Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui V.Gataveckui, nukentėjusiajai A. B., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Alvidui Tamulioniui, kaltinamajam K. K., gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, LR pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K., peržengdamas būtinosios ginties ribas, tyčia nužudė D. B.. Būtent: Nukentėjusysis D. B. 2009-10-26 apie 22.40 val. buto adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje neteisėtais veiksmais, pasireiškusiais smūgių sudavimu rankomis į galvos sritį K. K., tuo jam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam D. B. toliau tęsiant virtuvėje neteisėtus veiksmus – grasinant užmušti K. K., to pasėkoje K. K. paėmęs peilį tyčia vieną kartą dūrė jam į pilvą, tuo padarė nukentėjusiajam pilvo durtinę – pjautinę žaizdą su skrandžio, kasos, vartų venos, viršutinės pasaito arterijos ir aortos sužalojimu, kas komplikavosi kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, hemoraginiu šoku, dėl ko D. B. 2009-10-27 4.15 val. Kauno medicinos universiteto klinikų Centrinės reanimacijos chirurginiame skyriuje mirė. K. K. tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 28 str. 3d. ir BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis K. K. kaltu prisipažino dalinai, nes tyčios nužudyti neturėjo. Parodė, kad D. B. pažinojo seniai, apie 2 metus, gerai sutarė. Susipažino abu, kai dirbo restorane (duomenys neskelbtini). Buvo pas save priėmęs gyventi, kartu dirbo kavinėje (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis dirbo virėju, D. B. – barmenu. 2009-10-26 po darbo abu grįžo namo, bendravo, žiūrėjo televizorių. D. B. pasiūlė išgerti ir jis sutiko. Jis gėrė mažiau, nes reikėjo ryte eiti į darbą. Išgertuvių metu ėmė ginčytis, kodėl kaltinamasis išėjo iš darbo – iš kavinės (duomenys neskelbtini). Konflikto metu D. B. pašoko nuo lovos, ir trenkė kumščiu K. K. į veidą. Visaip užgauliojo, daužė kumščiu į veidą, į burnos sritį, mušė sėdintį fotelyje. Daužė tol, kol K. K. pasipylė kraujas ir jis nuėjo praustis į virtuvę. D. B. atlėkė į virtuvę ir pagrasino, kad „nudubasins“, šokinėjo aplinkui ir visą laiką grasino sumušti, suprato, kad gali užmušti. Nesuvokdamas kokiu būdu, K. K. sugriebė nuo stalo peilį, ir kai jį numetė, pamatė, kad D. B. iš pilvo bėga kraujas. Žodį „nudubasinsiu“ jis suprato kaip grasinimą užmušti, turbūt todėl ir pagriebė nuo stalo peilį. D. B. buvo skolingas 2500 Lt K. K. už kompiuterį, yra paskolos raštelis. Dar 1000 Lt buvo skolingas už gyvenimą pas jį namuose. Versija, kad K. K. priekabiavo prie jo seksualiai, yra išgalvota. Įvykio metu buvo susijaudinęs, skausmo nejautė, labai svaigo galva ir tas jo rėkimas ištisai skambėjo. Po dūrio D. B., iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Labai gailisi, nesuvokia, kaip galėjo taip padaryti, prisipažino, kad yra gydęsis 3 mėnesius Žiegždrių ligoninėje. Jo seksualinė orientacija yra normali. Jam pareikšti civiliniai ieškiniai yra per dideli, ketina parduoti sodybą ir atlyginti nukentėjusiems laidojimo metu patirtas išlaidas bei ligonių kasų pareikštą ieškinį.

Nukentėjusioji A. B. parodė, kad ji yra žuvusiojo sesuo. Iš tėvų namų ji išėjo 2005 m., mokėsi ŽŪU, brolis iš tėvų namų išėjo po 1,5 metų nuo nužudymo. Su broliu bendravo, dažnai susitikdavo, jis alkoholiu nepiktnaudžiavo, kartais su draugais kompanijoje išgerdavo. Brolis dirbo pas ją restorane (duomenys neskelbtini) barmenu apie metus. Po to buvo atleistas dėl etatų mažinimo. Ji žinojo, kad brolis buvo skolingas K. K., matė paskolos raštelį. Yra buvęs toks atvejis, kai jai K. K. paskambino ir grasino, kad jei brolis neatiduos skolos, jis paduos ieškinį į teismą. Ji apie tai pasakė broliui, tuomet jis paskambino K. K. ir pasiūlė darbą. Sakė, kad jis dirbs barmenu ir per savaitę gaus 300 Lt, iš kurių 200 Lt atiduos ir 100 Lt pasiliks sau. Ar brolis mokėjo už kompiuterį, nežino, bet brolis pardavė automobilį ir atidavė K. apie 900 Lt. Brolis yra minėjęs, kad K. K. būna agresyvus. Jai V. sakė, kad K. K. seksualiai priekabiauja prie brolio. Buvo nugirdusi sūnaus ir D. B. pokalbį. Brolis sakė, kad nori išeiti iš K. K., nes jam ten negera. Su kitais žmonėmis bendraujant brolis nebuvo agresyvus. Ieškinį reiškia tik dėl neturtinės žalos. (duomenys neskelbtini) direktoriui brolis nesudavė, ji tikrai apie tai būtų žinojusi. Brolis gyvenamąją vietą keitė kelis kartus, gyveno pas draugę L., po to pas K. K..

Liudytoja R. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad K. K. yra buvęs jos darbuotojas, jie kartu dirbo kavinėje. Žuvusysis irgi dirbo kartu. K. K. ketino išeiti iš darbo, bet tai ne priežastis kilti konfliktui. D. jai parašė žinutę, kad K. dirbs iki lapkričio 1 d. K. sakė, kad jei jis nedirbs, tai ir D. nedirbs. Matė prakirstą K. K. lūpą, bet D. muštis negalėjo. Ji nugirdo sakant „nori čiulpti lytinį organą“, D. apie tai pasakė jos vaikams. Jos toks pokalbis neįžeidė, nes vaikai nebuvo mažamečiai. Liudytojos nuomone, D. kartais mušdavo K..

Liudytojas O. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad kavinėje dirbo K. K. ir D. B.. Apie tarp jų vykusius konfliktus nežinojo nieko, tik žinojo, kad K. nupirko D. kompiuterį. D. yra sakęs, kad girtas K. K. lenda pas jį į lovą ir prašo „pačiulpti“. Mano, kad K. K. buvo netradicinės seksualinės orientacijos. D. ketino išeiti iš K..

Liudytojas E. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad D. B. ir K. K. dirbo kavinėje. Žinojo, kad D. gyveno pas K. K.. D. yra pasakojęs apie K. K. norus, tačiau jis jų tenkinti nenorėjo. Buvo kalbama, kad D. apsigyvens sesers bute, norėjo išeiti iš K. K..

Liudytojas E. D. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad 2009-10-26 jis dirbo su S. N., kai gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra sužalotas žmogus. Į įvykio vietą atvyko per 3 minutes. Nuvykus į įvykio vietą, duris atidaręs vyriškis pasakė „gindamasis griebiau peilį, nudūriau draugą, gyniausi, nes kitaip jis mane būtų užmušęs, aš nenorėjau“. Pamatę į pilvą sužalotą vyriškį, jie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kita brigada atgaivino sužeistąjį ir jį išvežė. E. D. su S. N. išsivežė kaltininką, nes jam medikų pagalbos nereikėjo. Bute buvo betvarkė, ant grindų pilna kraujo, kraujo dėmės buvo susimaišę, lyg valytos. Įtariamasis nesitikėjo, kad galėjo nužudyti, prašė pagalbos. K. K. buvo susijaudinęs.

Liudytojas S. N. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2009-10-26 jis patruliavo kartu su E. D., kai gavo pranešimą, kad Dariaus ir Girėno g. yra sužalotas žmogus. Šiuo metu neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu surašyta parodymai teisingai. Jo parodymai analogiški liudytojo E. D. parodymams.

Liudytojas J. Š. parodė, kad jis yra K. K. draugas. Liudytojas dirbo tyrėju, kuomet 2010-10-27 paskambino K. K. ir trumpai pasakė, kad jį puolė D. ir jis jam įdūrė. Liudytojas dar bandė klausti, kaip ten įvyko, paklausė, ar iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis pasakė, kad iškvietė ir pagalbą, ir policiją. Kitą dieną nuvažiavo į K. K. butą, užėjo į vidų, bute buvo betvarkė. Šiek tiek aptvarkė, tačiau grindų neplovė. Nieko nesužinojo nei iš medikų, nei iš policijos, sakė, kad viskas tvarkoj. Nežinojo, kad tas vaikinas miręs. Sekančią dieną ieškojo, kam atiduoti dokumentus.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1125/09 (02), konstatuota, kad D. B. mirė nuo pilvo durtinės-pjautinės žaizdos, su skrandžio, kasos, vartų venos, viršutinės pasaito arterijos ir aortos sužalojimu, sukelto kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę, hemoraginio šoko. D. B. mirė 2009-10-27 04.15 val. Lavono kraujyje rasta 1,95 % etilo alkoholio. Toks etilo alkoholio kiekis kraujyje atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Sužalojimas pilve galėjo būti padarytas duriančiai pjaunančiu savybių peilio tipo daiktu netrukus iki patekimo į stacionarą. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. D. B. kūne pomirtinių sužalojimų nėra. Neatmetama galimybė, kad pilvo durtinę-pjautinę žaizdą su vidaus organų sužalojimu tiriamasis galėjo pasidaryti pats. Nustatyti, ar sužalojimai padaryti kovos ar savigynos metu, nėra galimybės. Neatmetama, kad po sužalojimo tiriamasis kurį laiką galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje. Nustatyti, ar sužalojimai padaryti vienu, ar keliais įrankiais, nėra galimybės. Sužalojimų vietose nėra pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie įrankio formą ir dydį (t.1, b. l. 77-82).

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3327/09 (02), konstatuota, kad K. K. padaryti odos nubrozdinimai kaktoje, smakre, apatinėje lūpoje, muštinė žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant tiesioginius smūgius dviejų ar trijų trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2009-10-26 tuojau vienas po kito. Sužalojimų, būdingų savigynai, kritimui nekonstatuota. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 2, b. l. 171).

Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 1357 teigiama, kad K. K. alkoholio kiekis iškvėptame ore 2009-10-27 01.35 val. – 0,91 promilės, 01.55 val. – 0,79 promilės. Konstatuotas lengvas girtumo laipsnis (t. 2, b. l. 172).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr.140-(9889)-ISl-2382 nurodyta, kad ant pateiktų tirti peilio geležtės (mėg. Nr. 1-3), rankšluosčio (mėg. Nr. 8), paklodės (mėg. Nr. 9-11), tampono, laboratorijoje pažymėto Nr. 1, su nuoplova nuo grindų (mėg. Nr. 12), tampono, laboratorijoje pažymėto Nr. 3, su nuoplova nuo prailgintuvo (mėg. Nr. 14), tampono, laboratorijoje pažymėto Nr. 4, su nuoplova nuo koridoriaus (mėg. Nr. 15), paimtų įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), abiejų K. K. kojinių (mėg. Nr. 16, Nr. 17), K. K. džinsinių kelnių (mėg. Nr. 18, Nr. 19), D. B. trumpikių (mėg. Nr. 21, Nr. 22), D. B. kelnių (mėg. Nr. 23, Nr. 24) ir pateiktoje tirti D. B. dešinės rankos nagų nuokarpose (mėg. Nr. 25) rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su D. B. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų D. B. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000001 %. Ant pateiktų tirti peilio rankenos (mėg. Nr. 4), rankšluosčio (mėg. Nr. 6, Nr. 7), tampono, laboratorijoje pažymėto Nr. 2, su nuoplova nuo kambario grindų (mėg. Nr. 13), paimtų įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), K. K. džinsinių kelnių (mėg. Nr. 20), rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su K. K. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, turintis identišką ištirtų K. K. lokusų genotipą, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000006 %. Ant pateikto tirti peilio rankenos (mėg. Nr. 5) yra sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybę galima nustatyti abiejų asmenų. Vieno asmens genotipas sutampa su D. B. genotipu, antro asmens genotipas sutampa su K. K. genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kiti du asmenys, kurių genotipai sudarytų mėg. Nr. 5 nustatytą alelių rinkinį, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000001 %. Negalima atsakyti kam priklauso žmogaus kraujas, rastas pateiktose tirti D. B. kairės rankos nagų nuokarpose (mėg. Nr. 26), nes mėg. Nr. 26 yra sumaišyta dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 170-174).

Kauno apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. 20-4-ISl-133 (Gl-60) teigiama, kad du pirštų pėdsakai Nr. 1 ir Nr.3, rasti ant stiklinio butelio, pažymėto Nr. 1, yra palikti įtariamojo K. K. kairės rankos nykščiu ir dešinės rankos bevardžiu pirštais. Vienas piršto pėdsakas Nr. 1, rastas ant stiklinio butelio, pažymėto Nr. 2, yra paliktas įtariamojo K. K. dešinės rankos smiliumi. Du pirštų pėdsakai Nr. 1 ir Nr. 2, rasti ant stiklinės, pažymėtos Nr. 1, yra palikti įtariamojo K. K. dešinės rankos nykščiu ir smiliumi. Vienas piršto pėdsakas Nr. 2, rastas ant stiklinės, pažymėtos Nr. 2, yra paliktas įtariamojo K. K. kairės rankos didžiuoju pirštu. Du pirštų pėdsakai Nr. 1 ir Nr. 2, nukopijuoti daktiloskopine plokštele, yra palikti įtariamojo K. K. kairės rankos didžiuoju pirštu ir kairės rankos smiliumi. Piršto pėdsakas Nr. 2, rastas ant stiklinio butelio, pažymėto Nr. 1, rankos pėdsakas Nr. 2, rastas ant stiklinio butelio, pažymėto Nr. 2, trys pirštų pėdsakai Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, rasti ant stiklinės, pažymėtos Nr. 2, yra palikti ne įtariamojo K. K., o kitų asmenų ( t. 1, b. l. 196-199).

Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-1-(13O)-IS1-138 teigiama, kad kvapo pėdsake, kuris buvo paimtas 2009-10-26, nuo medinės peilio rankenos rastas K. K. kvapas (t. 2, b.1.6-8).

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.

Teismas, vertindamas kaltinamojo K. K. parodymų patikimumą, jų turinį sieja su objektyvių įrodymų visetu. Kaltinamasis parodė, kad jis su nukentėjusiuoju gėrė ir jis gėrė mažiau, kad pradėjus ginčytis, nukentėjusysis pašoko ir pradėjo jį mušti, jis tik sėdėjo ir nesipriešino, o pradėjus bėgti kraujui, jis nuėjo į virtuvę praustis, ir virtuvėje toliau nukentėjusysis D. B. grasino užmušti ir tuo momentu pastvėręs peilį dūrė nukentėjusiajam į pilvo sritį. Iškvietė greitąją med. pagalbą ir policiją. Byloje yra tokie objektyvūs duomenys, kurie atitinka kaltinamojo parodymams: ekspertizių išvadose yra nustatyta, kad kaltinamajam K. K. padaryta nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs odos nubrozdinimai kaktoje, smakre, apatinėje lūpoje, muštinė žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant tiesioginius smūgius dviejų ar trijų trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku, tai yra 2009-10-26 tuojau vienas po kito. Sužalojimų, būdingų savigynai, kritimui nekonstatuota. Nukentėjusiajam D. B. padarytas pilvo durtinės-pjautinės žaizdos, su skrandžio, kasos, vartų venos, viršutinės pasaito arterijos ir aortos sužalojimu, sukelto kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę, hemoraginio šoko. D. B. mirė 2009-10-27 04.15 val. Lavono kraujyje rasta 1,95 % etilo alkoholio. Toks etilo alkoholio kiekis kraujyje atitinka vidutinį girtumo laipsnį. Sužalojimas pilve galėjo būti padarytas duriančiai pjaunančiu savybių peilio tipo daiktu netrukus iki patekimo į stacionarą. Kitų sužalojimų nerasta. Kaltinamajam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,93 promilės. Taip pat nustatyta, kad buvo iškviesta greitoji med. pagalba ir policija į įvykio vietą. Kaltinamojo nurodytos esminės įvykio aplinkybės: kad jis mažiau gėrė, kad jis buvo mušamas, ir jis nesigynė, bijodamas dar labiau iššaukti nukentėjusiojo agresiją jo atžvilgiu, kad jis vieną kartą dūrė peiliu siekdamas apsiginti, kad jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją, sutampa su objektyviais duomenimis. Todėl teismas, vertindamas kaltinamojo K. K. parodymus, daro išvadą, kad jie yra patikimi, atitinkantys objektyvią tiesą.

Kaltinamasis K. K. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažino dalinai, kadangi jis nužudyti D. B. nenorėjo, tačiau buvo priverstas gintis. Konflikto priežastis žodinis konfliktas. Nesant tiesioginių įvykio liudytojų, teismas remiasi paties kaltinamojo duotais parodymais. Kaltinamasis aiškino, kad jis dūrė peiliu D. B. dėl to, kad šis visą laiką šokinėjo aplinkui, grasino sumušti, visaip užgauliojo. Prieš tai jis daužė kumščiu K. K. į veidą, į burnos sritį, mušė sėdintį fotelyje. Daužė tol, kol K. K. pasipylė kraujas ir jis nuėjo praustis į virtuvę. Tai patvirtina objektyvūs duomenys – ekspertizės išvada. Kaip parodė kaltinamasis, D. B. atlėkė į virtuvę ir pagrasino, kad „nudubasins“, šokinėjo aplinkui ir visą laiką grasino sumušti, dėl ko K. K. sugriebė nuo stalo peilį, ir dūrė juo D. B. į pilvo sritį. Kaltinamojo teigimu žodį „nudubasinsiu“ jis suprato kaip grasinimą užmušti, nurodė, kad jis išsigando, jog D. B. jį gali užmušti, dėl to griebė peilį ir dūrė šiam į pilvo sritį. Kaltinamasis teigė nenorėjęs tyčia nužudyti D. B., tačiau neneigė to fakto, kad jis dūrė peiliu D. B. į pilvo sritį. Tai padarė gindamasis, buvo susijaudinęs, ir nežino, kaip jo rankose atsirado peilis. Nustatyta, kad kaltinamasis pats patyrė sužalojimus konflikto su D. B. metu, kuomet šis grasino susidorojimu- padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta kaltinamojo versiją, jog K. K. buvo priverstas gintis nuo D. B. išpuolių. Tai patvirtina specialisto išvada, jog jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvada taip pat patvirtina, kad K. K. mušamas nesigynė, kadangi ant nukentėjusiojo D. B. kūno nebuvo rasta jokių kitų sužalojimų išskyrus dūrį peiliu į pilvo sritį. Liudytojų E. D. ir S. N. parodymai, jog atvykę į įvykio vietą jie matė vyriškį (K. K.) sužalotu veidu, kuris kartojo „gindamasis griebiau peilį, nudūriau draugą, gyniausi, nes kitaip jis mane būtų užmušęs, aš nenorėjau“. Teismas neatmeta tos faktinės aplinkybės, jog K. K. buvo sumuštas D. B.. K. K. buvo priverstas gintis nuo išpuolių, kadangi D. B. grasinimas sumušti buvo realus, jis ne tik grasino panaudoti smurtą, bet ir mušė K. K. tol, kol šis ėmė kraujuoti. Taip pat pripažįstama ir tai, jog virtuvėje besiprausiančiam K. K. D. B. grasino smurtu, ko pasekoje K. K. griebė peilį ir dūrė juo vieną kartą D. B. į pilvo sritį, tuo padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, kad K. K. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas, vertindamas įvykio metu susidariusį situaciją, daro išvadą, kad nukentėjusiojo D. B. neteisėtų veiksmų pasėkoje kaltinamasis K. K. buvo priverstas gintis, to pasėkoje peiliu dūrė į pilvo sritį nukentėjusiajam D. B., kuris ligoninėje nuo sužalojimų mirė. Teismas, taip pat daro išvadą, kad kaltinamasis K. K. peržengė būtinosios ginties ribas.

Būtinoji gintis gali būti aplinkybe, šalinančia baudžiamąją atsakomybę, tik tuo atveju, jeigu ji atitinka ginties teisėtumo sąlygas. Viena iš būtinosios ginties teisėtumo sąlygų yra kėsinimasis, kuris turi būti pavojingas, akivaizdus ir realus. Šiuo konkrečiu atveju teismo nuomone, D. B. kėsinimasis buvo realus, akivaizdus – jis ne tik grasino panaudoti smurtą K. K. atžvilgiu, bet jį ir naudojo. Specialisto išvada nustatyta, jog K. K. padaryti odos nubrozdinimai kaktoje, smakre, apatinėje lūpoje, muštinė žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, kraujosruva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis suduodant tiesioginius smūgius dviejų ar trijų trauminių poveikių pasekoje, kas įrodo, jog kėsinimasis buvo akivaizdus ir realus. Taip pat specialisto išvada nustatyta, kad D. B. buvo padarytas tik vienas durtinis pilvo sužalojimas su vidaus organų pažeidimu. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. D. B. smūgiavo rankomis, ir tai, kaip buvo nustatyta specialisto išvadoje, smūgių buvo du –trys. Gynybos požiūriu būtinajai ginčiai reikia, kad dėl atkirčio pavojingam kėsinimuisi žala grėstų ar būtų padaroma tik besikėsinančiajam, o ne tretiesiems asmenims, ir tik neperžengiant būtinosios ginties ribų. Kėsinimosi ypatybės (ginamų vertybių svarba, puolimui naudojamos priemonės, veiksmų jėga, intensyvumas ir pan.) nulemia ir gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo vertinimą. Įstatymo nereikalaujama, kad besiginančiojo atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Susidariusioje konkrečioje situacijoje dėl jėgų santykio, patirties, naudojamų priemonių ir kitų aplinkybių besiginančiojo veiksmai gali būti efektyvesni, pavyzdžiui, panaudojant šaunamąjį ginklą net ir prieš neginkluotą, tačiau kovinius veiksmus įvaldžiusį užpuoliką. Be to, nėra svarbu, ar žala, padaryta besikėsinančiajam, yra mažesnė ar didesnė už tą žalą, kuri buvo padaryta ar grėsė užpultajam. Nei kokybės, nei kiekybės požiūriu ji neprivalo atitikti tos žalos, kurios buvo siekta ar kurią sukėlė kėsinimasis. Vis dėlto ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212/2009). K. K. veiksmuose gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Teismo manymu, K. K. nebuvo būtinumo gynybai panaudoti tokią pavojingą priemonę, kaip peilis, arba panaudojus peilį, bet duriant ne į gyvybei pavojingą sritį. D. B. nebuvo ginkluotas arba tiek pavojingas, jog tik peilio pagalba K. K. būtų galėjęs išvengti jam gresiančio pavojaus. Teismo nuomone, K. K. gynyba neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo ( jam buvo padarytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas), dėl to nėra K. K. baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės. Dėl kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo yra pasisakyta teisminėje praktikoje ( 2K-212/2007).

Būtinosios ginties ribų peržengimo turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. Šios ribos peržengiamos, kai besiginančiojo veiksmai atitinka visas tris būtinas sąlygas: a) užpuolikas nužudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata; b) tai padaroma tiesiogine tyčia; c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimas nelaikomas dėl didelio sumišimo ar išgąsčio. Specialisto išvada nepatvirtino, kad kaltinamasis K. K. būtų fiziologinio efekto būsenoje, tuo pačiu ir išgąsčio būsenoje (t.3, b.l.125).

Šiuo atveju, yra pagrindas, reikalingas konstatuoti, jog K. K. peržengė būtinosios ginties ribas, dėl ko jam galėtų būti BK 62 str. pagrindu švelninama bausmė už BK 129 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą. K. K. tvirtina, kad neturėjo tyčios nužudyti nukentėjusįjį, nesikėsino į jo gyvybę, nenorėjo bei nesiekė jo mirties, o tik buvo priverstas gintis. Apie kal­ti­nin­ko ty­čios tu­ri­nį teis­mas spren­džia at­si­žvelg­da­mas į vi­sas pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo ap­lin­ky­bes: nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo įran­kius, bū­dą, su­ža­lo­ji­mų kie­kį, jų po­bū­dį, vie­tą (pvz., kai su­ža­lo­ti gy­vy­bei svar­būs or­ga­nai), kal­ti­nin­ko ir nu­ken­tė­ju­sio­jo tar­pu­sa­vio san­ty­kius, el­ge­sį įvy­kio me­tu, taip pat prieš nu­si­kal­ti­mą ir po jo pa­da­ry­mo ir kt. Pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nužudė kitą žmogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir, kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ (toliau – ir Senato nutarimas Nr. 46) 4 punktas). Kaltinamasis po padaryto sužalojimo iš karto kvietė greitąją, siekdamas išgelbėti nukentėjusiojo gyvybę. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis K. K. veikė netiesiogine tyčia ir jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

Darytina išvada, kad D. B. kėsinimas buvo akivaizdus, realus, bet ne tiek pavojingas, jog K. K. būtų iškilusi būtinybė panaudoti gynybai peilį. Dėl to, kas pasakyta aukščiau, šioje byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kuriomis remiantis yra pagrindas taikyti BK 28 str. 3d. nuostatas.

Teismas konstatuoja, jog yra nustatyta, kad byloje pateiktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų pakanka, jog K. K. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d. padarymo. Kaltinamasis gailisi dėl to, kas įvyko, iš karto po dūrio D. B., iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kas yra laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas pripažįsta K. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dar ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Taip pat pripažįstama jo lengvinančia atsakomybę aplinkybę, kad savanoriškai atlygino padarytą žalą. Teismas šalina sunkinančią atsakomybę aplinkybę, kad K. K. nusikalstamos veikos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas šią aplinkybę šalina, atsižvelgiant į aplinkybių visumą: kad kaltinamajam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, kad jis stengėsi neprovokuoti nukentėjusiojo, kai buvo mušamas, jis smurtu neatsakė, tai vertintina, kad kaltinamasis suprato situacijos pavojingumą ir ją kontroliavo.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgdamas į K. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes: kad nuoširdžiai gailisi ir pripažino visas esmines įvykio aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Taip pat pripažįstama jo lengvinančia atsakomybę aplinkybę, kad savanoriškai atlygino padarytą žalą. K. K. anksčiau neteistas (3t, b. l. 50), nebaustas administracine tvarka (3t., b. l. 48-49), priklausomybės ligų centre neregistruotas (3t, b.l. 5), psichiatrijos ligoninėje neregistruotas (3t, b. l. 3). Esant nustatytam LR BK 28 str. 3d. pagrindui, teismas taiko LR BK 28 str. 4d. ir LR BK 62 str. 2d. 5p. ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. K. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatyta mažiausia bausmė.

Dėl civilinių ieškinių

Valstybinei Ligonių kasai civilinį ieškinį 1987,01 Lt sumai kaltinamasis savanoriškai atlygino (t.4,b.l.60).

Byloje taip pat yra pareikšti nukentėjusiųjų S. B. civilinis ieškinys 74583 Lt sumai, A. B. civilinis ieškinys 20000 Lt sumai, R. B. civilinis ieškinys 65000 Lt sumai (t. 2, b. l. 16-17; 38-39; 57; 70).

Kaltinamasis K. K. savanoriškai į nukentėjusiųjų nurodytą bendrą žalai atlyginti atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, pervedė tokias sumas: 9583 litus (t.4,b.l.59); 75 000 litų (t.4,b.l.66), taip pat Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija sprendimu dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimu avansu pervedė 7800 litų. Bendroje sumoje nukentėjusiems atlyginta viso 92 383 ( devyniasdešimt du tūkstančiai trys šimtai aštuoniasdešimt trys) litai.

Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiems S. B., R. B. ir A. B. žala (turtinė ir neturtinė) pilnai atlyginta, ir likusioje dalyje nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai atmestini. Teismas tokią išvadą daro, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes: teismas konstatavo, kad žala buvo padaryta esant būtinosios ginties ribų peržengimui, kad žalai atsirasti buvo paties nukentėjusiojo D. B. neteisėti veiksmai kaltinamojo atžvilgiu, ir tai buvo priežastiniame ryšyje su atsiradusiomis pasekmėmis. Todėl, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.269 straipsnio ir 6.282 straipsnio nuostatomis,- atsižvelgė į nukentėjusiojo kaltės dydį, ir likusioje dalyje nukentėjusiųjų ieškinius atmetė. Taip pat teismas vadovavosi nusistovėjusia teismine praktika nužudymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, - paprastai yra priteisiama apie šimtą tūkstančių litų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 str. 3d., ir BK 129 str. 1 d., taikant LR BK 62 str. 2d., 5p. ir 3d., 1p., ir jį nubausti laisvės atėmimu ketveriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti, o įsiteisėjus nuosprendžiui – pakeisti į suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos – nuo sulaikymo dienos.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2009m. spalio 27d. iki 2010m. birželio 21d., bei laikotarpį, išbūtą Utenos psichiatrijos ekspertiniame skyriuje nuo 2010m. rugsėjo 16d. iki rugsėjo 24d.

Civilinius ieškinius nukentėjusiųjų S. B., A. B., R. B. likusioje dalyje atmesti.

Priteisti iš K. K. du tūkstančius litų A. B. už advokato paslaugas atstovaujant nukentėjusiuosius teisme.

Paketas Nr. 1- savadarbė kartotinė dėžutė, kurioje yra peilis;

Paketas Nr. 2- rudos spalvos popierinis maišas, kuriame yra rankšluostis;

Paketas Nr. 3- rudos spalvos popierinis maišas, kuriame yra paklodė;

Paketas Nr. 4- vokas, kuriame yra raudonos spalvos skysčio pavyzdys ir kontrolinis pavyzdys;

Paketas Nr.5- vokas, kuriame yra trys vatos tamponai su rusvos spalvos dėmėmis, panašiomis į

kraują, nuopjovomis;

Paketas Nr.6- rudos spalvos maišas, kuriame yra įtariamojo K. K. baltos spalvos kojinės;

Paketas Nr.7- rudos spalvos maišas, kuriame yra įtariamojo K. K. džinsinės kelnės;

Paketas Nr.8- rudos spalvos maišas, kuriame yra nužudytojo D. B. trumpikės;

Paketas Nr. 9- rudos spalvos maišas, kuriame yra nužudytojo D. B. juodos

spalvos kelnės;

Paketas Nr. 10- plastikinis maišas, kuriame yra įtariamojo K. K. DNR mėginys;

Paketas Nr. 11- plastikinis maišas, kuriame yra liudytojo J. Š. DNR mėginys;

Paketas Nr. 12- vokas, kuriame yra nužudytojo D. B. nagų nuokarpos ir kraujo

pavyzdys;

Paketas Nr. 13- rudos spalvos kartoninė dėžė, kurioje yra dvi stiklinės su išryškintais rankų

pėdsakais;

Paketas Nr. 14- rudos spalvos dėžė, kurioje yra 2 stikliniai buteliai su išryškintais rankų

Pėdsakais;

Paketas Nr. 15- kartoninė dėžutė, kurioje yra 3 stiklainiai su kvapų pavyzdžiais;

Paketas Nr. 16- įmautė, kurioje yra 3 daktilokortelės;

Paketas Nr. 17- CD plokštelė, kurioje yra įtariamojo K. K. parodymų patikrinimo

vietoje įrašas, bei garso įrašai prie rašto Nr. 20-8-G-9028;

Paketas Nr. 18- CD plokštelė, kurioje yra garso įrašai prie rašto Nr. 20-8-G-9271;

Paketas Nr. 18 A- vokas, kuriame yra viena skaidri daktiloskopinė plokštelė su piršto pėdsaku,

nukopijuota nuo stiklinio butelio, 2009-10-26 ĮVA metu, adresu (duomenys neskelbtini);

Paketas Nr. 19- vokas, kuriame yra 10 cigarečių nuorūkų;

Paketas Nr. 20- vokas, kuriame yra viena daktiloplokštelė su rankų pėdsakai nuo mėlynos

spalvos ąsočio, stovėjusio ant stalo 2009-10-26 ĮVA metu, adresu (duomenys neskelbtini);

Paketas Nr. 21- CD plokštelė, prie specialisto išvados Nr. 11-204(10) – įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintini.

Apeliaciniai skundai dėl nuosprendžio gali būti paduoti per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą