- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Data
- 2010-04-02
- Bylos Nr.
- 1A-355-92-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Damanskienė (pirm.), Pavelas Frolovas, Zenonas Birštonas
- Nuteistasis
- G. A.
- Advokatai
- Dalius Vaitiekūnas, Dalius Vaitekūnas
- Kategorijos
- 2.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 355/2010
Teisėjas Petras Karvelis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.5.1., 2.4.6.3.1., 2.4.6.3.4.
2010 m. balandžio 2 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. nuteistas pagal BK 155 str.1d. ir nubaustas 10MGL(1300 litų) dydžio bauda.
Iš G. A. priteista 2499,00 Lt UAB „Corpus A“ naudai už advokato Daliaus Vaitekūno atstovavimą teisme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. A. nuteistas už tai, kad viešai raštu užgauliai pažemino žmogų, o būtent: 2008-11-21 pretenzijoje UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui E. S. parašė, kad „ jei tamstos darbuotojai debilai, neturi visiškai jokio padorumo, tuomet man kyla klausimas, jog pats tokiu esi, nes paprastai gyvenime būva, prie šiukšlės švartuojasi tokios pačios šiukšlės“. „Atsakykite kvaileliai, kiek liftui teikiama garantija?“.2009 m. kovo mėnesio priminime UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui G. A. raštu nurodė “tai ką, menkysta, ištižai susitikęs prieš save didesnį ir geresnį?“ „Nežinai ką tai reiškia-mokykis, skaityk, debiliuk“. 2009-03-09 atsakyme į kvailą atsakymą UAB (duomenys neskelbtini) „“ direktoriui G. A. parašė, „Aš tamstai nuolat smeigsiu aštrius klausimus į tavo neprotaujančią kaktą, kol pats sukraujuosi-nukraujuosi, ir mirsi... Aš noriu ir sieksiu, jog tokių amoralių verslo tipažų rinkoje nė nebūtų- tai mano misija, visuomeninė“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-07 nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis naikintinas dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Pažymi, jog BK 155 str. 1 d., pagal kurį jis yra nuteistas, numatyta, jog už šią veiką atsako asmuo tuomet, kai įžeidimas yra viešas. Teigia, kad jo laiškai buvo adresuoti konkrečiai asmeniškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, todėl jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog juos gali skaityti kiti asmenys. Anot apelianto, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas netyrė, priešingai, nuosprendyje padarė klaidingą išvadą, kad rašydamas laiškus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, jis žinojo, jog jie yra registruojami, todėl galimai ir skaitomi kitų asmenų bei neteisingai kvalifikavo jo veiksmus. Pažymi, kad neviešas žmogaus įžeidimas yra ne nusikaltimas, o baudžiamasis nusižengimas, atitinkantis BK 155 str. 2 d. Be to, skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nenustatė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo veiksmuose tiesioginę tyčią. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino priežasčių, dėl kurių buvo rašytas minėtas laiškas, nors buvo veikiama namo gyventojų interesais ir siekiama atkreipti dėmesį į nesprendžiamas problemas, susijusias su nukentėjusiojo vadovaujamos bendrovės teikiamų paslaugų nekokybiškumu, t.y. tokio kreipimosi būdas buvo sąlygotas paties UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus piktybiniu neveikimu.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad G. A. 2008-11-21 pretenzijoje, 2009 m. kovo mėn. priminime, 2009-03-09 atsakyme raštu įžeidinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių E. S.. Apelianto teiginys, jog rašydamas E. S., savo išsireiškimais pastarąjį nesiekė įžeisti, o žodžius, teismo įvertintus įžeidžiančiais, vartojo kaip epitetus ir, kad jo veikoje nenustatyta tiesioginė tyčia, paneigtas bylos duomenimis. G. A. parodymai nuosprendyje pagrįstai įvertinti kritiškai. Kaip matyti iš bylos, visi G. A. laiškai buvo adresuoti UAB „(duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui, laiškuose apeliantas vartoja tokius išsireiškimus kaip „skaityk ir mokykis debiliuk“, „elgiesi debiliškai“, „esi apsišiukšlinęs“, „aš nuolat smeigsiu aštrius klausimus į tavo neprotaujančią galvą, kol pats smarkiai nukraujuosi ir mirsi“ ir pan. Tokie išsireiškimai niekaip neatitinka epitetų ar kitokių bendrinių išsireiškimų pobūdžio. Atsižvelgtina ir į tai, jog pats nuteistasis prisipažino rašęs šiuos laiškus nukentėjusiajam, tačiau teigė norėjęs tokiu būdu išreikšti pretenzijas dėl netinkamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo. Tačiau ši aplinkybė, būtent, ir patvirtina, kad G. A. veika buvo tyčinė, o jo tikslai, konkrečiu atveju, neturi reikšmės. Akivaizdu, jog atkreipti įmonės, valančios patalpas ir administruojančios daugiabučius namus, vadovo dėmesį į netinkamą darbą galimi kiti, teisėti būdai. Todėl panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir G. A. išteisinti, kaip to prašo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.
Tačiau, kolegijos nuomone, G. A. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 155 str. 1 d. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, pagal minėtą BK įstatymą atsako asmuo, viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažeminęs žmogų, jeigu jis tai padarė per visuomenės informavimo priemones, spaudinyje, internete ar pan. Kadangi nuteistasis, siųsdamas įžeidžiančius laiškus ant vokų užrašydavo konkretų adresatą – UAB(duomenys neskelbtini) Gen. direktoriui, nėra pagrindo išvadai, kad šiuos rašinių tekstus jis siekė paskelbti tarp kitų asmenų. Ta aplinkybė, jog G. A. laiškai buvo skaitomi ir kitų UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, neįrodo, kad nuteistasis būtent to ir siekė. Todėl kolegija mano, kad G. A. veiksmuose nenustatyta nusikaltimo, numatyto BK 155 str. 1 d. subjektyvinė pusė ir laiko tikslinga vertinti jo veiką kaip baudžiamąjį nusižengimą ir perkvalifikuoti pagal BK 155 str. 2 d. bei skirti švelnesnę bausmę. Dėl šios priežasties nuosprendis keistinas BPK 328 str. 1 p. pagrindu, t.y. dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Be to, kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog sutinkamai su BPK 106 str. 2 d. taisyklėmis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kaip seka iš bylos, UAB„(duomenys neskelbtini)“ byloje nebuvo pripažinta nukentėjusiuoju ar civiliniu ieškovu, advokatas D.Vaitiekūnas atstovavo nukentėjusįjį E. S.. Atsižvelgtina ir į tai, jog BK 155 str. dispozicijoje numatyta atsakomybė būtent už žmogaus įžeidimą, atsakomybė už juridinio asmens ar akcinės bendrovės įžeidimą pagal šį įstatymą negalima ir šioje byloje nebuvo svarstoma. Todėl teismo sprendimas priteisti iš G. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2499 Lt už advokato D.Vaitiekūno atstovavimą teisme yra nepagrįstas ir naikintinas BPK 328 str. 4 p. pagrindu (dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 367 str. 3 d., kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nuosprendį pakeisti.
G. A. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. ir nubausti bauda 5 MGL (650 Lt) dydžio.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš G. A. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 2499 Lt už advokato Daliaus Vaitiekūno atstovavimą teisme.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis kasacine tvarka neskundžiamas.