Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Ekspetra“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl įsakymų ir sutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas nustatė, jog prašomu sustabdyti Įsakymu Nr. 4-708 projekto „Viešbučio „Aukštaitis“ infrastruktūros sukūrimas“ išlaidų suma – 400 826,59 Lt – pripažintos netinkamomis finansuoti išlaidomis, iš jų 200 413,29 Lt Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų ir 200 413,30 Lt UAB „Ekspetra“ lėšų, UAB „Ekspetra“ įpareigota per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos grąžinti išmokėtų lėšų dalį – 121 163,38 Lt – Europos Sąjungos paramos lėšų, Lietuvos verslo paramos agentūrai pavesta išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų dalį – 79 249,91 Lt Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų iš Projekto vykdytojo mokėjimo prašymo, pateikto pagal Projektą. Įsakymu Nr. 4-709 pakeistas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. 4-455 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“.

III.

Atsakovas atskirajame skunde vadovaujasi ABTĮ 71 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Atsakovas nurodo, jog pagal Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (Žin., 2005, Nr. 69-2469; 2010, Nr. 33-1570) (toliau – ir Taisyklės), 13 punktą „Projekto vykdytojui teisės aktuose nustatyta tvarka sprendimą apskundus teismui ar kitai kompetentingai institucijai, skolos išieškojimo perdavimas <...> Turto bankui stabdomas, iki bus išspręstas ginčas ir dėl jo įsiteisės teismo sprendimas ar teismo nutartis arba kompetentinga institucija išnagrinės projekto vykdytojo skundą ir priims dėl jo atitinkamą sprendimą“. Atsakovo teigimu, vadovaudamasi Taisyklių 13 punktu, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija turi sustabdyti skolos išieškojimo perdavimo procedūrą iki bus išspręstas ginčas ir dėl jo įsiteisės teismo sprendimas ar teismo nutartis, todėl nėra jokios realios grėsmės, jog teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Be to, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sprendime nurodytos sumos grąžinimas (kaip ir pagal Taisykles) būtų sustabdytas tik laikinai, t. y. iki administracinės bylos išnagrinėjimo, ir teismui priėmus nepalankų sprendimą pareiškėjui, jis vis tiek privalėtų grąžinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sprendime nurodytą grąžintinų lėšų sumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas netenkintinas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-196/2008, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-632/2011). Tačiau pabrėžtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį.

ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis nagrinėjamu atveju prašė taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Įsakymo Nr. 4-708 ir Įsakymo Nr. 4-709 vykdymą. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo prašymą tenkino.

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką realus iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-627/2012, kt.).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008).

Nagrinėjamu atveju būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė aplinkybe, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų inicijuojamas skolos išieškojimo iš UAB „Ekspetra“ procesas pagal Įsakymą Nr. 4-708, todėl palankaus sprendimo šioje byloje įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas. Nesustabdžius skundžiamų įsakymų vykdymo pareiškėjui atsirastų nepalankios finansinės pasekmės: pareiškėjas nebus pajėgus atsiskaityti su rangovais, kurie jau turi reikalavimo teisę į pareiškėją dėl sumų už paslaugas/darbus sumokėjimo pagal pareiškėjo pateiktą mokėjimo prašymą Lietuvos verslo paramos agentūrai, iš kurio nurodyta išskaičiuoti 79 249,91 Lt, todėl pareiškėjas bus nepajėgus grąžinti šios sumos nustatytu terminu, įgis nemokios įmonės statusą ir bus priverstas bankrutuoti. Pareiškėjas kartu su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismui pateikė pelno (nuostolių) ataskaitą, banko sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, kad UAB „Ekspetra“ veikla nuostolinga, įmonės lėšos yra areštuotos, laisvai disponuojamų lėšų įmonė neturi (t. I, b. l. 175–184).

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi (proceso Nr. 2-59-3-00209-2012-5) areštavo, uždraudžiant disponuoti, atsakovui UAB „Ekspetra“ priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir/ar turtines teises 686 803,66 Lt sumai, o tokio turto neturint ar turint nepakankamai – ir pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas kitus asmenis, išskyrus privalomus mokėjimus į valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetus, išmokų, kurios kilusios iš darbo teisinių santykių, išmokėjimą, 686 803,66 Lt sumos sumokėjimą šios bylos ieškovui BUAB „Rimvilsta“, taip pat leido atsakovui UAB „Ekspetra“ disponuoti Projektui finansuoti skirtomis šiomis lėšomis, esančiomis atsakovui priklausančioje ir Projektui įgyvendinti skirtoje banko sąskaitoje, taip pat leido atsakovui UAB „Ekspetra“ atlikti mokėjimus tiekėjams, skirtus Projektui įgyvendinti: 83 746,21 Lt mokėjimą UAB „ORIDA“; 22 222,29 Lt mokėjimą UAB „Kartagina“; 85 290,11 Lt mokėjimą UAB „MOTUSA“; 11 718,99 Lt mokėjimą UAB „Dormitera“; 78 036,84 Lt mokėjimą pagal planuojamą 2012 m. gruodžio 30 d. pateikti mokėjimo prašymą, jei išlaidos bus pripažintos tinkamomis finansuoti pagal minėtą Projektą. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį paliko nepakeistą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog viena iš aplinkybių, kuri gali turėti esminę reikšmę ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punktui taikyti, yra teismo vertinimas dėl administracinio akto, kurio teisėtumo patikrinimo procesas nėra pasibaigęs ir vyksta teisme, vykdymo sukeliamos didelės žalos, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Teismas nurodė, jog, kaip administracinio akto vykdymo sukeliama didelė žala galėtų būti vertinamas atvejis, kai dėl administracinio akto įvykdymo gali reikšmingai pablogėti įmonės finansinė padėtis, dėl ko įmonė nebegalėtų toliau vykdyti savo vykdomos veiklos, negalėtų pakeisti vykdytos veiklos, turėtų atleisti daug darbuotojų, negalėtų atsiskaityti su kreditoriais (taip pat valstybe, darbuotojais ir kt.), įmonei grėstų bankrotas arba atsirastų kitokios sunkios pasekmės, kurios galėtų pakenkti ne tik įmonės reputacijai, jos galimybėms plėtoti verslą, bet ir viešajam interesui (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-223/2013).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Įsakymu Nr. 4-708: Projekto išlaidų suma – 400 826,59 Lt – pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis, iš jų 200 413,29 Lt Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų ir 200 413,30 Lt UAB „Ekspetra“ lėšų; UAB „Ekspetra“ įpareigota per 60 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos grąžinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai išmokėtų lėšų dalį – 121 163,38 Lt Europos Sąjungos paramos lėšų; Lietuvos verslo paramos agentūrai pavesta išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų dalį – 79 249,91 Lt Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų – iš Projekto vykdytojo mokėjimo prašymo, pateikto pagal Projektą (t. I, b. l. 14–15). Įsakymu Nr. 4-709 pakeistas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. 4-455 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“, nustatant Projekto kapitalo formavimo išlaidoms padengti – iki 1 292 538,57 Lt finansavimo (t. I. b. l. 16).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog ginčijamų įsakymų vykdymas galėtų sukelti didelių sunkumų pareiškėjui vykdant turimus finansinius įsipareigojimus, apsunkinti pareiškėjo komercinę veiklą ar padaryti ją neįmanoma. Teismas darė išvadą, kad yra teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Nesustabdžius ginčijamų įsakymų galiojimo, o vėliau priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, UAB „Ekspetra“ grąžinimas į iki tol buvusią padėtį būtų apsunkintas. Teismas laikinai sustabdė Įsakymo Nr. 4-708 ir Įsakymo Nr. 4-709 galiojimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamą ginčą, nustatytas bylos aplinkybes, pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. laikinai sustabdyti Įsakymo Nr. 4-708 ir Įsakymo Nr. 4-709 galiojimą. Nagrinėjamu atveju įsakymų vykdymas pareiškėjui gali sukelti didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, įmonei galėtų atsirasti sunkios pasekmės, kartu ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad, vadovaudamasi Taisyklių 13 punktu, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija turi sustabdyti skolos išieškojimo perdavimo procedūrą iki bus išspręstas ginčas ir dėl jo įsiteisės teismo sprendimas ar teismo nutartis, todėl nėra jokios realios grėsmės, jog teismui priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su pareiškėjo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad Taisyklių 13 punkte kalbama apie skolos išieškojimo perdavimo Turto bankui procesą, o pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, prašė teismo sustabdyti ginčijamų įsakymų vykdymą. Taigi minėtas atsakovo atskirojo skundo argumentas iš esmės nesusijęs su prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone, ginčijamų įsakymų vykdymu. Be to, pažymėtina, jog iš pareiškėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikto Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2013 m. spalio 21 d. rašto Nr. (19.2-52)-3-6066 matyti, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija skatina pareiškėją vykdyti Įsakymą Nr. 4-708 ir grąžinti šio įsakymo 2.1 punkte nurodytą sumą.

Atsižvelgiant į pareiškėjo skunde pareikštus reikalavimus, byloje esančius dokumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikiną Įsakymo Nr. 4-708 ir Įsakymo Nr. 4-709 galiojimo sustabdymą. Konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.