- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- AN2-290-174/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00057-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Pažeidėjas
- S. K.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos S. K. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2017 m. balandžio 5 d. nutarimu S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad 2017 m. vasario 9 d. 19.05 val. magistralinio kelio Šiauliai–Palanga 126-ajame kilometre, vairuodama automobilį „Toyota RAV4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje, paženklintoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančią ta pačia kryptimi, išvažiuodama į priešpriešinę eismo juostą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.1 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Nesutikdama su Institucijos 2017-04-05 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukta S. K. kreipėsi su skundu į Kretingos rajono apylinkės teismą, prašydama šį nutarimą pakeisti ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Skundžiama 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi Kretingos rajono apylinkės teismas netenkino administracinėn atsakomybėn patrauktos S. K. skundo dėl Institucijos 2017-04-05 nutarimo skirti administracinę nuobaudą ir šį nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Skundu administracinėn atsakomybėn patraukta S. K. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-05-02 nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti Institucijos 2017-04-05 nutarimo dalį, kuria jai už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – atimta teisė vairuoti motorines transporto priemones 3 mėnesiams, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, šios poveikio priemonės jai netaikyti.
Nurodo, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta dėl toliau nurodomų motyvų.
Teismas skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje nurodė: „Teismas daro išvadą, nėra pažeisti ANK reikalavimai skiriant nuobaudą, nes ANK 420 str. 1 d. numato pinginę baudą nuo 170 Eur iki 230 Eur su privalomu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių. S. K. skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir, nežiūrint, kad tai nėra mažai pavojinga veika, ji buvo nubausta pačia mažiausia įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, teisės vairuoti transporto priemones atimtos trumpiausiam terminui, todėl teismas vertina, kad nėra pagrindo šį terminą sutrumpinti ar pakeisti.“ Apeliantės teigimu, tokie teismo motyvai neatitinka faktinių aplinkybių ir yra deklaratyvūs.
Pirma. S. K. teigimu, teismas visiškai neįsigilino į jos padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Tiek iš jos paaiškinimų, tiek iš prie bylos pridėtos filmuotos vaizdo medžiagos (teismas šios filmuotos vaizdo medžiagos bylos nagrinėjimo metu neperžiūrėjo, tad neatmestina, kad teismas šios medžiagos apskritai net neperžiūrėjo) matyti, kad ji vairavo savo transporto priemonę 2017-02-09, apie 19.05 val., visiškai tamsiu paros metu, kai nusprendė aplenkti priešais ją labai lėtai važiavusią transporto priemonę, iš dešinės važiavimo pusės jokio įspėjamojo ženklo nepastebėjo, nes jo, greičiausiai, dar nebuvo privažiavusi, o vidurinioji važiuojamojo kelio dalis dar tebebuvo žymima punktyrine, o ne ištisine linija. Ji buvo visiškai įsitikinusi, kad iš priekio ar iš šonų neatvažiuoja jokia kita transporto priemonė, tad pradėjo lenkimo manevrą ir tik pradėjus lenkti bei išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą (tai ji pamatė, kai iš galo važiavę policijos pareigūnai parodė jai filmuotą vaizdo medžiagą) dešinėje kelio pusėje „šmėstelėjo“ kelio ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“ ir tik tuomet pasimatė ištisinė kelią žyminti linija. S. K. nuomone, toje konkrečioje situacijoje jokios grėsmės nei sau pačiai, nei kitiems eismo dalyviams ji tikrai nekėlė, tad nutartyje šio konkretaus vairavimo fakto pripažinimas nesančio mažai pavojinga veika yra paprasčiausias noras sutirštinti spalvas dėl konkrečios situacijos kelyje.
Antra. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsižvelgė į jos, S. K., asmenybę, tačiau taip nėra. S. K. nurodo, kad ji dar policijos pareigūnui, nagrinėjusiam jos administracinio nusižengimo bylą, pateikė savo santuokos liudijimą, vaikų gimimo liudijimus, vaikų lankomų ugdymo įstaigų pažymas, gyvenamosios vietos deklaravimo pažymas, darbdavio prašymą (laidavimą) ir kitus dokumentus, kurie yra pridėti prie bylos. Šie į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad ji nuo 2014-10-01 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), dantų technike. Iš jos darbdavio pateiktų duomenų akivaizdu tai, kad bedrovės laboratorija, būtent ta, kurioje ji dirba, yra sudariusi sutartis su daugeliu Klaipėdos miesto ir Klaipėdos apskrities dantų kabinetų, tad užsakomuosius darbus ji, kaip dantų technikė, pagal darbo sutartis privalo pristatyti užsakovams pati. Taigi akivaizdu, kad ji savo tiesioginiame darbe privalo važinėti asmeniniu transportu, o neturėdama teisės vairuoti atlikti darbo funkcijas būtų nebeįmanoma, nes dėl atliekamo darbo specifikos teisė vairuoti jai yra būtina.
Be to, S. K. nurodo, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2009-06-06 ji gyvena registruotoje santuokoje su Ž. K., su juo augina (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų T. K., be to, kartu su jais gyvena jos dukra V. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš pirmosios santuokos. Taigi jų šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai. Ji faktiškai gyvena ir dirba Klaipėdoje, o jos sutuoktinis – Mažeikių rajone. Kiekvieną rytą važiuodama į darbą ji nuveža vaikus į ugdymo įstaigas. Kadangi jos su vyru gyvenimas susiklostė taip, kad darbas ją atvedė į Klaipėdą, o vyras ūkininkauja Mažeikių rajone, tad visa šeima susitinka Mažeikių rajone savaitgaliais ir šventinėmis dienomis, kai ji su vaikais vyksta į Mažeikių rajoną. Neturėdama teisės vairuoti ji nebeturės galimybės nuvežti dukrą V. į gimnaziją, o sūnų T. – į darželį ir atgal iš gimnazijos bei darželio į namus, tad iš tiesų akivaizdžiai sutriks normalus šeimos funkcionavimas.
S. K. pažymi, kad ji visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, o tai yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, priešingai, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, nėra. Dar daugiau – ji net neturi galiojančių administracinių nuobaudų.
Taigi dėl to, kad šioje konkrečioje situacijoje, S. K. vertinimu, jokios realios grėsmės nei savo pačios, nei kitų eismo dalyvių saugumui ji tikrai nekėlė, lenkimo manevrą toje vietoje atliko ne iš nepagarbos eismo saugumui keliamiems reikalavimams, o dėl to, kad tos kelio atkarpos gerai nežinojo, buvo tamsus paros metas, kai jau lenkiant pasimatė ribojantieji tam tikrus vairuotojo veiksmus ženklai, lenkimo momentu buvo įsitikinusi, kad lenks saugiai. Todėl, apeliantės S. K. nuomone, tiek policijos pareigūnai, tiek teismas turėjo ir galėjo jai netaikyti poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo.
Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju, esant jos atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinant tai, kad tokio pobūdžio administracinį nusižengimą per 24 metų vairavimo stažą ji padarė pirmą kartą, atsižvelgiant į jos socialinę ir šeiminę padėtį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, yra pagrindas taikyti jai ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir netaikyti jai ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytos poveikio priemonės – teisės vairuoti motorines transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas prašo netenkinti administracinėn atsakomybėn patrauktos S. K. skundo ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-05-02 nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta S. K. nesutinka tik su nuobaudos jai individualizavimu, teigia, jog už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta nuobauda yra per griežta, ir prašo ją sušvelninti, taikant 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskiriant už padarytą nusižengimą ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti motorines transporto priemones atėmimo. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcija numato vairuotojui baudą nuo 170 Eur iki 230 Eur, o to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
ANK 34 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje.
Apylinkės teismas, palikdamas Institucijos 2017-04-05 nutarimą nepakeistą, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad S. K. skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, nežiūrint į tai, kad tai nėra mažai pavojinga veika, pažeidėja buvo nubausta pačia mažiausia įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, teisė vairuoti transporto priemones atimta trumpiausiam terminui, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo šį terminą sutrumpinti ar pakeisti.
Nesutikdama su šiais teismo argumentais apeliantė nurodo, kad teismas be pagrindo neįvertino padaryto administracinio nusižengimo aplinkybių (pasak apeliantės, ji lenkimo manevrą pradėjo, įsitikinusi, kad tai daryti saugu, iš dešinės važiavimo pusės jokio įspėjamojo ženklo nepastebėjo, nes jo, greičiausiai, dar nebuvo privažiavusi, be to, buvo tamsus paros metas, o vidurinioji važiuojamojo kelio dalis dar tebebuvo žymima punktyrine, o ne ištisine linija), neatsižvelgė į tai, kad ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusižengimą, o tai lengvina jos atsakomybę, ir į tai, kad byloje, priešingai, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad tokio pobūdžio nusižengimą per 24 metų vairavimo stažą ji padarė pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat į jos skunde nurodytas aplinkybes, kad teisė vairuoti jai būtina tiek atliekant darbo funkcijas, tiek nuvežant vaikus į ugdymo įstaigas, tiek savaitgaliais ir šventinėmis dienomis nuvažiuoti su vaikais į Mažeikių rajoną, kur ūkininkauja jos vyras. Apeliantės nuomone, visų šių aplinkybių visuma suponuoja galimybę taikyti jai ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą, neatimant teisės vairuoti transporto priemones.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktos S. K. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip ypač švelninančios jos atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti S. K. administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 420 straipsnio 1, 5 dalių sankcijose.
S. K. nubausta už tai, kad padarė pavojingą KET pažeidimą. Nors S. K. apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas be pagrindo neatsižvelgė į jos skunde nurodytas aplinkybes, kad lenkimo manevrą ji pradėjo įsitikinusi, kad tai daryti saugu, ir tik pradėjus lenkti bei išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą dešinėje kelio pusėje „šmėstelėjo“ kelio ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“, tik tuomet pasimatė ištisinė kelią žyminti linija (tai, pasak S. K., ji pamatė, kai iš galo važiavę policijos pareigūnai parodė jai filmuotą vaizdo medžiagą), tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad S. K. vairuojamas automobilis lenkimo manevrą pradeda prieš pat ženklą ir toje atkarpoje, kurioje kelias žymimas horizontaliojo ženklinimo linija – artėjimo linija (KET 3 priedo 1.6 punktas). Būtent ši linija parodo, kad artėjama prie ištisinės kelio ženklinimo linijos, t. y. prie kelio ruožo, kuriame lenkti draudžiama. Tačiau S. K. to nepaisė ir, pažeisdama KET reikalavimus, jau išvažiavusi į priešpriešinę eismo juostą, toliau tęsė lenkimo manevrą kelio ruože, paženklintame ištisine linija, kur važiuoti, išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, yra draudžiama, taip keldama realią grėsmę ne tik sau pačiai, bet ir kitiems eismo dalyviams. Toks S. K. neatsakingas elgesys rodo jos lengvabūdišką požiūrį į KET reikalavimus.
Už šį administracinį nusižengimą Institucijos 2017-04-05 nutarimu, be kita ko, įvertinus tai, kad S. K. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, tai pripažinta pažeidėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir tai, kad nenustatyta pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, S. K. buvo paskirta pati švelniausia nuobauda – minimali bauda, teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam laikotarpiui. Padarytas administracinis nusižengimas tyčinis bei pavojingas. Nors apeliantė pažymi, kad už tokio pobūdžio nusižengimą per 24 metų vairavimo stažą ji buvo baudžiama pirmą kartą, tačiau, kaip matyti iš išrašo apie asmens baustumą, S. K. anksčiau ne kartą buvo bausta už tyčinius ir pavojingus KET pažeidimus (nustatyto greičio viršijimą, taip pat už tai, kad pravažiavo reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant raudonam šviesoforo signalui), paskutinį kartą – už nustatyto greičio viršijimą 2013-06-10 nutarimu, kuriuo pažeidėjai paskirta ne tik bauda, bet ir atimta teisė vairuoti 1 mėnesiui.
Nors, kaip teisingai nurodoma apeliantės skunde, už praeityje padarytus administracinius nusižengimus paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau šie duomenys neigiamai charakterizuoja S. K. ir leidžia daryti vienareikšmę išvadą, jog teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys jos gyvenime, ji yra linkusi lengvabūdiškai pažeidinėti KET, tokiu būdu keldama grėsmę ne tik savo pačios, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ir net gyvybei, skiriamos nuobaudos, iš jų ir specialiosios teisės atėmimas, nuo naujų KET pažeidimų neatgraso ir įtakos jai neturi, nes, kaip matyti, išvadų iš savo neatsakingo vairavimo kelyje ji nedaro, taisytis nenori.
Apeliantė skunde nurodo, kad teisė vairuoti jai reikalinga tiek atliekant darbo funkcijas, tiek rūpinantis šeima, tačiau, kaip matyti, šios aplinkybės S. K. nuo naujų administracinių nusižengimų darymo neatgraso, todėl poreikis rūpintis šeima ir darbas šiuo atveju negali būti vertinama kaip išskirtinės aplinkybės, dėl kurių pažeidėjai neturėtų būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė. Tai, kad specialiosios teisės atėmimas sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui ar jo šeimai, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti pažeidėjai S. K. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už padarytą administracinį nusižengimą neskirti jai administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patrauktos S. K. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos S. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.