Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-11-07 · Administracinė byla Nr. eI3-234-1114/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-11-07
Bylos Nr.
eI3-234-1114/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04305-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Akrileksas“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“
Advokatai
Arūnas Bertulis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-234-1114/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04305-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrė Žvaigždinienės,

sekretoriaujant Dovilei Toleikienei,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akrileksas“ atstovui advokatui Arūnui Bertuliui,

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui Gintarui Kliaugai,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akrileksas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Akrileksas“ (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugsėjo 6 d. patikrinimo aktą V-20 (toliau – ir Patikrinimo aktas); 2) panaikinti Departamento 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ Nr. 199 (toliau – ir Sprendimas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Paaiškina, kad Departamento apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Patikrinimo aktu už 2013 – 2015 metų mokestinius laikotarpius buvo priskaičiuota 15 611,74 Eur mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotes atliekomis, kadangi iš viešosios įstaigos ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) gauti patvirtinimai už 2,785 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2013 metais, už 2,636 t - 2014 metais ir už 2,176 t - 2015 metais yra laikomi netekę galios. Nurodo, jog nesutikdama su priskaičiuotu mokesčiu, Departamentui pateikė pastabas. Pažymi, kad Departamentas išnagrinėjęs rašytines pastabas, ginčijamu Sprendimu iš dalies patvirtino Patikrinimo aktą dėl 2015 m. priskaičiuotos 4 346,41 Eur mokesčių sumos.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjos manymu Patikrinimo aktas ir Sprendimas bei juose nurodytas reikalavimas sumokėti papildomą 4 346,41 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis yra neteisėtas, nes pažeidžia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 6 ir 8 straipsniuose įtvirtintą teisingumo principą.

4. Taip pat mano, jog Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Pareiškėja yra įvykdžiusi visas teisės aktų nustatytas pareigas, o Sprendimas priimtas vadovaujantis neteisėtu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir Vilniaus RAAD sprendimas). Pareiškėja akcentuoja, jog yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir ATĮ) ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su PTO pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą.

5. Pažymi, jog dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikintas Pareiškėjai PTO išduotas sutvarkymą patvirtinantis dokumentas Nr. 1514VI0001-5513-5424 (toliau – ir Patvirtinimas) už 2015 m., o anksčiau buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo PTO išduoti dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei Pareiškėjos, nei PTO – Pareiškėjos sutarties kontrahento – neteisėtų veiksmų ar kaltės.

6. Nurodo, jog Sprendimu yra įpareigojama antrą kartą sumokėti daug kartų didesnę sumą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, kas reiškia, jog Pareiškėjai yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė) nesant jos kaltės, o pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės (nulla poena sine culpa). Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad jos kaltės nebūvimą, dėl susidariusios, pripažino ir Vilniaus RAAD savo 2018 m. kovo 28 d. rašte (38-17)-VR-1.7-2335 Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI).

7. Pažymi, kad Vilniaus RAAD sprendimas šiuo metu yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir dėl jo teisėtumo vyksta teisminis ginčas administracinėje byloje Nr. eI-2235-764/2018. Taip pat nurodo, jog pagal kitos organizacijos viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos administracinės bylos, kurios Vilniaus RAAD prašymu sustabdytos iki įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis baudžiamoje byloje Nr. 1-2341-1053/2018 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00069-2013-9). Dėl šių aplinkybių mano, jog gali būti svarbu tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gali būti nustatytos reikšmingos aplinkybės tiek dėl padarytų / nepadarytų teisės aktų pažeidimų, juos padariusių asmenų, kas gali būti reikšminga vertinant UAB „Metrail” PTO išduotų įrodančių dokumentų panaikinimo teisėtumą administracinėse bylose; nėra galutinių ir neginčijamų sprendimų, kad UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai yra panaikinti; nėra galutinių ir neginčijamų sprendimų, kad PTO išduoti patvirtinimai yra panaikinti; Pareiškėja sumokėjusi mokestį už 2015 m. patirs negrįžtamų neigiamų padarinių, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas.

8. Teigia, jog nei MUATĮ, nei ATĮ apskritai nereguliuoja kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, nenumato nei tokio sprendimo priėmimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų, todėl Vilniaus RAAD sprendimas, kuriuo remiantis priimtas ginčijamas Sprendimas, yra pažeidžiantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, o Vilniaus RAAD sprendimui priimti atliktos procedūros peržengia šiai įstaigai suteiktos kompetencijos ribas.

9. Atkreipia dėmesį, kad pagal ratio decidendi panašioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) pateikė būtent tokį teisės aiškinimą, kad įstatymo lygmens teisės aktai, reglamentuojantys mokestinius teisinius santykius, nesuteikia regiono aplinkos apsaugos departamentams teisės priimti tokio pobūdžio patvarkymų dėl dokumentų, reikšmingų sprendžiant dėl apmokestinimo tvarkos išimties taikymo tretiesiems asmenims, o būtent patvirtinimų panaikinimu Pareiškėjai panaikinama mokestinė lengvata, nesant tam nei įstatyminio pagrindo, nei Vilniaus RAAD įgaliojimų priimti tokio pobūdžio sprendimus.

Šalies argumentai

10. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Vilniaus RAAD sprendimas priimtas vadovaujantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Dokumentų aprašas) 55 punktu, negaliojusiu ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu. Paaiškina, kad Patvirtinimas buvo išrašytas 2015 m., jo pagrindu Pareiškėja pateikė mokesčių už aplinkos teršimą deklaraciją už 2015 m. bei pasinaudojo įstatyme numatyta mokesčio už aplinkos teršimą mokestine lengvata, ir tuo metu nebuvo jokios teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę regiono aplinkos apsaugos departamentams ar bet kuriai kitai institucijai panaikinti Patvirtinimą ir atitinkamai Pareiškėjos teisę į mokestinę lengvatą. Atsižvelgiant į tai mano, kad Vilniaus RAAD sprendimas pažeidžia lex retro non agit bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus.

11. Be kita ko nurodo, kad Vilniaus RAAD sprendimas priimtas į procedūras neįtraukus Pareiškėjos ir taip pažeidus procedūras, turėjusias užtikrinti suinteresuotų asmenų įtraukimą ir teisę būti išklausytai prieš priimant su Pareiškėjos interesais susijusį sprendimą.

12. Pareiškėja taip pat pažymi, kad Vilniaus RAAD sprendimas lemia, jog Pareiškėja patirs negrįžtamų neigiamų padarinių, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas.

13. Atsižvelgiant į visą tai mano, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas nepagrįsto ir neteisėto Vilniaus RAAD sprendimo pagrindu.

14. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio paaiškino, jog pagal LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties 128 punktą, iš esmės nagrinėjant konkretaus gamintojo/importuotojo skundą, turi būti keliamas klausimas dėl lengvatos netaikymo proporcingumo, t. y. sankcijos ar lengvatos netaikymo atitikties padarytam pažeidimui. Teigė, jog pagrindinis kriterijus, kurį nurodė LVAT ir į kurį reikia atkreipti dėmesį – ar iš tiesų atitinkamas atliekų kiekis buvo realiai sutvarkytas. Taip pat pažymėjo, kad LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje A-1724-520/2021, buvo nustatytos aplinkybės, jog UAB „Metrail“ iki 2015 m. birželio 3 d. išvežė į Latvijos bendrovę SIA „Latvian recycling company“, kuri nevykdė metalinės pakuotės perdarymo veiklos, 5 824,27 t. metalinių pakuočių atliekų. Nurodė, jog tvarkymą patvirtinantys dokumentai buvo panaikinti todėl, jog minėta Latvijos bendrovė negalėjo priimti tokių atliekų, kadangi tokių atliekų netvarkė. Visgi pažymi, jog ten buvo nagrinėjami tik 2013 m. epizodai. Šiai dienai akivaizdu, kad 2013 m. metalinės pakuotės iš Lietuvos apskritai nebuvo išvežtos, tačiau kas liečia 2015 m. tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, todėl pareiškėjo atstovo manymu tai leidžia teigti, kad 5 824,27 t. buvo išvežtos iš Lietuvos Respublikos, todėl jos buvo sutvarkytos. Akcentavo, jog pavėluoti Departamento veiksmai, t. y. pareigos vykdymas, susijęs su atitinkamo atliekų tvarkytojo kontrolę, būtent ir sukėlė neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai nurodė, jog teismas jei jau ne visa apimtimi, tai bent 50 procentų turėtų panaikinti skundžiamą Sprendimą, tokiu būdu sumažinant mokestinę naštą Pareiškėjai.

15. Departamentas su Pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

16. Departamentas nurodo, kad atliko PTO patikrinimą ir vadovaudamasis ATĮ 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 7 punktais, 3 dalimi, Dokumentų aprašo 54 ir 55 punktais priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82, kurio pasėkoje PTO išrašyti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą neteko galios. Pažymi, kad šis sprendimas galiojo tiek skundžiamo Sprendimo priėmimo metu, tiek galioja šiuo metu, dėl šio sprendimo sustabdymo teismų nėra pritaikytos jokios laikinosios priemonės. Atsižvelgiant į tai nurodo, kad Vilniaus RAAD sprendimu vadovaujamasi kaip galiojančiu kompetentingos institucijos priimtu administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes.

17. Paaiškina, kad Vilniaus RAAD sprendimu pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą pakliuvo ir Pareiškėjai išduoti patvirtinimai apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2013-2015 m. mokestinį laikotarpį. Pažymi, jog atsižvelgus į Departamente 2018 m. spalio 8 d. gautas Pareiškėjos rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto ir išaiškėjus aplinkybėms, jog dalies gamintojams ir (ar) importuotojams, tame tarpe ir Pareiškėjai, PTO faktiškai išrašytų patvirtinimų numeriai ir (ar) dokumentų, kurių pagrindu išrašyti patvirtinimai, numeriai, nesutampa su Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinėje sistemoje (IKS) PTO deklaruotų ir Sprendimu panaikintų patvirtinimų numeriai ir (ar) negaliojančiais pripažintų UAB „Metrail“ atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų numeriais, kurių pagrindu išrašyti patvirtinimai, ir į tai, jog atliekamas neplaninis PTO patikrinimas, siekiant išsiaiškinti aplinkybes dėl patvirtinimų ir dokumentų, kurių pagrindu išrašyti patvirtinimai, galimų numerių nesutapimų, Sprendimu iš dalies patvirtintas Patvirtinimo aktas, paliekant priskaičiuotą mokesčio sumą už 2015 m.

18. Departamentas nurodo, kad 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo Pareiškėją apie pareigą iki 2018 m. balandžio 20 d. apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios. Visgi nurodo, kad Pareiškėja iki 2018 m. balandžio 20 d. minėto raginimo neįvykdė - mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų (forma FR0524) už 2015 m. nepatikslino, nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio, remiantis faktiniu užduoties įvykdymu.

19. Departamentas atkreipia dėmesį, kad skundžiamu Sprendimu Pareiškėjai neskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar paskaičiuoti delspinigiai, o nurodyta sumokėti mokestinę prievolę už 2015 m. laikotarpį.

20. Atkreipia dėmesį, kad dėl Atliekų tvarkymo įstatymo pažeidimų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr.06-1-00069-13 ir remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. birželio 22 d. jau gautas kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2341-1053/2018 (teisminio proceso Nr. 1-06-1-00069-2013-9) UAB „Metrail“ atžvilgiu, o PTO išrašyti patvirtinimai pripažinti netekę galios Vilniaus RAAD sprendimu.

21. Taip pat teigia, kad Pareiškėja pateikė rašytines pastabas, nurodydama, jog nesutinka su Patikrinimo akto išvadomis. Pažymi, kad Pareiškėja raštu išdėstė situaciją dėl teisminių procesų, pripažinus negaliojančiais pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius patvirtinimus bei nurodė, kad Vilniaus RAAD sprendimas yra ginčytinas ir pažeidžia įstatymo viršenybės principą, o atliktos procedūros peržengia kompetencijos ribas. Šiuo atveju Departamento teigimu, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos - tačiau tokio pagrindimo Pareiškėja nepateikė. Akcentuoja, jog nepateikė jokio duomens, kad faktiškai pakuočių atliekos būtų buvę sutvarkytos tinkamai ir tinkamai būtų buvusi įvykdyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta užduotis. Atsižvelgiant į tai laiko, kad Pareiškėja yra Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies adresatas ir jai galioja mokestinė prievolė už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 4 346,41 Eur už 2015 metus, kuri paskaičiuota tinkamai.

22. Pažymi, kad atliekant Pareiškėjos veiklos patikrinimą įvykdyti visi teisės aktų, reglamentuojančių ūkio subjektų patikrinimų atlikimo tvarką, reikalavimai, patikrinimas atliktas esant įstatyminiams pagrindams ir surašytas Patikrinimo aktas, o jo metu vadovautasi tik galiojančiais oficialiais dokumentais, aplinkosauginių informacinių sistemų duomenimis bei tuo metu galiojusiais teisės norminiais aktais. Sprendimas taip pat priimtas vadovaujantis galiojusiomis ir galiojančiomis teisės aktų nuostatomis.

23. Akcentuoja, jog skundžiamą Sprendimą dėl Patikrinimo akto patvirtinimo priėmė laikydamasis MAĮ, Sprendimas motyvuotas ir pagrįstas teisės normomis, faktiniais duomenimis bei atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) keliamus pagrindinius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai mano, kad Pareiškėjos skundas dėl ginčijamo Sprendimo turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

24. Departamentas 2023 m. birželio 23 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikino atsakovo Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusią atsakovo Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo dalį paliko nepakeistą.

25. Departamentas pažymi, kad pagal Patikrinimo aktą PTO Pareiškėjai už 2015 m. išdavė Patvirtinimą už 2,176 t metalinės pakuotės, kuris buvo išrašytas UAB „Metrail“ įrodančio dokumento Nr. 1514VI0008-4994-5513 pagrindu.

26. Nurodo, jog susipažinus su 2022 m. lapkričio 23 d. LVAT sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, minėto sprendimo turinį vertinant kartu su Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akto Nr. VR-19.2-54, Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo bei Departamento atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 (toliau – ir Patikrinimo aktas ATKS-41) turiniu, matyti, jog informacija už 2015 m. panaikintus sutampa su PTO pateiktais duomenimis ir su PTO pateikta informacija IKS sistemoje. LVAT nutartyje atskirai nepasisakė dėl 2015 m. patvirtinimų, o likusią Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą, todėl teigia, jog patvirtinimai išduoti už 2015 m. laikytini negaliojančiais.

27. Pažymi ir tai, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, pripažino, jog Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu. Pripažinus pareiškėjai išduotus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus neteisėtais, pareiškėja, kad galėtų pasinaudoti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme (toliau – ir MUATĮ) nustatyta mokestine lengvata, privalėjo pateikti įrodymus, jog visos jos atliekos, kurios jai buvo nustatytos sutvarkyti, buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Tačiau Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog visos jos atliekos buvo realiai sutvarkytos. Bankrutuojanti PTO taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjos priduotos metalinės pakuotės per 2015 metus, už kuriuos ji išrašė metalinės pakuotės sutvarkymą patvirtinančius dokumentus.

28. Atsižvelgiant visą tai mano, jog skundžiamas Sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas yra pagrįstas ir teisėtas.

29. Departamento atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog Pareiškėja pagal Įstatymą savo pareigą įgyvendinti galėjo organizuodama tiek individuliai tiek kolektyviai. Šiuo atveju pasirinkus veiklą organizuoti kolektyviai, t. y. patikėdama vykdyti veiklą PTO, Pareiškėja prisiėmė riziką, kad jei atliekos nebus sutvarkytos, teks mokėti nustatytus mokesčius. Šiuo atveju pabrėžia, jog Departamentui teisėtai panaikinus PTO patvirtinimas, laiko, kad Pareiškėja nesutvarkė nustatyto atliekų kiekio, už ką jai ir buvo paskaičiuotas mokestis už atliekų teršimą pakuotės atliekomis. Dėl 2015 m. pažymėjo, jog pagal LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą išliko galioti Vilniaus RAAD sprendimas, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jos išleistas atliekų kiekio buvo sutvarkytas, todėl mano, jog mokestis buvo paskaičiuotas pagrįstai. Dėl Departamento neveikimo paaiškino, jog tai yra netiesa, kadangi Departamentas kiekvienais metais atlikinėjo patikrinimus ir nustatė pažeidimus, tačiau procedūros nėra tokios, kad per vieną dieną galima sustabdyti ar nutraukti veiklą, todėl visos procedūros buvo išlaikytos ir viskas buvo daroma ir kuomet jau buvo galima, atitinkamą veiklą sustabdyti ar ją nutraukti, taip ir buvo daroma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. 199 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas 2018 m. rugsėjo 6 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. V-20, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašo teismo: 1) panaikinti Departamento Patikrinimo aktą; 2) panaikinti Departamento Sprendimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad:

31.1. Departamentas 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo Pareiškėją apie pareigą iki 2018 m. balandžio 20 d. apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios.

31.2. 2018 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. VR-V-19 „Dėl aplinkosauginių mokesčių tikrintinų įmonių sąrašų 2018 metams patvirtinimo“ pagrindu, Pareiškėjai 2018 m. gegužės 25 d. buvo išsiųstas pranešimas Nr. (38-17)-VR-1.7-4112 apie planinį patikrinimą dėl mokesčių už aplinkos teršimą metalinių pakuočių atliekomis apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo už 2013–2015 m.

31.3. Po atlikto patikrinimo, 2018 m. rugsėjo 6 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas. Patikrinimo akte nurodyta, kad Pareiškėja 2013-2015 metais pagal faktinius duomenis išleido į Lietuvos Respublikos vidaus rinką gaminiais pripildytos apmokestinamųjų metalinių pakuočių ir Vilniaus apskrities VMI pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijas už 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius, kaip tai reglamentuota MUATĮ. Nuslėpto Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektos metalinės pakuotės kiekio 2013-2015 metais nenustatyta. Taip pat Patikrinimo akte pažymėta, kad Pareiškėja 2013-2015 metais, kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos PTO gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota MUATĮ 5 straipsnio 6 dalyje. Tačiau Vilniaus RAAD pripažinus negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013-2015 metus, jų pagrindu 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti licenzijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašyti patvirtinimai. Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu patikslinti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas iki 2018 m. balandžio 20 d. bei susimokėti mokestį už į Lietuvos Respublikos vidaus rinką tiektas pakuotes. Visgi patikrinimo metu nustatyta, kad Pareiškėja iki 2018 m. balandžio 20 d. nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013-2015 metus. Atsižvelgiant į tai konstatavo, kad vadovaujantis MUATĮ 6 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1 K-230 ..Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, mokesčio per 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiuota suma yra 15 611,74 Eur.

31.4. Pareiškėja nesutikdama su priskaičiuotu mokesčiu, 2018 m. spalio 5 d. pateikė rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriose nurodė, kad nesutinka su Patikrinimo akto išvadomis. Pastabose taip pat nurodė, kad priskaičiuotas mokestis už minėtus mokestinius laikotarpius yra neteisėtas, nes pažeidžia MUATĮ 6 ir 9 straipsniuose įtvirtintą apmokestinimo aiškumo principą. Taip pat nurodė, jog pagal Patikrinimo aktą, prievolė Pareiškėjai mokėti už 2,785 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2013 metais, už 2,636 t - 2014 metais ir už 2,176 t - 2015 metais atsirado dėl to, kad neva buvo panaikinti iš PTO gauti patvirtinimai apie šių atliekų sutvarkymą. Visgi Pareiškėja nurodė, kad pagal jos turimus patvirtinimus, Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54 ir Vilniaus RAAD sprendimą, kuriuo buvo panaikinti PTO Pareiškėjai išrašyti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra aišku, ar Pareiškėjai mokestis iš tiesų priskaičiuotas pagal panaikintus patvirtinimus, ir ar pagal Pareiškėjai PTO išduotus patvirtinimus ir pagal Vilniaus RAAD panaikintus UAB „Metrail“ išrašytus metalinių pakuočių sutvarkymą įrodančius dokumentus. Pareiškėja nurodė, kad už 2,785 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2013 metais gavo iš PTO 2014 m. sausio 30 d. patvirtinimą Nr. 1314VI0127-5513-5424, kuris buvo išrašytas remiantis UAB „Metrail“ išduota pažyma Nr. 1314VI0013-4994-5513. Už 2,636 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2014 metais buvo gautas iš PTO 2015 m. vasario 19 d. patvirtinimas Nr. 1414VI0001-5513-5424, kuris buvo išrašytas remiantis UAB „Metrail“ išduota pažyma Nr. 1414VI0003-5462-5513. Tuo tarpu atkreipia dėmesį, jog kaip matyti iš Vilniaus RAAD sprendimo priedų, prie įmonės kaip panaikintas buvo priskirtas PTO patvirtinimas už 2013 m., kurio numeris yra kitas: 1314VI0001-5513-5424, o jis surašytas remiantis taip pat kita UAB „Metrail“ išduota pažyma numeriu: 1314VI0001-4994-5513. Analogiškai nurodė, jog yra ir su patvirtinimu už 2014 metus - už 2014 m. buvo panaikintas PTO patvirtinimas, kurio numeris nors ir sutampa su Pareiškėjai išduotu, tačiau surašytas remiantis jau kita UAB „Metrail“ išduota pažyma Nr. 1414VI0005- 4994-5513. Atsižvelgiant į tai pažymėjo, kad Patikrinimo akte nėra išsamių paaiškinimų, kodėl yra priskaičiuotas mokestis, jei išduotas PTO patvirtinimas 2014 m. sausio 30 d. Nr. 1314VI0127-5513-5424, ir UAB „Metrail“ išduotos pažymos Nr. 1314VI0013-4994-5513, Nr. 1414VI0005-4994-5513 nėra panaikinti ar negaliojantys.

31.5. Taip pat pastabose dėl Patikrinimo akto nurodė, kad Patikrinimo aktas ir jame nurodytas reikalavimas sumokėti papildomą 15 611,74 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotes atliekomis yra neteisėtas, nes pažeidžia MAĮ 6 ir 8 straipsniuose įtvirtintą teisingumo principą. Pažymėjo, jog kaip jau žinoma, Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėja administracinę bylą Nr. eI-1570-789/2018, kurioje PTO ginčija Vilniaus RAAD sprendimo teisėtumą. Analogiška byla yra ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal viešosios „Žaliasis taškas“ skundą (administracinė byla Nr. eI-2235-764/2018). Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-1570-789/2018 tebevyksta derybos dėl galimybės šalims sudaryti šioje byloje taikos sutartį. Taikaus susitarimo esmė yra bylos nutraukimas su sąlyga, jog mokestis už aplinkos teršimą metalinės pakuotes atliekomis pagal LR Aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD sprendimą nebus išieškomi. Todėl pažymėjo, jog esant tokioms administracinės bylos Nr. eI-1570-789/2018 ir Vilniaus RAAD sprendimo galiojimo aplinkybėms, reikalavimas Patikrinimo akte sumokėti paminėtą mokestį neatitinka protingumo kriterijaus.

31.6. 2018 m. lapkričio 6 d., Departamentas, atsižvelgęs ir įvertinęs surinktus duomenis ir Pareiškėjos pateiktas rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, tuo pagrindu, jog dalies gamintojams ir importuotojams, tame tarpe ir Pareiškėjai, PTO faktiškai išrašytų patvirtinimų numeriai, kurių pagrindu išrašyti patvirtinimai, nesutampa su Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinėje sistemoje (IKS) PTO deklaruotų ir Vilniaus RAAD sprendimu panaikintų patvirtinimų numeriais ir negaliojančiais pripažintų UAB „Metrail“ atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų numeriais, kurių pagrindu išrašyti patvirtinimai, bei atsižvelgdamas į tai, jog Departamentas 2018 m. spalio 25 d. pradėjo neplaninį PTO patikrinimą, siekianti išsiaiškinti aplinkybes dėl patvirtinimų ir dokumentų, kurių pagrindu išrašyti patvirtinimai, minėtų galimų numerių nesutapimų ir vadovaudamasis MAĮ 132 straipsniu, nusprendė iš dalies patvirtinti Patikrinimo aktą, paliekant priskaičiuotą mokesčio sumą už 2015 metus – 4 346,41 Eur, o už 2013 m. ir 2014 m. pavesti apskaitos ir mokesčio kontrolės skyriui atlikti pakartotinį Pareiškėjos patikrinimą.

32. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2019 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1), kurioje PTO kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus RAAD sprendimą. Nurodytoje administracinėje byloje dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir Pareiškėja, todėl nustatytos teismo aplinkybės ir pateikti išaiškinimai turi prejudicinę galią byloje dalyvavusiems asmenims.

33. Taip pat iš esančių duomenų nustatyta, kad LVAT išnagrinėjo administracinę bylą (Nr. eA-927-525/2022, teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1), kurioje buvo ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2018, kuriuo tenkintas PTO skundas ir panaikintas Vilniaus RAAD sprendimas.

34. LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą pakeitė ir pareiškėjos PTO skundą tenkino iš dalies.

35. LVAT panaikino atsakovo Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusią atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą.

36. MAĮ nustatyta:

36.1. Vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja (66 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (66 straipsnio 2 dalis).

36.2. Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).

37. Vadovaujantis ATĮ 32 straipsnio 1 dalimi ir 38 dalimi, Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalimi, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

38. Aktualioje ginčui Įstatymo redakcijoje numatyta, kad:

38.1. Gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (1 dalies 2 punktas).

38.2. Gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (7 straipsnio 3 dalis).

38.3. Gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais) (7 straipsnio 5 dalis)

Žemesnės instancijos teismas

39. Aktualios ginčui MUATĮ redakcijos 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

40. Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (ginčui aktualios redakcijos nutarimu patvirtintose užduotyse numatytas 54 proc. (atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį) metalinės pakuotės atliekų perdirbimas).

41. ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

42. Dokumentų aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis šio aprašo 55 punktu, priima regiono aplinkos apsaugos departamentas.

43. Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie Pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą turinį, taip pat nustato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.

44. Akcentuotina, kad LVAT administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikino 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad LVAT, minėtoje nutartyje, Vilniaus RAAD sprendimą, dalyje dėl PTO Pareiškėjai 2016 m. vasario 4 d. išrašyto 1,620 t Patvirtinimo, kurį PTO išrašė UAB „Metrail“ išrašyto dokumento Nr. 1514VI0006-4994-5513 pagrindu, paliko nepakeistą.

45. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Departamento atliekų tvarkymo kontrolės skyrius 2018 m. gruodžio 20 d. dar kartą atliko PTO neplaninį patikrinimą, kurio tikslas buvo palyginti ir įvertinti popierinius bei IKS sistemoje nurodytus patvirtinimus ir atsižvelgiant į tai 2018 m. gruodžio 20 d. surašė Patikrinimo aktas Nr. ATKS-41. Patikrinimo akte Nr. ATKS-41 dėl šioje administracinėje byloje aktualaus laikotarpio, t. y. dėl 2015 metų, nurodyta, kad Vilniaus RAAD sprendimu panaikinti Patvirtinimai sutampa su PTO pateiktais duomenimis ir su PTO pateikta informacija IKS sistemoje, kuria buvo remtasis 2017 m. lapkričio 8 d. atliekant PTO patikrinimą ir surašant 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54, kuris buvo patvirtintas minėtu Vilniaus RAAD sprendimu.

46. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad PTO Pareiškėjai išrašytas Patvirtinimas už 2015 m. Vilniaus RAAD sprendimu panaikintas pagrįstai ir teisėtai. Dėl šios aplinkybės Pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 4 346,41 Eur mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad Pareiškėjai turėtų būti panaikinta ginčijamu Sprendimu nustatyta pareiga sumokėti 4 346,41 Eur.

47. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje pripažino, kad Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie metalinių ir kitų atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Dokumentų aprašo pakeitimams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736), kuriais eksplicitiškai Dokumentų aprašo 55 ir 56 punktuose nustatyta, jog išrašytais neteisėtai ir negaliojančiais Vilniaus RAAD sprendimu, be kita ko, gali būti pripažįstami ir patvirtinimai.

48. Taigi, Departamentas turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą nustatyti, kad Pareiškėja privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nurodytą Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, dėl tos dalies, kurios patvirtinimai buvo panaikinti. Atsižvelgiant į tai Pareiškėjos argumentai, kad ji yra įvykdžiusi visas teisės aktų nustatytas pareigas, o jai skirta sankcija peržengia Vilniaus RAAD kompetencijos ribas, atmetami, kaip nepagrįsti.

49. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje taip pat nurodė, kad PTO išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 4 dalis), tačiau pažymėjo, jog būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.

50. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors pareiškėja teismo posėdyje ir nurodė, jog atliekos už 2015 metus buvo išvežtos, kas pasak Pareiškėjos reiškia, kad jos buvo sutvarkytos, tačiau pažymėtina, kad Pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos už 2015 metus buvo realiai (faktiškai) išvežtos ir sutvarkytos, taip pat nenurodė jokių papildomų argumentų dėl Departamento pateiktų papildomų paaiškinimų, dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų Pareiškėjos priduotų metalinių pakuočių kiekį. Bankrutuojanti PTO taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos Pareiškėjos 2015 metais priduotos pakuotės.

51. Šiuo atveju svarbu, ar Pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas ir už jį sumokėta. Kadangi ji to padaryti negali, todėl ji negalėjo būti ir atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą. Pažymėtina, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų vykdymo.

52. Teismo posėdžio metu Pareiškėjos atstovas taip pat paaiškino, jog būtent Departamento pavėluoti kontrolės veiksmai, susiję su atitinkamo atliekų tvarkytojo kontrole ir sukėlė tokias pasekmes, todėl jei ne visa apimtimi, tai bent jau 50 procentų ginčijamame Sprendime nustatytas mokestis turėtų būti sumažintas. Visgi teisėjų kolegijos vertinimu tokia Pareiškėjos pozicija negali būti laikoma teisiškai pagrįsta, kurios pagrindu būtų galima konstatuoti, kad Pareiškėjai apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir/ar jis turi būti panaikintas arba sumažinamas. Pažymėtina, kad šie Pareiškėjos teiginiai labiau yra deklaratyvūs, nei turintys realų pagrindą. Pabrėžtina, kad nepagrįsta būtų reikalauti iš Departamento visus galimus pažeidimus prevenciškai užkardyti. Akivaizdu, kad pažeidimai nustatomi atliekant atitinkamus patikrinimus, tuomet ir imamasi atitinkamų priemonių. Kaip matyti iš byloje pateiktos medžiagos, dėl UAB „Metrail“ 2013 m. išrašytų dokumentų patikrinimas buvo atliktas 2015 m., atitinkamai buvo priimti sprendimai, kurie buvo skundžiami teismui. Tad nepagrįsti Pareiškėjos atstovo teiginiai, kad Departamentas tuo metu jau turėjo stabdyti įmonės veiklą. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad Departamentas kitais metais vėl atliko UAB „Metrail“ patikrinimą. Atlikus patikrinimą paaiškėjo minėtos įmonės padaryti pažeidimai, kurie vėliau turėjo įtakos Pareiškėjos mokėtiniems mokesčiams. Teisėjų kolegija nenustatė jokio netinkamo Departamento elgesio. Atsižvelgiant į tai, taip pat nėra jokio pagrindo ginčijame Sprendime numatyta mokestį laikyti neproporcingu ir jį panaikinti arba sumažinti.

53. Nors Pareiškėjos teigimu, Vilniaus RAAD sprendimas pažeidžia lex retro non agit (lot. teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas) bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus, tačiau byloje nenustatyta, kad Departamentas vadovavosi negaliojančiu teisiniu reguliavimu, todėl tokie Pareiškėjos argumentai vertinami, kaip gynybinė pozicija ir nesudarantys pagrindo abejoti Departamento Sprendimo teisiniu pagrindu.

54. Be to, nors Pareiškėja teigia, kad Sprendimas priimtas į procedūras jos neįtraukus, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad po atlikto jos patikrinimo, Pareiškėja teikė pastabas į Patikrinimo aktą. Ginčijamame Sprendime nurodyta, kad jis buvo priimtas, be kita ko, įvertinus ir Pareiškėjos teiktus paaiškinimus, todėl nėra pagrindo teigti, kad Pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė būti išklausytai prieš priimant skundžiamą Sprendimą.

55. Įvertinus pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad skundžiamas sprendimas neatitiko esminių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies (ankstesnės įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies) reikalavimų, nes skundžiamame administraciniame sprendime aiškiai įtvirtintas mokesčio perskaičiavimas, Pareiškėjai nepagrindus pasinaudojimo mokestine lengvata, pateiktas apskaičiavimas, nurodant reikšmingas perskaičiavimui faktines aplinkybes (iš esmės vadovautasi tuo, kad yra panaikinti patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą) ir taikytinas ginčo teisinius santykius reglamentuojantis teisinis reguliavimas. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais vadovaujasi Departamentas apskaičiuodamas Pareiškėjos mokėtiną mokestį. Vien tai, kad Pareiškėjos netenkina Sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame Departamentas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Be to, Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.

56. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus ginčui aktualų teisės aktuose įtvirtintą reguliavimą, LVAT praktiką, darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas, Patikrinimo aktas yra teisėti ir pagrįsti, juos panaikinti ar pakeisti nėra jokio pagrindo, todėl Pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

57. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

58. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

59. Pareiškėjos skundas atmestas, t. y. teismo sprendimas priimtas ne jos naudai, todėl ji neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Departamentas ir PTO nepateikė į bylą įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

60. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Akrileksas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Indrė Pukanasytė-BiekšėGediminas UžubalisIndrė Žvaigždinienė