Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-06-25 · Administracinė byla Nr. I-725-171/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-06-25
Bylos Nr.
I-725-171/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Paulauskienė, Jūra Marija Strumskienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
J. G.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Trečiasis asmuo
A. P., R. V.
Advokatai
Kristina Čeredničenkaitė
Administracinė byla Nr. I-725-171/2009Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjai J. G., jos atstovėms advokatėms Kristinai Čeredničenkaitei ir Liudvikai Meškauskaitei, atsakovės atstovei Eglei Dervinskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įsakymų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys A. P. ir R. V.).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

Šalies argumentai

pareiškėja 2007-10-05 kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 3–5), kuriame prašė panaikinti 2007-09-28 LR teisingumo ministro įsakymą Nr. 7P-73.

Pareiškėja 2007-10-31 teismui pateikė skundą (I t., b. l. 63–64), kuriame prašė panaikinti LR teisingumo ministro 2007-10-02 įsakymą Nr.7P-100.

Teismas 2007-12-12 nutartimi dvi administracines bylas pagal nurodytus pareiškėjos reikalavimus sujungė į vieną (I t., b. l. 59).

Šalies argumentai

Pareiškėja skunduose ir teismo posėdyje (II t., b. l.103-106) paaiškino, kad 2007-09-28 teisingumo ministras įsakymu Nr. 7P-73 (toliau – 2007-09-28 įsakymas) nuo 2007-10-01 atleido pareiškėją iš antstolių ir išbraukė ją iš Lietuvos antstolių sąrašo, nes ji neįgijo Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo.

Pareiškėja mano, kad priimant 2007-09-28 įsakymą buvo pažeisti LR Konstitucijoje įtvirtinti teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principai bei LR antstolių įstatymo nuostatos.

Pareiškėja nurodė, kad 2003-01-01 įsigaliojo Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nauja redakcija, kuri nustatė kad antstoliu gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Šis reikalavimas turėjo įsigalioti nuo 2007-10-01. Pareiškėja paaiškino, kad tuo metu, kai įsigaliojo Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pataisa, jos studijos tarpvalstybiniame universitete „Rutenija“, į kurį įstojo 2001 m. jau buvo įpusėjusios. Pareiškėja mano, kad šios mokslo programos atitikmeniu Lietuvoje laikytinos teisės bakalauro studijos, todėl 2006 metais baigusi minėtą mokymosi programą, pareiškėja faktiškai įgijo teisės bakalauro laipsnį.

Pareiškėja nurodė, kad 2002 metais, formuojant naują antstolių rezervą, ji atsakovei pateikė aukštosios mokyklos „Rutenija“ pažymą, kurią ji priėmė ir tuo pačiu pripažino šių studijų tinkamumą antstolių veiklai, kadangi jokių pastabų dėl pasirinkto universiteto nepateikė.

Pareiškėja paaiškino, kad 2002 ir 2006 metais ji LR teisingumo ministerijoje laikė kvalifikacinius antstolio egzamino testus, kuriuos išlaikė. Pareiškėja tikėjosi, kad baigusi pasirinktas studijas ji atitiks visus įstatymo keliamus reikalavimus. Tik pateikus atsakovui diplomą, patvirtinantį įgytą išsilavinimą, pareiškėja sužinojo, kad įgyto išsilavinimo neužtenka ir ji per vienerius metus turi išlaikyti papildomą kvalifikacinį egzaminą.

Pareiškėja nurodė, kad nuo 1986 m. ji yra įrašyta į antstolių sąrašą ir dirba ja daugiau nei 20 metų. Pažymėjo, kad mokėsi, todėl pagrįstai tikėjosi protingų ir pagrįstų savo įgytų teisių apsaugos. 2005 m. įsteigus Studijų kokybės vertinimo centrą pareiškėjai atsirado dar vienas papildomas reikalavimas – t. y. kvalifikacinio egzamino laikymas. Ji mano, kad toks įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų nesilaikymas pažeidžia jos teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus, įtvirtintus LR Konstitucijoje.

Pareiškėja pažymėjo, kad Antstolių įstatymo 12 straipsnyje pateiktame baigtiniame antstolių įgaliojimų pasibaigimo sąraše nėra nustatytas atleidimo pagrindas, pagal kurį pareiškėja buvo atleista – t. y. iki 2007-10-01 neįgijus Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo.

Pareiškėja taip pat paaiškino, kad vadovaudamasi LR Vyriausybės 2005-01-21 nutarimu Nr. 60 patvirtintų Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatais (toliau – Nuostatai), ji kreipėsi į Studijų kokybės ir vertinimo centrą, kuris nusprendė, kad pareiškėjos įgyta kvalifikacija vertinama, kaip lygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, kad pareiškėja išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal Užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos papildomo vertinimo programą Studijų kokybės vertinimo centre. Kvalifikacinio egzamino pareiškėja neišlaikė, tačiau 2009-06-09 jai buvo suteiktas teisės bakalauro kvalifikacinis laipsnis Mykolo Riomerio universitete. Pareiškėja mano, kad nurodyto universiteto baigimu ji prisipažino 2006 m. įgytą kvalifikaciją. Nors aukštąjį išsilavinimą ji įgijo tik 2009 m. mano, kad teismas turėtų vadovautis protingumo principu, nes ji visą gyvenimą dirbo antstole ir siekia ja dirbti, o visa jos veikla buvo nukreipta šiam siekiui.

Reikalavimą panaikinti teisingumo ministro 2007-10-02 įsakymą Nr. 7P-100 (toliau – 2007-10-02 įsakymas), pareiškėja grindžia tuo, kad teismui sustabdžius 2007-09-28 įsakymo vykdymą, kartu buvo sustabdyta pareiškėjos atleidimo iš antstolių procedūra, suteikianti teisę pareiškėjai toliau vykdyti antstolės veiklą. Teismui pripažinus, kad 2007-09-28 įsakymas yra neteisėtas ir jį panaikinus yra pagrindas reikalauti pripažinti neteisėtu 2007-10-02 įsakymą.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata „teismo antstoliams, kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir į Lietuvos antstolių sąrašą, Antstolių įstatymo 4 straipsnyje nustatyto išsilavinimo reikalavimas netaikomas iki 2007-10-01“ ir 2 dalies nuostata „antstolis, iki 2007-10-01 neįgijęs Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo, atleidžiamas iš antstolių“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir atsakingo valdymo principams, Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 29 straipsnio 1 daliai.

Atsiliepimas

Atsakovė su pareiškėjos skundais nesutiko ir prašė juos atmesti. Atsiliepimuose (I t., b. l. 36–38, 71) nurodė, kad pareiškėja iki 2007-10-01 nepateikė Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo patvirtinančio dokumento, todėl teisingumo ministras turėjo įstatymo nustatytą pareigą atleisti pareiškėją iš antstolių.

Atsakovė pažymėjo, kad antstolių atleidimo atvejai, nustatyti Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje ir Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nėra vienas kitam prieštaraujantys.

Atsakovė paaiškino, kad Švietimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta teisė Lietuvos gyventojams mokytis kitose šalyse, yra įgyvendinama asmens iniciatyva, jos garantijas nustato LR įstatymai arba tarptautinės sutartys. Aplinkybė, kad asmenys turi teisę mokytis kitose šalyse neatleidžia jų nuo pareigos vykdyti teisės aktų reikalavimų dėl užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo.

Atsakovė pažymėjo, kad vadovaujantis Aukštojo mokslo įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir 42 straipsniu bei LR Vyriausybės 2005-01-21 Nutarimo Nr. 60 2.2 punktu, dokumentas, įrodantis asmens užsienio aukštojoje mokykloje įgytą teisinį universitetinį išsilavinimą, yra dokumentas, liudijantis įgytą teisininko kvalifikaciją užsienio universitete ir švietimo ir mokslo ministro įsakymas, kuris liudija, kad asmens užsienyje įgyta kvalifikacija atitinka kvalifikaciją, teikiamą Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines, vientisąsias arba antros pakopos (magistrantūros) studijas. Atsakovė paaiškino, kad kai asmuo įgyja išsilavinimą užsienio aukštojoje mokykloje, jo įgyta kvalifikacija laikoma atitinkančia kvalifikaciją, teikiamą Lietuvoje, tik švietimo ir mokslo ministro įsakymu pripažinus užsienyje įgytą kvalifikaciją. Atsakovė nurodė, kad pareiškėja iki 2007-10-01 nepateikė tokio sprendimo ir iš skundo turinio matyti, kad toks sprendimas nėra priimtas.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga ir teisinis tikrumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai, išplėtoti konstitucinėje jurisprudencijoje. Teisėtų lūkesčių principas reiškia, kad teisinė sistema asmenį įtikina, kad jis pasieks tam tikrą rezultatą, jei veiks vadovaujantis teisės normomis, šie lūkesčiai turi būti apsaugoti esant dviems atvejams: lūkesčiai yra teisėti ir pagrįsti.

Atsakovė paaiškino, kad esant teisės aktuose nustatytai pareigai atleisti antstolį, kuris 2007-10-01 neatitiko Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, negalėjo susiklostyti teisėti ir pagrįsti pareiškėjo lūkesčiai, kad ji nebus atleista, jeigu ši sąlyga nebus tinkamai įgyvendinta. Pasirenkant aukštąją mokyklą ir studijų programą, pareiškėja privalėjo pasidomėti ne tik dėl galimybės įgyti teisinį universitetinį išsilavinimą, bet ir dėl diplomo gavimo bei pripažinimo procedūrų ir galimybės įgyti reikalaujamą išsilavinimą patvirtinančius dokumentus. Teisinio tikrumo principo tikslas yra užtikrinti, kad administracinė priemonė pritaikyta laikantis galiojančių teisės aktų bei pranešus apie ją suinteresuotiems asmenims. Atleidžiant pareiškėją iš antstolės pareigų, šių reikalavimų buvo laikomasi.

Atsakovė taip pat prašė netenkinti pareiškėjos prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė skunde nurodytus argumentus. Dėl bakalauro studijų baigimo Mykolo Romerio universitete 2009-06-09, paaiškino, kad įstatymo reikalaujamai datai (2007-10-01) pareiškėja išsilavinimo nebuvo įgijusi, todėl šiuo metu įgytas diplomas bylos išsprendimui neturi reikšmės (I t., b. l. 105).

Tretieji suinteresuoti asmenys pareiškėjos skundą teismo prašė spręsti savo nuožiūra (I t., b. l. 130, 199).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2007-09-28 įsakymu Nr. 7P-73 (b. l. 6, 41), vadovaudamasis Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Antstolių įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, 2007-10-01 atleido pareiškėją iš antstolių, kadangi ji neįgijo Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo. Šiuo įsakymu pareiškėja taip pat buvo išbraukta iš Lietuvos antstolių sąrašo. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2007-10-02 įsakymu Nr. 7P-100 „Dėl vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolės J. G. įgaliojimams“ (b. l. 65, 74) Vilniaus miesto 3–4 ir Vilniaus rajono apylinkių teismų veiklos teritorijoje veikiantys antstoliai A. P. ir R. V. paskirti perimančiais Vilniaus miesto 3–4 ir Vilniaus rajono apylinkių teismų veiklos teritorijoje veikusios antstolės J. G. nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas pinigines lėšas ar turtą, perimtą, bet neperduotą išieškotojui, nebaigtose vykdomosiose bylose gautas ir nepanaudotas vykdymo išlaidas, antstolio archyvą.

Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą (vienpakopį, bakalauro, magistro), ne mažiau kaip vienerius metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir laimėjęs viešą konkursą.

Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustatyta, kad teismo antstoliams, kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir į Lietuvos antstolių sąrašą, Antstolių įstatymo 4 straipsnyje nustatyto išsilavinimo reikalavimas netaikomas iki 2007-10-01, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad antstolis, iki 2007-10-01 neįgijęs Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo, atleidžiamas iš antstolių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja teismo antstole Antstolių kontoroje prie Vilniaus miesto pirmosios apylinkės teismo pradėjo dirbti nuo 1992-12-01 (I t. b. l. 144), nuo 1989-09-11 dirbo Vilniaus miesto Lenino rajono Liaudies teismo, teismo vykdytoja (I t., b. l. 142). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-01-03 įsakymu Nr. 4 (I t., b. l. 158) pareiškėja buvo įrašyta į Lietuvos antstolių sąrašą.

2001-09-03 pareiškėja su Tarpvalstybiniu universitetu „Rutenija“ sudarė sutartį dėl mokslo Tarpvalstybinio universiteto „Rutenija“ nuotolinio mokymosi sistemoje (I t., b. l. 7–9). 2006-01-10 jai buvo išduotas Maskvos valstybinio industrinio universiteto diplomas (II t., b. l. 99–100). Pareiškėja 2006-03-23 buvo atestuota su sąlyga, kad iki 2006-12-31 įvykdys kvalifikacijai keliamus reikalavimus, kreipsis į Kokybės studijų vertinimo centrą dėl diplomo pripažinimo (I t., b. l. 172).

Švietimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos gyventojai turi teisę mokytis kitose šalyse, ši teisė įgyvendinama asmens iniciatyva, o jos garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai arba tarptautiniai susitarimai. Užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimą Lietuvoje įgytam išsilavinimui bei Lietuvoje įgyto išsilavinimo patvirtinimą vykstantiems į užsienį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai ir tarptautinės sutartys (Švietimo įstatymo 39 straipsnio 6 dalis). Pagal šio įstatymo 56 straipsnio 11 punktą, vykdyti užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimą Lietuvoje yra įgaliota Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

Vadovaujantis Švietimo įstatymo nuostatomis, asmens įgytas išsilavinimas ir/ar kvalifikacija (tiek įgyti Lietuvoje, tiek ir įgyti užsienyje) visais atvejais (visų lygių išsilavinimas ir/ar kvalifikacija) turi būti pripažinti tam įgaliotos institucijos. LR Vyriausybės 2005-01-21 nutarimo Nr. 60 2.1.1. Kokybės studijų vertinimo centras buvo paskirtas institucija, vykdančia užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą o to paties nutarimo 2.2 punktu Švietimo ir mokslo ministerija – paskirta institucija, vykdančia įgytų kvalifikacijų akademinį pripažinimą.

Pagal Aukštojo mokslo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą ir akademinį pripažinimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Nuostatai. Sistemiškai aiškinant Nuostatų 5 punkte apibrėžtas aukštojo mokslo kvalifikacijos ir išsilavinimo dokumento sąvokas ir 23 punkte reglamentuotą užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo įforminimą Švietimo ir mokslo ministro įsakymu konstatuotina, kad pagrindiniai dokumentai, įrodantys, kad asmuo įgijo aukštąjį išsilavinimą yra išsilavinimo dokumentas ir Švietimo ir mokslo ministro įsakymas, kuriuo pripažįstama, kad užsienyje įgyta kvalifikacija atitinka kvalifikaciją, teikiamą Lietuvoje (taip nurodytas teisės normas aiškina Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pvz.: 2008-11-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A502-1887/2008 ir Nr. A502-1892/2008).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-03-24 sprendime administracinėje byloje Nr. A143-379/2009 išaiškino, kad būtina atskirti (netapatinti) Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalaujamo bei Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio reikalaujamo įgyti iki 2007-10-01 aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo įgijimą nuo tokio išsilavinimo pripažinimo. Toks atskyrimas yra būtinas, nes teisės aktų nustatytas užsienyje įgyto išsilavinimo pripažinimas Lietuvoje įgytam išsilavinimui yra procedūra, skirta teisės aktų nustatytais aspektais palyginti ir, reikalui esant, kvalifikacinio egzamino būdu patikrinti užsienyje (jau) įgytą išsilavinimą, o ne paties siekiamo pripažinti Lietuvoje aukštojo išsilavinimo suteikimo sudėtinis elementas. Todėl užsienyje įgytas ir teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvoje pripažintas aukštasis išsilavinimas laikytinas įgytu ne nuo jo pripažinimo Lietuvoje laiko, o nuo laiko, kai užsienio mokslo įstaiga išdavė šį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą (diplomą).

Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad išsilavinimo įgijimo momentu yra laikoma užsienio aukštosios mokyklos diplomo išdavimo data, tačiau teismas kartu pažymėjo, kad užsienyje įgytas aukštasis išsilavinimas turi būti teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas Lietuvoje.

Studijų kokybės vertinimo centras 2006-06-29 pažymoje Nr. 14-312 “Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ (I t., b. l. 10–11) nurodė, kad tarp pareiškėjos kvalifikacijos, kurią įgijo užsienio universitete, bei studijų pasiekimų vertinimo reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje, yra esminis skirtumas, todėl Studijų kokybės vertinimo centras priėmė sprendimą kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, jeigu kvalifikacijos turėtoja išlaikys kvalifikacinį teisės egzaminą.

Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjos Tarptautiniame universitete „Rutenija“ įgytas aukštasis išsilavinimas būtų pripažintas Nuostatų 23 punkte nustatyta tvarka (Švietimo ir mokslo ministro įsakymas). Pareiškėja paaiškino, kad ji kvalifikacinį egzaminą laikė du kartus, tačiau neišlaikė (II t., b. l. 104).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad iki Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytos datos (2007-10-01) pareiškėja nepateikė švietimo ir mokslo ministro įsakymo, kuriuo būtų patvirtinta, kad pareiškėjos užsienyje įgyta kvalifikacija atitinka kvalifikaciją, teikiamą Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines, vientisąsias arba antrosios pakopos (magistrantūros) studijas. Taigi, pareiškėja iki 2007-10-01 neįvykdė Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo – turėti aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą.

Pareiškėja pateikė Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto prodekano išduotą pažymą apie studijas Nr. 17T7-297 (II t., b. l. 91), kurioje nurodoma, kad pareiškėja yra šio universiteto Teisės fakulteto teisės programos pagrindinių dalinio studijoms skiriamo laiko (neakivaizdinių) universitetinių mokamų studijų IV kurso studentė. 2009-06-09 protokolo Nr. 6T-7 pagrindu jai yra suteiktas teisės bakalauro kvalifikacinis laipsnis.

Teismas pažymi, kad tai, jog pareiškėja aukštąjį išsilavinimą įgijo praėjus metams su puse nuo Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme nustatytos datos, negali turėti įtakos skundžiamo įsakymo teisėtumui, nes pareiškėja reikiamo išsilavinimo nebuvo įgijusi įstatymo nustatytu terminu. 2009-06-09 Mykolo Romerio universiteto universitete įgytas teisės bakalauro laipsnis neišsprendžia užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo klausimo ir neįrodo buvus pripažinimo fakto, kad užsienyje įgyta kvalifikacija atitinka kvalifikaciją, teikiamą Lietuvoje 2007-10-01 dienai.

Teismas taip pat atmeta pareiškėjos pateiktą įrodymą – 2007-07-30 Jungtinės Karalystės nacionalinio pripažinimo centro pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 92-96). Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog Maskvos valstybinio industrinio universiteto suteiktas jurisprudencijos bakalauro laipsnis yra prilyginamas Britų bakalauro (įprastinio) laipsnio standartui, neįrodo, kad tokios pat taisyklės privalo būti taikomos Lietuvoje.

Tai, kad pareiškėja įstojo į užsienio aukštąją mokyklą, yra jos pačios apsisprendimas, ką patvirtina ir Švietimo įstatymo 25 straipsnio 6 dalis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjos studijų Maskvos valstybiniame industriniame universitete pradžios metu (2001 m. įstojo į minėtą universitetą) galiojęs Aukštojo mokslo įstatymas numatė, kad užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka (Švietimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).

Todėl teismas laikosi pozicijos, kad pareiškėja, žinodama, iki kada ji turi įgyti reikiamą antstoliui išsilavinimą, privalėjo atitinkamai veikti, kad per nustatytą terminą įgytų tokį išsilavinimą, todėl jos neveikimas ir iš to jai kilusios teisinės pasekmės negali būti pateisintos jos teisėtais lūkesčiais, kadangi jokie teisėti lūkesčiai, kad šis terminas bus pratęstas ir bus ilgesnis negu iki nustatyta, ar kad užsienyje įgyto aukštojo išsilavinimo nereikės pripažinti Lietuvoje, negalėjo atsirasti, nes jokie teisės aktai to nenumatė.

Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime yra konstatavęs, kad vienas iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal Konstituciją, Konstitucijai neprieštaraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga, kad pagal Konstituciją santykiuose su valstybe yra saugomi ir ginami tik tie asmens lūkesčiai, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai, kad tik tokie asmens lūkesčiai santykiuose su valstybe laikomi teisėtais ir kad konstitucinė asmens teisėtų lūkesčių apsauga aiškintina neatsiejamai nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, Konstitucijoje įtvirtintos įgytų teisių apsaugos, būtinumo užtikrinti asmens, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, pasitikėjimą valstybe ir teise.

Teismo antstolių įstatymo (įsigaliojusio 2000-10-31) 7 straipsnio 3 punkte buvo nustatyta, kad asmenys, pretenduojantys tapti teismo antstoliais, turi turėti teisės magistro, teisės bakalauro arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą). Teismo antstolių įstatymo įgyvendinimo įstatymo (įsigaliojusio 2000-10-31) 2 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad per septynerius metus nuo Teismo antstolių įstatymo įsigaliojimo teismo antstoliai, neturintys tinkamo išsilavinimo, turi įgyti išsilavinimą, numatytą Lietuvos Respublikos teismo antstolių įstatymo 7 straipsnyje, o pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatą – per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką asmeniui neįgijus tinkamo išsilavinimo, jis laikomas praradusiu karjeros statutinio valstybės tarnautojo statusą ir atleidžiamas iš teismo antstolio tarnybos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis anksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas procesiniuose sprendimuose yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių apsaugos principą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismo antstoliams (vėliau – antstoliams) nustatyto išsilavinimo įgijimo terminas turi būti skaičiuojamas vadovaujantis Teismo antstolių įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, t. y. iki 2007-10-31 (2008-09-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1996/2008; 2008-12-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1979/2008). Šis teisės normos aiškinimas aktualus ir nagrinėjamoje administracinėje byloje.

Pažymėtina, kad pareiškėjos teisėti lūkesčiai, kad ji iki 2007-10-01, nors ir neįgijo reikiamo antstoliui išsilavinimo, galės eiti antstolio pareigas, nebuvo pažeistas, tačiau buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai eiti šias pareigas, neįgijus aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo iki 2007-10-31. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos Maskvos valstybiniame industriniame universitete įgytas aukštasis išsilavinimas nebuvo nustatyta tvarka pripažintas Lietuvoje, daro išvadą, kad ginčijamas 2007-09-28 įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo, tačiau laiko, kad pareiškėja iš antstolių buvo atleista 2007-11-05 (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.118 straipsnio 1 dalis ir 1.119 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnio 1 dalies 10 punktas, Vyriausybės 2006-12-29 nutarimas Nr. 1369 „Dėl poilsio dienų perkėlimo 2007 metais”). Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. 2008-11-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1921/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2039/2008).

Antstolių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kada asmuo atleidžiamas iš antstolių. Antstolių įstatymo įgaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnyje buvo nustatyti Antstolių įstatymo 4 straipsnyje nustatyto išsilavinimo reikalavimo netaikymo teismo antstoliams terminas ir teisinės pasekmės jam pasibaigus. Minėtame Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo straipsnyje buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis asmenims, kurie iki Antstolių įstatymo įsigaliojimo dienos buvo teismo antstoliai ir kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą bei Lietuvos antstolių sąrašą, t. y. šių asmenų atžvilgiu buvo nustatyta išlyga, kad jie iki 2007-10-31 galėjo dirbti antstoliais, nors ir neturėjo Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo. Tuo atveju, jeigu asmuo iki 2007-10-31 neįgijo aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo, laikytina, jog jis neatitinka antstolio pareigybei keliamų reikalavimų, dėl ko jis, pagal Įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, turi būti atleidžiamas iš antstolių. Pereinamasis laikotarpis tęsėsi nuo 2000-10-31 (t. y. nuo Teismo antstolių ir Teismo antstolių įstatymo įgyvendinimo įstatymų įsigaliojimo) iki 2007-10-3, t. y. net septynerius metus. Toks terminas, atsižvelgiant į įprastinę teisės krypties studijų trukmę, pripažintinas protingu terminu įgyti Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą išsilavinimą. Įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio nuostatos laikytinos lex specialis Antstolių įstatymo atžvilgiu, todėl jos neprieštarauja Antstolių įstatymui. Teisingumo ministras, priimdamas pareiškėjo ginčijamą įsakymą, vadovavosi tinkamomis teisės normomis.

Antstolių įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus antstolio įgaliojimams, vykdomosios bylos ir kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ar turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui, teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodami kitam antstoliui (antstoliams), o antstolio archyvas teisingumo ministro nustatyta tvarka perduodamas Lietuvos antstolių rūmams. Teisingumo ministro 2002-07-08 įsakymu Nr. 202 patvirtintos Vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų piniginių lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, antstolio archyvo perdavimo pasibaigus antstolio įgaliojimams tvarkos 3 punkte įtvirtinta, kad, pasibaigus antstolio įgaliojimams, ne vėliau kaip kitą darbo dieną teisingumo ministro įsakymu paskiriamas perimantis antstolis, kuriam bus perduotos buvusio antstolio nebaigtos vykdomosios bylos bei kiti dokumentai, neišmokėtos išieškotos piniginės lėšos ir turtas, perimtas, bet neperduotas išieškotojui. Pagal Antstolių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą, antstolio įgaliojimai pasibaigia, atleidus jį iš antstolių.

Teismas nustatė, kad pareiškėja teisėtai ir pagrįstai buvo atleista iš antstolių. Todėl, pasibaigus jos, kaip antstolės, įgaliojimams, atsakovas turėjo pareigą priimti 2007-10-02 įsakymą. Šis įsakymas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja atleidžiama iš antstolių nuo 2007-11-05, turi būti laikoma, kad 2007-10-02 įsakymas teisines pasekmes taip pat sukelia nuo šios datos.

Pareiškėjos atstovė prašė teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata „teismo antstoliams, kurie buvo įrašyti į antstolių rezervą ir į Lietuvos antstolių sąrašą, Antstolių įstatymo 4 str. nustatyto išsilavinimo reikalavimas netaikomas iki 2007-10-01“ ir 2 dalies nuostata „antstolis, iki 2007-10-01 neįgijęs Antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo, atleidžiamas iš antstolių“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir atsakingo valdymo principams, Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 29 straipsnio 1 daliai.

Teismui nekyla abejonių dėl pareiškėjos nurodytų teisės aktų nuostatų atitikties Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, atsakingo valdymo ir asmenų lygiateisiškumo principams, todėl šį prašymą atmeta.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies. 2007-09-28 teisingumo ministro įsakymo Nr. 7P-73 „Dėl antstolės J. G. įgaliojimų pasibaigimo“ pirma dalis pakeistina išdėstant taip: atleidžiu antstolę J. G. 2007-11-05 iš antstolių, neįgijus Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo.

Likusią įsakymo dalį palikti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1–2 p., 127 str., teismas

nusprendžia

pareiškėjos J. G. skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2007-09-28 teisingumo ministro įsakymo Nr. 7P-73 „Dėl antstolės J. G. įgaliojimų pasibaigimo“ pirmą dalį, ją išdėstant taip: atleidžiu antstolę J. G. 2007-11-05 iš antstolių, neįgijus Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto išsilavinimo.

Likusioje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Irena Paulauskienė

Halina ZaikauskaitėJūra Marija Strumskienė