Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo apeliacine tvarka baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo

A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. ir 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trim) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 4 d. ir 9 d. šiuo nuosprendžiu skirta bausmės subendrinta su 2015 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

J. M., V. M. ir V. B. naudai atitinkamai iš A. P. priteista 136.41 eurų, 173.77 eurų ir 95.57 eurų turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. spalio 1 d., laikotarpyje nuo 10.30 val. iki 11.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, neturėdamas teisėto pagrindo užėjo į neužrakintą butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsegė kambaryje paliktą rankinuką ir iš jo pagrobė J. M. priklausančią 17.38 eurų vertės rudos spalvos odinę piniginę, kurioje buvo nukentėjusiosios J. M. vardu išduotos „SEB“ ir „Swedbank“ bankų mokėjimo kortelės, parduotuvių ir vaistinių nuolaidų kortelės, 50 Lt suma įkrauta vilniečio kortelė, J. M. vardu išduota asmens tapatybės kortelė ir 170 Lt, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai J. M. priklausantį 81,10 eurų (280,02 Lt) bendros vertės turtą.

2014 m. spalio 3 d., laikotarpiu nuo 11.50 val. iki 12.00 val., sandėlio teritorijoje (duomenys neskelbtini), nuo stalo pagrobė nukentėjusiajam V. M. priklausantį 600 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su įdėta SIM kortele, abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajam V. M. priklausantį 173,77 eurų (600 Lt) vertės turtą.

2014 m. lapkričio 9 d., apie 12.15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, neturėdamas teisėto pagrindo užėjo į neužrakintą butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš koridoriaus spintelėje palikto rankinuko pagrobė nukentėjusiajai V. B. priklausančią 180 Lt vertės „Versace“ piniginę, kurioje buvo 150 Lt, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai V. B. priklausantį 95.57 eurų (330 Lt) bendros vertės turtą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, patikslindamas, kad, nors jo ginamasis prašo būti paleistas lygtinai, tačiau iš pateikto skundo turinio manytina, jog turima omenyje taikyti BK 75 str. redakciją ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendį dėl A. P. skirtos bausmės palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. skundas atmestinas.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto skundo turinio matyti, kad nuteistasis A. P. neginčija kaltės dėl padarytų veikų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausme, prašydamas ją švelninti. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrintina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose, t. y. tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įsiteisėtų teisingas ir pagrįstas procesinis sprendimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytus bausmės rūšies parinkimo ir jo dydžio skyrimo motyvus, atsižvelgusi į apeliaciniame skunde nurodomus nuteistojo jam skirtos bausmės švelninimo argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, parinkdamas apeliantui bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. nepažeidė, tinkamai atsižvelgė į visas aplinkybes turinčias reikšmės bausmės skyrimui, nurodė išsamius tokios bausmės rūšies parinkimo ir parinktos bausmės dydžio nustatymo motyvus. Apylinkės teismas įvertino A. P. padarytų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltės formą, veikos motyvus ir tikslus, taip pat jį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė į A. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Baudžiamojoje byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. ir 178 str. 2 d., kurių dvi pagal savo pobūdį priskirtinos apysunkių nusikaltimų kategorijai, o viena - baudžiamiesiems nusižengimams. Anksčiau buvo teistas, tame tarpe ir už tyčinius savanaudiškus nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka. Iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios jis niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. P. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir sistemingai pažeidinėti įstatymus, dėl šių priežasčių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantui bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje ištirtais įrodymais nustatytų duomenų visumą, A. P. teisingai nustatė bausmės dydį. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė už aukščiau paminėtas nusikalstamas veikas atitinka tiek jo asmenybę, tiek nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir savo trukme nėra aiškiai per griežta.

Pagal BK 61 str. 2 d. nuostatas, teismas, atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmės trukmę, atsižvelgė į byloje nustatytų aplinkybių visumą dėl A. P. padarytų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. ir 178 str. 2 d., bei už šias veikas atitinkamai skyrė bausmes, kurios BK 64¹ str. nuostatų pagrindu buvo sumažintos vienu trečdaliu. Subendrinus šias bausmes pagal BK 63 str. 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., A. P. buvo paskirta subendrinta bausmė, kuri yra mažesnė, nei laisvės atėmimo bausmės, numatytos už sunkiausią įkaltintą nusikalstamą veiką, vidurkis. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą bei dar labiau ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Ji atitinka tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui bausmę ir nustatydamas jos trukmę, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, įvertino visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ko pasekoje A. P. buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams, nustatant ją atlikti pataisos namuose. Pastebėtina tai, kad teismas subendrino apeliantui minėtais nuosprendžiais skirtas bausmes jam palankesniu - dalinio bausmių sudėjimo būdu, t.y. prie skundžiamo nuosprendžio skirtos bausmės pridėjo dalį 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu skirtos bausmės. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas bausmių bendrinimo pagrindas BK 63 str. 2 d. laikytinas rašymo apsirikimo klaida, kadangi teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę nuteistajam, taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, ši rašymo apsirikimo klaida A. P. jokių procesinių pasekmių nesukėlė.

Apelianto argumentai, jog jis yra vienintelis, kuris gali ir turi prižiūrėti savo sergančią mamą, atsižvelgiant į šioje baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo priimti kitokį sprendimą ir švelninti paskirtą bausmę. Kaip matyti, apeliantas A. P., neišnykus ir nepanaikinus teistumui, sistemingai savanaudiškais tikslais daro nusikalstamas veikas nuosavybei, todėl ir jam taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas jo padarytos veikos pavojingumui, galintis paveikti asmenį ir sulaikyti jį nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo ateityje. Be to, įvertinus visus turimus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (teistumą, nusikalstamų veikų sistemą ir kitas), nėra pagrindo daryti išvados, kad jis ateityje nenusikals ir atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 str. pagrindu. Apeliaciniame skunde išdėstytas nuteistojo A. P. prašymas skirti jam bausmę, taikant lygtinį paleidimą, tačiau lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, kuris taikomas vykdant įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu teisėjų kolegija patikrina skundžiamo neįsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo nesprendžia.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. P. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, yra teisinga ir tinkama pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus bausmės tikslus, todėl ją švelninti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.