris apie tai pranešė policijai. Ji patyrė fizinį skausmą. Tai yra ne pirmas kartas, kada sugyventinis smurtauja prieš ją, tik ji nekviečia policijos ir kenčia sugyventinio keliamą smurtą. A. G. nenorėjo su policijos pareigūnais bendrauti, nieko nepaaiškino, viską neigė. Smurtas artimoje aplinkoje įvyko apie 16.00 val. 2022 m. gruodžio 29 d.

2022 m. gruodžio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad smurtą patyrusio asmens sužalojimai – žaizda, patinimas, įdrėskimas, kraujosruva (mėlynė). Asmens būsena – akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo – A. G. Smurtu įtariamo asmens būklė – matomų kūno sužalojimų nėra, agresyvus. Įvykio vieta – išmėtyti daiktai (rūbai). Atvykus 0894 greitosios medicinos pagalbos brigadai ir apžiūrėjus sužalojimus nukentėjusioji pristatytas į Lazdynus.

2022 m. gruodžio 29 d. tarnybiniame pranešime dėl atsisakymo pasitikrinti blaivumą nurodoma, kad akivaizdžiai neblaivus A. G. pasitikrinti girtumą kategoriškai atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nukentėjusysis yra kaltinamojo tėvas, kartu gyvena, veda bendrą ūkį, kaltinamasis ir nukentėjusysis yra artimieji giminaičiai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. G. 2022 m. gruodžio 29 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini) esančiame bute, būdamas apsisvaiginęs alkoholiu, kumščiu vieną kartą trenkdamas nukentėjusiajai, savo sugyventinei A. A. į veidą bei vieną kartą trenkdamas nukentėjusiajai į petį, taip tyčia sukėlė A. A. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. G. savo kaltę pripažino ir nurodė, kad 2022 m. gruodžio 29 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), jis, būdamas neblaivus sudavė 2 kartus savo sugyventinei A. A., dėl savo poelgio labai gailisi. Sugyventinė jam padarė pastabą, kad jis išgėręs, jis nesusilaikė ir sudavė smūgius kumščiu, atsimena, kad vieną kartą smūgis pataikė į jos veidą, nes vėliau buvo pastebėjęs, kad jai bėga kraujas, o kitas smūgis buvo į petį. Sugyventinė tuo metu sėdėjo. Tai, jog jo veiksmai sukėlė A. A. fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir nukentėjusiosios duoti parodymai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti duomenys.

Taigi, minėtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. G. savo tyčiniais veiksmais savo šeimos narei – sugyventinei A. A., sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis A. G. su bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka. Nukentėjusioji apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuota ir prieštaravimų nepareiškė. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę A. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, įvykdytas vienas nusikaltimas žmogaus sveikatai, kaltininko kaltės formą – A. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkina tai, kad jis baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis teistas už analogiškos veikos padarymą, bausmės neatlikęs, taip pat anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padaręs BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą veiką, susitaikęs su nukentėjusiąja A. A., baustas administracine tvarka, bedarbis.

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamą veiką skiriant prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant bausmės dydį, vertinant tai, kad žala nėra ženkli, nesiekiantį sankcijos vidurkio. Intensyvi priežiūra neskirtina.

A. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. A. G. nusikalstamą veiką padarė prieš artimą šeimos narį – sugyventinę, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 50 m atstumu – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. G. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gruodžio 29 d., 16.00 val. iki 2022 m. gruodžio 30 d., 14.53 val., t. y. viena diena, įskaitytinas į bausmę prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. (A. G.) skirti galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, per visą bausmės laikotarpį:

3) neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais, žmonėmis,

4) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

5) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas – alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. G. (A. G.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, išklausant visą programos kursą per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į A. G. (A. G.) paskirtą bausmę įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. gruodžio 29 d., 16.00 val. iki 2022 m. gruodžio 30 d., 14.53 val., t. y. viena diena, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. G. (A. G.) paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei 50 m atstumu, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

3. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.