- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-14
- Bylos Nr.
- 2S-1254-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Dalia Kačinskienė (pran.), Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- J. K., Asociacijai Pozityvios
- Kategorijos
- 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams J. K. ir Asociacijai Pozityvios kūrybinės iniciatyvos sambūris dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
ieškovas V. M. 2010-04-15 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-6), kuriuo prašė priteisti iš atsakovų J. K. ir Asociacijos Pozityvios kūrybinės iniciatyvos sambūris 26 800 Lt negrąžintos paskolos, 19 915, 97 Lt palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė prašymą ik sprendimo priėmimo atidėti dalies žyminio mokesčio – 1000 Lt sumokėjimą. Pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį, kad už ieškinį sumokėjo 401 Lt. Nurodė, kad yra pensininkas, jo pensija sudaro 899,61 Lt per mėnesį, kitų pajamų neturi.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010-04-19 nutartimi (b.l. 37) šį ieškovo prašymą atmetė ir nustatė jam terminą iki 2010-05-05 pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti likusią 1000 Lt žyminio mokesčio dalį už ieškinį, išaiškindamas, kad iki nustatyto termino neįvykdžius teismo įpareigojimo, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl ieškovo nurodytų aplinkybių žyminis mokesti negali būti atidėtas, nes iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas turi daug nekilnojamojo turto.
Šalies argumentai
Ieškovas V. M. atskiruoju skundu (b.l. 90-92) prašo Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2010-04-19 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Mano, kad teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, formaliai įvertino ieškovo pateiktus duomenis ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą, pažeidžiančią ieškovo teisėtus interesus nutartį, kuri užkerta kelią ieškovui kreiptis teisminės gynybos. Nurodo, kad teikdamas ieškinį apmokėjo dalį (401 Lt) žyminio mokesčio ir prašė atidėti tik dalį - 1000 Lt žyminio mokesčio, savo prašymą grįsdamas tuo, kad jo pajams per mėnesį sudaro senatvės pensija – 899,61 Lt bei 70 Lt našlio pensija. Todėl teismo nurodoma sumokėti žyminio mokesčio suma yra visos jo gaunamos mėnesinės pajamos, iš kurių jis turi prasimaitinti, apsirengti, išlaikyti gyvenamąją patalpą. Pažymi, kad neprašo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o tik jį atidėti iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kad galėtų sutaupyti trūkstamą sumą. Tuo tarpu turimas nekilnojamasis turtas negali būti pagrindas atsisakyti tenkinti prašymą, nes turtui realizuoti reiktų daug laiko. Be to, tai neabejotinai prieštarautų protingumo kriterijams, kadangi nekilnojamojo turto vertė dėl susiklosčiusios ekonominės situacijos yra smarkiai nukritusi, ir realizavus ieškovui priklausantį turtą, siekiant sumokėti žyminį mokestį, nukentėtų ieškovo interesai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliantas savo skunde kelia CPK normų, nustatančių žyminio mokesčio atidėjimą (CPK 84 str.), netinkamo taikymo klausimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių pagrindus atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl šiuo aspektu priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Pagal CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
Viena tinkamo kreipimosi į teismą įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str., 115 str., 135 str. 2 d., 138 str.). Kita vertus, sunki asmens finansinė padėtis kreipimosi į teimą su ieškiniu metu negali tapti kliūtimi realizuoti asmens subjektinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, juo labiau, kad įstatymo leidėjo valia egzistuoja atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies (CPK 83 str. 3 d.) ar žyminio mokesčio atidėjimo (CPK 84 str.) galimybės. Šiuo atveju apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, atsisakius taikyti CPK 84 str. nuostatas, prašydamas atidėti jam likusios – 1000 Lt dalies žyminio mokesčio, nuo kurios mokėjimo jis skundžiama nutartimi (b.l. 37) nebuvo atleistas, sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo dienos.
Žyminio mokesčio atidėjimo instituto tikslas – palengvinti teisės į teisminę gynybą (CPK 5 str. 1 d.) įgyvendinimą asmenims, kurių turtinė padėtis kreipimosi į teismą momentu yra pakankamai komplikuota, nukeliant likusios žyminio mokesčio sumos sumokėjimą tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimą, turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).
Įstatymas nesieja dalies žyminio mokesčio atidėjimo būtinumo vien su asmens socialiniu statusu, kaip šiuo atveju, kad ieškovas yra pensininkas, gaunantis senatvės ir našlio pensijas, atitintamai – 899,61 Lt bei 70 Lt (b.l. 19-20). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad asmens turtinę padėtį apibūdina (įrodo) ne tik duomenys apie nuolatinius pajamų šaltinius (gaunamus darbo užmokestį, pensiją ar kitas išmokas), bet ir duomenys iš valstybinių registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, taip pat pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, turto ir pajamų deklaracijos, kiti panašaus turinio dokumentai. Kartu pastebėtina, kad vien formalių pažymų iš įvairių institucijų pateikimas taip pat dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sunkią asmens turtinę būklę.
Nagrinėjamu atveju apeliantas, be mėnesines pajamas iš senatvės ir našlių pensijos – 969,61 Lt patvirtinančių duomenų, pateikė duomenis apie turimą registruotiną nekilnojamąjį turtą – dalį žemės sklypų, unikalus Nr. 5164-0004-0022 bei Nr. 5134-0002-0194 (b.l. 23-26,), dalį buto, unikalus Nr. 1097-3014-1032:0009 Vilniaus mieste (b.l.32-33), garažą, unikalus Nr. 1098-6004-5010:0079 (b.l. 31). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto į bylą pateiktų įrodymų visumą bei valdomo turto apimtis nesudaro prielaidų priešingai nei pirmosios instancijos teismo išvadai, jog kreipimosi į teismą su ieškiniu metu jis neturėjo galimybės sumokėti 1401 Lt žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį. Teisinių santykių tarp apelianto ir atsakovų pobūdis bei jų trukmė taip pat nepatvirtina sunkios ieškovo turtinės padėties. Jis, kaip matyti iš ieškinio reikalavimo (ieškinio dalyko) – grąžinti 26 800 Lt paskolą pagal 1999-09-28 pakvitavimą (b.l.8), turėjo galimybę paskolinti ganėtinai ženklią pinigų sumą, ilgą laiko tarpą - net 10 metų nesiėmė teisinių veiksmų tokiai ženkliai paskolai sugrąžinti ir su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2010-04-15, kas rodo, kad ieškovo materialinė padėtis buvo ir tebėra stabili, o tokios didelės paskolintos pinigų sumos susigrąžinimas jam ilgą laiką nebuvo aktualus. Todėl vien buvimas pensininku ir gaunamos pensijos dydis pats savaime neapsprendžia būtinumo žyminį mokestį apeliantui atidėti.
Esant išvardintoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo paskirtasis sumokėti žyminį mokestį terminas jau yra pasibaigęs, ieškovui iš naujo nustatytinas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – likusiai 1000 Lt žyminio mokesčio daliai sumokėti (CPK 135 str. 2 d., 138 str.). Kita vertus, atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad bylose dėl paskolinių teisinių santykių privalu į bylą pateikti ne paskolinius ginčo šalių santykius patvirtinančio pakvitavimo nuorašą, kaip yra šiuo atveju (b.l 8), o tai patvirtinantį dokumento originalą. Jei nustatytu terminu ieškinio trūkumai bus ištaisyti, tai ieškinys bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistina 4,15 Lt (b.l. 48) procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
n u tarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui V. M. terminą iki 2011-01-06 įskaitytinai sumokėti 1000 (vieną tūkstantį) litų žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660) ir pateikti pirmosios instancijos teismui žyminio mokesčio sumokėjimo dokumento bei 1998-09-28 pakvitavimo originalą.
Priteisti iš V. M. 4 (keturis) litus 15 centų pašto išlaidų valstybės naudai.