- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-11
- Bylos Nr.
- e2-6967-918/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02923-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- UAB „Santermita“
- Trečiasis asmuo
- DNSB „Šilas“, A. F., AB „Kauno energija“
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Santermita“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. F., DNSB „Šilas“, AB „Kauno energija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovės 329,59 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 % dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, dubliku ieškinio reikalavimus palaikė. Nurodė, kad 2014-06-05 per grindis besiskverbiantys vandens garai užpylė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio metu butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2013-01-03 redakcija, galioja nuo 2013-02-11) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių B dalies IV skyriaus 3.1. punktą pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais ir/ar draudiko atliktu vertinimu. Pagal lokalinę sąmatą sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina yra 1138 Lt arba 329,59 EUR. Ieškovė apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo 1138 Lt arba 329,59 EUR draudimo išmoką. Ieškovės atstovas Turto sunaikinimo, sugadinimo akte aprašė įvykį, išsiaiškino, kad butas buvo užpiltas, kai daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje trūko šilumokaitis. Šio daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri atsakovė, todėl pastaroji atsakinga už atsiradusius nuostolius. Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pagal CK 6.1015 straipsnį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, o reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 329,59 EUR žalą, kadangi neužtikrinusi pastato šilumokaičio tvarkingumo atsakovė elgėsi neapdairiai, nerūpestingai (neteisėtai), per trūkusį šilumokaitį besiveržiantys vandens garai ieškovės apdraustam turtui padarė žalos, žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. DNSB „Šilas“ pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) pasirinko atsakovę, sudarydama su ja 2007-09-03 pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros sutartį. Atsakovė, vadovaujantis sutarties 1.1. punktu, įsipareigojo vykdyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą, t.y. vykdyti šilumos punkto įrenginių techninę priežiūrą (2.1.1. p.), užtikrinti šilumos punkto įrenginių veikimą pagal nustatytus reikalavimus (2.1.2. p.). Dėl atsakovės nerūpestingai vykdomos šilumos punkto įrenginių techninės priežiūros, neužtikrinus, kad šilumos punkto įrenginiai būtų tinkamos techninės būklės, trūkus šilumokaičiui ieškovės apdraustam butui atsirado žala. Įvykio metu buvusi draudėjo žmona E. F. patvirtino, jog užpylimo vandens garais židinys yra pastato rūsyje esančiame šilumos punkte, trūkus šilumokaičiui. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. 2014-06-05 užpylimas vandens garais įvyko dėl atsakovės nerūpestingai, netinkamai prižiūrimo šilumos punkto įrenginio (šilumokaičio) trūkimo, atsakovei nesugebėjus užtikrinti šilumokaičio tvarkingos techninės būklės ir žala atsirado dėl besiveržiančių vandens garų užpylus butą. Dėl kokių priežasčių trūko šilumokaitis ieškovė įrodinėti neprivalo. Ieškovė turi teisę nustatyti nuostolio dydį ir turi pareigą išmokėti draudimo išmoką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką žalą (nuostolius) patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lokalinė sąmata sudaryta ir apskaičiavimai atlikti atsižvelgiant į po 2014-06-05 buto užpylimo vandens garais įvykio atsiradusius buto sugadinimus ir buto atstatymo/remonto reikiamus darbų bei medžiagų kiekius. Lokalinė sąmata sudaryta naudojantis lokalinių sąmatų sudarymo programa „Sistela“. Nagrinėjamu atveju ieškovė apskaičiavo ir kompensavo draudėjui sugadintų patalpų remonto kainą. Sutarties, sudarytos tarp AB „Kauno energija“ ir Kauno DNSB „Šilas“, 2.5. punkte numatyta šilumos tiekėjo (AB „Kauno energija“) teisė riboti šilumos ir karšto vandens tiekimą, jei dėl avaringos šildymo ir karšto vandens sistemos būklės šilumos tiekėjas negali užtikrinti savo įsipareigojimų vykdymo. Šis sutarties punktas neeliminuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo), t. y. atsakovės atsakomybės dėl netinkamai prižiūrėtų pastato šilumos punkto įrenginių. Įvykio metu galiojo atsakovės ir ieškovės sudaryta atsakovės verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kurioje numatyta besąlyginė išskaita 2000 Lt, todėl subrogacija galima, o ieškiniu reikalaujama priteisti atsiradusią turtinę žalą tik besąlyginės išskaitos ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, tačiau posėdžio metu ieškinio reikalavimus sumažino 7,63 EUR suma. Papildomai nurodė, kad dėl bute remontas atliktas 2009 m., todėl turėjo būti taikomas nusidėvėjimas po 0,8 proc. už kiekvienus metus, iš viso 4- proc. Teisės aktai nenumato draudiko pareigos kviesti atsakovę į žalos nustatymo procedūrą. Tik techninis prižiūrėtojas, t.y. atsakovė, gali išsiaiškinti priežastis, dėl kurių pro šilumokaitį veržėsi garai. Ieškovė neturi pareigos įrodinėti priežasties, dėl kurios pro šilumokaitį veržėsi garai, priežasties neįvardijimas nepašalina atsakovės atsakomybės. Faktas, kad garai išsiveržė, rodo, kad šilumokaitis yra nesandarus. Atsakovė neužtikrino, kad šilumokaitis būtų sandarus. Iš viso ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 321,96 EUR žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį, triplike su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektams valdyti, naudoti ir prižiūrėti nuo 2002 metų yra įsteigta ir veikia daugiabučio namo savininkų bendrija „Šilas“. 2007-09-03 atsakovė ir DNSB „Šilas“ sudarė Pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros sutartį Nr. 07-09-03/14, kuria DNSB „Šilas“ (užsakovas) pavedė, o atsakovė (prižiūrėtojas) įsipareigojo vykdyti gyvenamojo namo šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą (Sutarties 1.1. punktas), teikiant užsakovui konkrečias šioje Sutartyje numatytas paslaugas. Bet kokios kitos paslaugos, kurios nėra numatytos Sutartyje, gali būti teikiamos tik esant atitinkamam prašymui/sutarčiai, už papildomą užmokestį (Sutarties 2.1.12 punktas). Ieškovė nepateikė dokumentų, pagal kuriuos apskaičiuota draudimo išmoka. Išvadą, jog atsakovė yra atsakinga už atsiradusius nuostolius, ieškovė padarė neturėdama jokių duomenų apie konkrečias atsakovės paslaugas, teikiamas šiam daugiabučiam namui, apie teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų apimtis bei konkrečius atsakovės prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti šilumokaičio avarijos priežastį. Ieškinį ieškovė grindžia prielaidomis ir dokumentais, kurių tikslinė paskirtis kita (t.y. jie sudaryti ir skirti draudimo išmokai apskaičiuoti ir išmokėti, o ne žalos dydžiui nustatyti). Pretenziją dėl žalos atlyginimo ieškovė reiškė tik AB „Kauno energija“. Ieškovė iki šiol nesikreipė į atsakovę dėl informacijos ir duomenų, susijusių su įvykiu pateikimo, nors tokius veiksmus būtų atlikęs bet kuris rūpestingas ir atidus draudikas, tinkamai vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti ir ištirti visas su įvykiu susijusias aplinkybes. Atsakovė atliko trūkusio šilumokaičio keitimo darbus, tačiau šiuos papildomus darbus, vadovaujantis Sutarties 2.1.12 punktu, atliko pagal papildomą šiuo tikslu sudarytą susitarimą už papildomą mokestį. Atsakovės civilinė atsakomybė šioje byloje aktualiu laikotarpiu buvo apdrausta ieškovės. Draudiko teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens įtvirtinta Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje, tačiau subrogacija nėra absoliuti, nes teisė reikalauti atlyginti žalą gali būti nukreipiama tik į atsakingą už žalą asmenį, t.y. į tokį asmenį, kuris yra kaltas dėl atsiradusios žalos. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagrindu vietoje draudėjo į tą patį egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Ieškovė atsakovės neteisėtų veiksmų neįrodinėja, remiasi savo neteisingai nustatytomis aplinkybėmis, teigdama, kad neva šilumokaitis buvo „netvarkingas“, o dėl to atsakomybė tenka atsakovei. Šilumokaičio trūkimo priežasčių ieškovė neįrodinėja, šių aplinkybių ieškovė net nesiaiškino, nors jos turi esminės reikšmės sprendžiant dėl atsakovės ir/ar kitų asmenų atliktų veiksmų teisėtumo/neteisėtumo. Ieškovei siekiant įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, turi būti vertinamos faktinės įvykio aplinkybės, konkrečios atsakovės pareigos, sprendžiama dėl šių pareigų vykdymo fakto ir tinkamumo. Atsakovės pareigos yra apibrėžtos sutartimi. Atsakovė visas sutartines savo pareigas vykdė tinkamai ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų buvę įvykio atsiradimo priežastimi ar būtų sąlygoję jo įvykimą. Iš sutarties turinio matyti, kad bet kokie papildomi darbai atliekami pagal papildomą užsakymą, už papildomą mokestį (Sutarties 2.1.12 punktas). Sutartimi DNSB „Šilas“ (užsakovas) įsipareigojo atsakyti už šilumos punkto patalpose sumontuoto šilumos apskaitos prietaiso ir kitų šilumą tiekiančių įrenginių išorinę fizinę apsaugą ir tinkamas eksploatavimo aplinkos sąlygas (Sutarties 2.2.6 punktas). Kadangi, trūkus šilumokaičiui, abiems sutarties šalims buvo aišku ir akivaizdu, kad įvykis įvyko ne dėl atsakovės kaltės ar netinkamo pareigų atlikimo, o šilumokaičio remonto ir keitimo darbai pagal sutarties sąlygas yra papildomi, atskirai užsakomi ir apmokami darbai, šalys sudarė atitinkamą susitarimą ir atsakovė už sutartą mokestį atliko šilumokaičio keitimo darbus. Šilumokaitis buvo veikiantis, prižiūrėtas, atlikti jo hidrauliniai bandymai, buvo patikrintas visos šildymo sistemos sandarumas. Ieškovė visiškai netyrė įvykio aplinkybių, nepasikvietė atitinkamos srities specialistų ar ekspertų, nepateikia jokių įrodymų, kurie leistų nustatyti tikrąsias įvykio priežastis. Ieškovė nesiaiškino aplinkybių, kurios reikšmingos siekiant nustatyti atsakomybės subjektą. Dėl ieškovės kaltės nėra aiškios tikrosios įvykio priežastys, todėl praėjus net dvejiems metams po įvykio sudėtinga išsiaiškinti konkretų atsakomybės subjektą, spręsti dėl jo galimų neteisėtų veiksmų buvimo ar nebuvimo fakto. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, avarijos šaltinio valdymas nebuvo ir negalėjo būti perduotas atsakovei, todėl atsakovė nėra tinkamas atsakomybės subjektas. Draudėjo butas buvo baigtas statyti 1966 metais, t.y. prieš 50 metų. Pateiktame draudimo liudijime ir kituose dokumentuose nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti, kad šis butas buvo draudiko apžiūrėtas, prieš jį apdraudžiant, kad butas buvo suremontuotas ar atlikti kokie nors jo pagerinimai. Prie draudimo liudijimo nėra pridėta jokios papildomos medžiagos, kuri leistų nustatyti buto būklę, buvusią prieš įvykį. Taip pat nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų apie patalpoms faktiškai padarytus sužalojimus. Byloje pateiktas tik ieškovės atstovo sudarytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas su priedu, kuriame nurodyta informacija nustatyta tik pagal draudėjo, suinteresuoto gauti kuo didesnę draudimo išmoką, paaiškinimus. Žalos dydį ieškovė įrodinėja tik savo pačios sudaryta lokaline sąmata, kuri sudaryta apskaičiuoti mokėtinos draudimo išmokos dydį, o ne įrodyti faktiškai ir realiai patirtos žalos dydį. Byloje nepateikta įrodymų apie patalpoms tariamai padarytų sužalojimų ištaisymą ir tokio ištaisymo atlikimo kainą. Ieškovės išmokėta draudimo išmoka negali būti prilyginama dėl įvykio padarytiems nuostoliams, nes tai iš esmės yra dvi skirtingos teisinės kategorijos. Skaičiuojant tariamai padarytos žalos dydį turėtų būti vertinama ar atitinkamos išlaidos faktiškai buvo patirtos, taip pat turėtų būti įvertinamas turto nusidėvėjimas. Ieškovė nesiekia įrodyti ir neįrodinėja atsakovės neteisėtų veiksmų, taip pat ieškovė neįrodinėja priežastinio ryšio tarp tariamų atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos. Tiesioginis priežastinis ryšys nustatytinas tarp žalos (jeigu ieškovė įrodytų, kad žala faktiškai atsirado ir įrodytų konkretų jos dydį) ir trūkusios įrangos valdytojo (CK 4.83 str. 3 d.) veiksmų, taip pat derėtų įvertinti ar AB „Kauno energija“ tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo Sutarties 2.5. punkte numatyta AB „Kauno energija“ pareiga įvertinti šildymo ir karšto vandens sistemų galimos avarijos riziką ir, tokiai rizikai esant, raštu informuoti objekto savininką apie reikalingus atlikti darbus, nustatant konkretų terminą jų atlikimui, o objekto savininkui šių darbų neatlikus, pasinaudoti nustatyta galimybe riboti šilumos ir karšto vandens tiekimą. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad draudėjas buvo informuotas apie tai, kokius papildomus duomenis ir dokumentus reikia pateikti draudikui įvykio priežastims bei nuostolio dydžiui nustatyti, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, ar šiuos reikalingus dokumentus draudėjas pateikė. Sprendimas išmokėti atitinkamo dydžio draudimo išmoką priimtas galutinai neištyrus visų aplinkybių. Prie ieškinio pridėtų dokumentų datos patvirtina, kad ieškovė pirmiausia išmokėjo draudimo išmoką, o tik po to ėmėsi veiksmų aiškintis įvykio aplinkybes. Civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas apsunkintas dėl pačios ieškovės kaltės, nes pati ieškovė tinkamai neatliko įvykio tyrimo ir nenustatė reikšmingų aplinkybių, taip pat nepasitelkė trečiųjų asmenų (specialistų, ekspertų), kurie turi reikiamų žinių ir sugebėjimų, kad nustatyti šias aplinkybes. Ieškovės atlikti veiksmai apsiribojo tokiu tyrimu, kuris reikalingas ieškovės ir jos kliento (draudėjo) tarpusavio teisiniams santykiams sureguliuoti. Ieškovės teismui pateiktame ieškinyje tiesiog nurodytas žalos atsiradimą sąlygojęs įvykis, t.y. trūko šilumokaitis, tačiau šio įvykio reikšmingų detalių ieškovė nesiaiškino (trūkimo vieta, priežastis, įvykio sąsajos su kitų asmenų veiksmais ir pan.). Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Civilinio kodekso 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės (Civilinio kodekso 6.266 str.). Įvykis įvyko daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame šilumos punkte. Daugiabučio namo butų savininkai privalo tinkamai prižiūrėti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus, juos valdyti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo tikslais daugiabučio namo butų savininkai įsteigė bendriją, kuriai jos įstatų ir specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka perdavė valdyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus. Atsakomybės subjektu Civilinio kodekso 6.266 straipsnio prasme yra bendrojo naudojimo objektų, įskaitant šilumokaitį, valdytojas, t.y. DNSB „Šilas“. Ieškovė nurodytų aplinkybių nesiaiškino, nors apie jas ieškovei buvo nurodyta AB „Kauno energija“ pateiktame atsakyme. Ieškovė nesiaiškino, kas yra šilumokaičio valdytojas, nesidomėjo, ar šio bendrojo naudojimo objekto valdymas buvo perduotas kitiems asmenims ar išliko DNSB „Šilas“ valdyme. CK 6.266 str. 2 d. prasme bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkiais yra namo butų savininkai, o šių objektų valdytoja yra DNSB „Šilas“. Valdymo perdavimo faktas nėra preziumuojamas, o turi būti įrodytas atitinkamais rašytiniais įrodymais (perdavimo aktais ar panašaus pobūdžio dokumentais). Nesant atitinkamų įrodymų, valdytoju laikomas tas asmuo, kurį nurodo įstatymas, t.y. DNSB „Šilas“. Analogiško pobūdžio bylas jau nagrinėjo tiek Kauno apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas, teismas nusprendė, kad šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo sutartinis įsipareigojimas dėl tam tikrų darbų ar paslaugų atlikimo, nereiškia, kad buvo perduotas tam tikrų bendrojo naudojimo objektų valdymas, t.y. tokios sudarytos sutarties pagrindu prižiūrėtojas netampa bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų valdytoju, todėl, nesant įrodytiems konkretiems prižiūrėtojo atliktiems neteisėtiems veiksmams, dėl kurių būtų padaryta žalos, atsakomybės subjektu išlieka viešame registre nurodytas valdytojas. Teismas taip pat nusprendė, kad sutartimi esant sutartiems konkretiems prižiūrėtojo darbams bei pagal šių darbų apimtis nustatytai jų kainai, iš prižiūrėtojo negali būti reikalaujama atlikti papildomus darbus, įskaitant šildymo sistemų objektų atnaujinimo, rekonstravimo, pakeitimo naujais darbus, kurie pagal sutarties sąlygas atliekami už papildomą mokestį ir esant papildomam susitarimui, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad prižiūrėtojas privalėjo imtis bet kokių priemonių, kad būtų išvengta trūkimo, o nesant atitinkamos pareigos, prižiūrėtojas negali būti laikomas atlikusiu kokius nors neteisėtus veiksmus, kuriais būtų padaryta žalos kitiems asmenims. Šioje byloje derėtų įvertinti ir tai, ar AB „Kauno energija“ tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus. Šilumokaičio trūkimas įvyko ne dėl atsakovės atliktų veiksmų, šilumokaičio trūkimo priežasčių ieškovė nenurodo ir jų neįrodinėja, atsakovė nebuvo šio objekto valdytoja, todėl ji negali būti atsakomybės subjektu, ne atsakovei, o kitiems asmenims sutartimi numatyta pareiga imtis konkrečių veiksmų, jeigu šildymo sistemos būklė būtų tokia, kuriai esant galima spręsti apie avarijos rizikos atsiradimą. Net ir tuomet, jeigu atsakovė būtų kalta ir atsakinga dėl įvykio metu atsiradusios žalos, ieškovės ieškinys turėtų būti atmestas subrogacijos negalimumo pagrindu. Ieškovė buvo apdraudusi atsakovės civilinę atsakomybę, todėl subrogacija negalima pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį. Pagal DNSB „Šilas“ įstatus matyti, kad pagrindinis bendrijos uždavinys yra priimti sprendimus dėl bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros (eksploatavimo) ir naudojimo organizavimo ir juos įgyvendinti (9.1. punktas), priimti sprendimus dėl lėšų kaupimo pastatui atnaujinti (9.2. punktas), priimti sprendimus dėl pastato atnaujinimo pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir dėl jo įgyvendinimo būdo (9.3. punktas), organizuoti patalpų savininkų sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą dėl pastato atnaujinimo (9.4. punktas). Ieškovė nesilaikė savo pačios nurodytų taisyklių, kurios pasak ieškovės taikytinos nustatant draudimo išmokos dydį, t.y. ieškovė nesikreipė į „kompetentingas įstaigas“, kad iš jų gauti dokumentus, būtinus turto sunaikinimo, sugadinimo priežastims ir nuostolio dydžiui nustatyti. Pagal ieškovės sudarytą Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą nurodytos tik dvi „kompetentingos įstaigos“, t.y. DNSB „Šilas“ ir UAB „Santermita“. Ieškovė į atsakovę nesikreipė dėl būtinų dokumentų ar paaiškinimų pateikimo. Ieškovė privalo įrodyti kokie konkretūs sugadinimai atsirado kaip konkretaus įvykio padarinys, taip pat privalo įrodyti, kad šie atsiradę sužalojimai priežastiniu ryšiu yra susieti su konkrečiais atsakovės atliktais neteisėtais veiksmais. Iš pačios ieškovės nurodytų duomenų matyti, kad atsakovė laikytina kompetentinga įstaiga, kurios dokumentai ir duomenys yra būtini turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolio dydžiui nustatyti, tačiau ieškovė nesikreipė į atsakovę, neprašė pateikti duomenų ir/ar savo įvertinimo dėl įvykio priežasčių ir padarinių. Ieškovė, kuri verčiasi draudimo veikla ir prisiima atitinkamą riziką, turėjo imtis visų įmanomų priemonių siekiant nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio buvimui konstatuoti, bei tikrąsias žalos atsiradimo priežastis, t.y. atlikti ekspertizę, imtis priemonių sutrūkusiai įrangai išsaugoti ir ištirti, naudotis specialistų pagalba ir t.t. Šioje byloje atsakomybės subjektas yra aiškus.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ieškinį prašė atmesti kaip pareikštą netinkamam asmeniui ir neįrodytą, paaiškino procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) išdėstytą poziciją.
Trečiasis asmuo AB „Kauno energija“ atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime ir triplike) pati sau prieštarauja: atsakovė iš pradžių kelia klausimą, ar AB „Kauno energija“ tinkamai vykdė Šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartimi prisiimtas pareigas, keldama prielaidą, kad galimai trūkęs šilumokaitis buvo neprižiūrėtas/netinkamos būklės, o triplike įrodinėja, kad šilumokaitis buvo veikiantis, tikrinamas ir prižiūrimas. Atsakovės minimoje 2002-07-19 šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutarties, sudarytos su DNSB „Šilas“, 2.5. punkte numatyta šilumos tiekėjo, t. y. AB „Kauno energija“ teisė, bet ne pareiga, riboti šilumos ir karšto vandens tiekimą, jei dėl avaringos šildymo ir karšto vandens sistemos būklės šilumos tiekėjas negali užtikrinti savo įsipareigojimų vykdymo. Minėtas sutarties punktas jokiu būdu nepašalina pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) (atsakovės) atsakomybės dėl netinkamos priežiūros ir/ar žalos atsiradimo dėl netinkamai prižiūrimų/eksploatuojamų pastato šilumos punkto įrenginių. Iki 2014-06-05 (šilumokaičio trūkimo data) jokių duomenų dėl avaringos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos nebuvo ir jų nei atsakovė, nei bendrija nepateikė. Remiantis faktinėmis aplinkybėmis bei Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis net nesvarstytinas AB „Kauno energija“ pareigos rūpintis šildymo ir karšto vandens sistema klausimas, nes įstatyme konkrečiai nurodomi subjektai turintys teisę reguliuoti namo šilumos įrenginių darbą. AB „Kauno energija“ atžvilgiu nėra būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų viseto, todėl civilinės atsakomybės taikymas AB „Kauno energija“ atžvilgiu yra negalimas. AB „Kauno energija“ nėra atsakinga už šildymo ir karšto vandens paruošimo sistemos priežiūrą, eksploataciją ir/ar tinkamo jos veikimo užtikrinimą. AB „Kauno energija“ sutartimi su Bendrija įsipareigojo Bendrijai tiekti šilumą šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Sutarties 2 priede „Nuosavybės, eksploatacinės atsakomybės ribų ir apskaitos taško nustatymo ribų akte Nr. 10388“ nurodoma, kad AB „Kauno energija“ atsakomybės riba yra pastato, esančio adresu Pašilės g. 46, Kaune išorinė siena. Trūkęs šilumokaitis buvo pastate, t. y. ne AB „Kauno energija“, bet bendrijos atsakomybės zonoje. AB „Kauno energija“ ir bendrijos nesieja ir negali sieti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros santykiai. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo būtų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Bendrija, valdanti pastate esantį šilumos punktą (tuo pačiu ir jame esantį šilumokaitį), pagal Sutarties 4.3. punktą buvo įpareigota eksploatuoti objekto perdavimo, paskirstymo ir vartojimo įrenginius pagal norminių dokumentų ir įrenginių eksploatavimo instrukcijų nustatytus jų aptarnavimo reikalavimus. Už pastato rūsyje esančio šilumokaičio priežiūrą ir eksploatavimą yra atsakinga bendrija ir/arba jos paskirtas prižiūrėtojas (atsakovė), bet ne AB „Kauno energija“.
Į teismo posėdį trečiojo asmens AB „Kauno energija“ atstovai neatvyko, bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo DNSB „Šilas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens pirmininkė ieškinį prašė spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad dėl trūkusio šilumokaičio ir dėl padarytos žalos niekas nėra kaltas, tai laikytina nenugalima jėga. Sutartį su atsakove dėl šilumos sistemų priežiūros pasirašė ankstesnis pirmininkas, todėl dabartinei vadovei nėra žinoma kokie konkretūs dokumentai buvo pasirašyti, nežinoma, ar buvo pasirašytas šilumos sistemų perdavimo – priėmimo aktas. Trūkus šilumokaičiui, buvo informuota atsakovė, jos darbuotojai pakeitė šilumokaitį, senąjį išsivežė. Šilumokaitis nebuvo nesandarus, tačiau dėl neaiškių priežasčių trūko, taip gali atsitikti bet kam su bet kokiu prietaisu.
Trečiasis asmuo A. F. atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui A. F. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiasis asmuo A. F. sudarė būsto draudimo sutartį, kuria 2014-04-15 – 2015-04-14 laikotarpiui apdraustas draudėjo – trečiojo asmens A. F. butas (duomenys neskelbtini). 2014-06-05 per grindis besiskverbiantys vandens garai apgadino butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2016-06-06 ieškovė surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame nurodyta, kad bute patalpoje 18-4 apgadinta 17,08 kv. m grindų, grindys paveiktos drėgmės. Įvykis pripažintas draudžiamuoju, ieškovė sudarė lokalinę sąmatą ir trečiajam asmeniui A. F. išmokėjo 1138 Lt (329,59 EUR) draudimo išmoką.
Iš pateikto AB „Kauno energija“ 2014-09-15 rašto Nr. 20-5271, adresuoto ieškovei, matyti, kad ieškovė dėl žalos atlyginimo pirmiausia kreipėsi į trečiąjį asmenį AB „Kauno energija“, ieškovei buvo atsakyta, kad trečiojo asmens AB „Kauno energija“ atsakomybės riba yra pastato Pašilės g. 46, Kaune, išorinė siena. Šiuos AB „Kauno energija“ teiginius patvirtina į bylą pateikta 2002-07-19 Šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartis Nr. 1603700010, sudarytos tarp trečiųjų asmenų AB „Kauno energija“ ir DNSB „Šilas“, su priedais Nr. 1 ir Nr. 2 (sutarties 2.1, 2.2, 4.3, 4.6, taip 2 priedas prie sutarties).
Namo bendrojo naudojimo objektai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.82 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo 2 str. 4 p.), kurie proporcingai savo namo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išsaugoti ir išlaikyti, nustatyta tvarka mokėti mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas (CK 4.82 str. 3 d.), reguliariai kaupti lėšas, skirtas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 str. 4 d.). Bendrijai, kaip namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, tenka teisė ir pareiga įgyvendinti butų savininkų priimtus sprendimus, atstovaujant butų savininkams (CK 4.85 str. 8 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymą, daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius butų savininkams, prižiūri namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, su kuriuo sudaroma daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartis. CK 6.266 str. reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Nurodytai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Taigi, statinio valdytojo atsakomybė atsiranda be kaltės, jo atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos kitos trys civilinės atsakomybės sąlygos: valdymo faktas, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.266 str. 1 d. pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryšiui, kaltei (CK 6.246–6.249 str.). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-436/2012). Pagal CK 6.266 str. 2 d. pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija yra nuginčijama. Tokiu atveju, esant registracijos duomenims viešajame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, kad atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Taip pat šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis).
Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai 2002 m. įsteigė DNSB „Šilas“, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šiame name bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijos vykdomos per įsteigtą bendriją. DNSB „Šilas“ 2014-06-12 raštu Nr. 01-25-02 pateikė informaciją, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą atlieka UAB „Santermita“ 2007-09-03 sudarytos pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros sutarties Nr. 07-09-03/14 pagrindu. Pagal sutarties 2.1 p. šalys susitarė, kad atsakovė vykdys nuolatinę šilumos punkto įrenginių, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą; užtikrins tinkamą šilumos punkto įrenginių veikimą; atliks šilumos punkto sugedusios įrangos remonto bei keitimo darbus prižiūrėtojo (t.y. atsakovės) lėšomis, atliks šildymo sistemos sandarumo bandymus, praplovimo darbus; paruoš šildymo sezonui šilumos įrenginius; pasirūpins šilumos apskaitos prietaiso rodmenų nurašymu ir pateikimu; suderins leidimus pradėti šildymo sezoną bei atliks kitus konkrečiai nurodytus darbus. Pagal sutarties 2.4.1 p. atsakovės mėnesinė teikiamų paslaugų kaina yra 200 Lt (57,92 EUR) su PVM, ši paslaugų kaina nustatyta atsižvelgiant į sutartų paslaugų apimtis. Pagal sutarties 2.2.6 p. DNSB „Šilas“ įsipareigojo atsakyti už šilumą tiekiančių įrenginių išorinę fizinę apsaugą ir tinkamas jų eksploatavimo sąlygas; pagal sutarties 2.3.2.2 p. bet kokie sutartimi nesulygti papildomi darbai šildymo ir karšto vandens sistemose atsakovės atliekami tik esant atitinkamam užsakovo prašymui bei sutartam atskiram užmokesčiui už juos. Į bylą pateikta 2014-06-06 paslaugų sutartis Nr. d-14-06-06 patvirtina, kad atsakovė ir trečiasis asmuo DNSB „Šilas“ susitarė dėl šilumokaičio demontavimo – montavimo darbų, šios sutarties pagrindu 2014-06-12 pasirašytas atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, atsakovei trečiasis sumokėjo asmuo DNSB „Šilas“ 5000,42 Lt sumą. Duomenų apie tai, kad ieškovė iki kreipimosi į teismą dienos būtų kreipusis į atsakovę tiek dėl įvykio aplinkybių tyrimo, tiek dėl galimo žalos atlyginimo nepateikta. Atvirkščiai atsakovė patvirtino, o ieškovė neneigė, kad ieškovė į atsakovę iki kreipimosi į teismą dienos nesikreipė.
Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Šiuo atveju ieškovas, kaip žalą atlyginęs asmuo (draudikas) CK 6.266 str. pagrindu reikalauja priteisti žalą iš atsakovės, t. y. šiuo atveju pirmiausia būtina nustatyti atsakomybės subjektą, t. y. ar atsakovė yra tinkamas atsakomybės subjektas, jeigu taip, kokius neteisėtus veiksmus ji atliko, kurie lėmė žalos atsiradimą. Šių aplinkybių nustatymas yra šios bylos nagrinėjimo objektas. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 str.), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), todėl negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 str.). Kiekviena šalis turi naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.
Šioje byloje nustatyta, kad viso daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Pašilės g. 46, Kaune, administratorius yra trečiasis asmuo DNSB „Šilas“ (DNSB „Šilas“ įstatų 6, 8 p.). UAB „Santermita“ ir DNSB „Šilas“ 2007-09-03 sudarytoje sutartyje dėl pastato, šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros šalys nustatė detalų darbų, kuriuos įsipareigoja atlikti UAB „Santermita“, sąrašą, o trečiasis asmuo DNSB „Šilas“ už juos apmokėti. Įvertinus šiuos duomenis konstatuotina, kad atsakovei buvo perduota atlikti tam tikrus darbus, tačiau atsakovei neperleistas šilumos sistemų valdymas ir naudojimas, t. y. šia sutartimi atsakovė netapo gyvenamojo namo šildymo sistemų valdytoja CK 6.266 str. prasme. Darytina išvada, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė įtvirtintos prezumpcijos, kad statinio savininku (valdytoju) yra asmuo nurodytas viešajame registre ( CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad šis ieškinys grindžiamas deliktinės atsakomybės normomis, t. y. kad asmuo privalo laikytis tokio elgesio standarto, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui ( CK 6.263 str. 1 d.). Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė UAB „Santermita“ būtų pažeidusi minėtą pareigą ir savo veiksmais būtų padariusi žalos. Jau minėta, kad atsakovė buvo sudariusi sutartį dėl pastatų, šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros darbų. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu vien tas faktas, kad buvo sudaryta sutartis dėl techninės priežiūros, pats savaime nereiškia, kad pasikeitė teisėtas šių sistemų valdytojas, kuris turėtų būti atsakingas visais atvejais. Darytina išvada, kad dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo gali reikšti tik sutartį sudarę asmenys, šiuo atveju DNSB „Šilas“, ar už šias paslaugas privalantys apmokėti daugiabučio namo gyventojai. Tuo tarpu duomenų, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sutartiniai santykiai nėra pateikta, o byloje esantys duomenys neįrodo, kad atsakovė pažeidė CK 6.263 str. 1 d. nustatytas pareigas.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Nenustačius pagrindo šioje byloje atsakovei taikyti atsakomybę be kaltės, ieškovė, siekdama ieškinio patenkinimo, privalo įrodyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovė, siekdama civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė atliko kokius nors veiksmus, pasireiškusius veikimu ar neveikimu, kuriais būtų padariusi žalos kitiems asmenims.
Ieškovė ieškinio pareiškime nurodė, kad butas Nr. 18 buvo užlietas trūkus šilumokaičiui namo rūsyje. Pažymėtina, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, dėl kokių priežasčių trūko (jei trūko) šilumokaitis. Tiek trečiojo asmens DNSB „Šilas atstovė“, tiek atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad trūkus šilumokaičiui, buvo iškviesti UAB „Santermita“ atstovai, kurie šilumokaitį pakeitė trečiojo asmens DNSB „Šilas“ lėšomis. Vien šių duomenų nepakanka konstatuoti, kad atsakovė tinkamai neužtikrino šildymo ir karšto vandens sistemų gyvenamajame name techninės būklės, t.y. neprižiūrėjo pastato bendrosios karšto vandens tiekimo inžinerinės įrangos – šilumokaičio, neorganizavo jo remonto, kuriam trūkus buvo padaryta žala, kuri yra atsakovo pareigų netinkamo vykdymo rezultatas. Nesant nustatytai tikrajai šilumokaičio sutrūkimo priežasčiai nėra pagrindo konstatuoti nei neteisėtų atsakovės veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, atsakovės elgesys šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip didelis nerūpestingumas, kuris tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, t. y. pagal CK 6.266 str. nuostatas, kurių pagrindu pareikštas ieškinys, už žalą gali būti atsakingas šilumos sistemų valdytojas. Šioje byloje nėra pagrindo nustatinėti trečiojo asmens civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, nes tai yra kitos civilinės bylos dalykas. Atmetus ieškinį kaip pareikštą ne tam asmeniui, kiti atsakovės argumentai šiuo konkrečiu atveju nėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų pagrįstumo nepasisako.
CPK 45 str. nustatyta, kad teismas šalies prašymu gali pakeisti asmenį, jeigu nustatoma, kad ne jis pagal ieškinį turi atsakyti. Šiuo atveju ieškovė, nors ir atstovaujama šia teise nesinaudojo, nors atsakovė šį klausimą kėlė nuo pat atsiliepimo pateikimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad dėl žalos kilimo deliktinės atsakomybės pagrindu yra atsakinga UAB „Santermita“, todėl ieškinys atmestinas.
Atmetus ieškinį, atsakovei atlygintinos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos žymiai viršija ieškinio sumą, tačiau tai savaime nėra pagrindas mažinti atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad atsakovė patyrė iš viso 1234,20 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo ir tripliko parengimas ir atstovavimas teismo posėdyje. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20) (toliau – Rekomendacijos) 7 p., rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpradėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Tai reiškia, kad šioje byloje, skaičiuojant išlaidas už atsiliepimo parengimą, taikytinas 2015 m. III ketvirčio šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio dydis, kuris buvo 735,1 EUR, o skaičiuojant išlaidas už tripliko parengimą bei dalyvavimą teismo posėdyje – 2015 m. IV ketvirčio šalies ūkio darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio dydis, kuris buvo 756,9 EUR. Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu, rengiant atsiliepimą, taikomo koeficiento dydis yra 2,5, remiantis Rekomendacijų 8.3 punktu, už tripliko parengimą taikomo koeficiento dydis yra 1,5. 2016-06-13 teismo posėdis truko 1 val. 26 min 35 sek., o remiantis Rekomendacijų 8.19 p., už kiekvieną atstovavimo teisme valandą taikomo koeficiento dydis yra 0,1. Įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovės prašomos priteisti 1234,20 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomenduotinų atstovavimo išlaidų, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).
Be to, šioje byloje teismas patyrė 6,06 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, atmetus ieškinį, priteistino iš ieškovės (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-271 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, atsakovės UAB „Santermita“, į. k. 236043660, naudai 1234,20 bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, į valstybės biudžetą 6,06 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.