Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2019-12-19 · Civilinė byla Nr. e2-6268-800/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
e2-6268-800/2019
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00855-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Ieškovas
Š. B.
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
  • 1.3.9.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.3.9.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-6268-800/2019Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00855-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.9.2.1; 1.3.9.2.2; 3.2.2; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,dalyvaujant ieškovui Š. B.,atsakovui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovo Š. B. ieškinį atsakovui A. G. dėl Lietuvos Respublikos Valstybės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priimto darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašo: 1) Panaikinti LR Valstybės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčo komisijos 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo priteista iš Š. B., vykdančio individualią veiklą, A. G. naudai: darbo užmokestį už 2019 m. vasario, kovo, balandžio, birželio ir liepos mėnesius - 1235,63 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt penkis eurus 63 ct) ir netesybas - 1048,22 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt aštuonis eurus 22 et), visa apimtimi, kaip nepagrįstą ir neteisėtą; Priimti naują sprendimą ir A. G. prašymą dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo, atmesti visiškai, kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. birželio 7 d. ieškovas su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 5, kurios pagrindu atsakovas buvo priimtas dirbti vilkiko vairuotojo pareigose, darbuotojui mokant 500 Eur darbo užmokestį per mėnesį. Ieškovo individuali veikla 2018 m. patyrė finansinius sunkumus, dėl kurių buvo vėluojama darbuotojams išmokėti darbo užmokestį. Visi įmonės darbuotojai iš anksto žodžiu buvo informuoti, kad kol išsispręs laikinos finansinės problemos vėluos darbo užmokestis, jie galėjo rinktis nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva arba toliau dirbti. Atsakovas sutiko dirbti bei palaukti vėluojančio darbo užmokesčio. 2018 m. liepos 01 d. darbo sutartis buvo nutraukta atsakovo iniciatyva, LR DK 55 str. 1 d. pagrindu. Dar iki darbo sutarties nutraukimo atsakovui buvo išmokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis už 2019 m. vasario, kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesius. Po atleidimo 2019 m. liepos mėnesį atsakovui buvo pervesta 400 Eur už nepanaudotas atostogas bei nepriemokas už darbo užmokestį. Šias aplinkybes patvirtina prie ieškinio pateikiamas banko sąskaitos išrašas. Visi su įmonės veikla susiję bankiniai pavedimai, mokėjimai (darbo užmokestis, piniginės lėšos skirtos kurui, kitoms įmokoms), yra mokama iš ieškovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank. Bankinius pavedimus iš šios sąskaitos atlieka tiek pats ieškovas, tiek ir įmonės buhalterė. Tačiau, buhalterė darydama pavedimą nurodo mokėjimo paskirtį, o jis mokėjimo paskirties nenurodo. Atsižvelgiant į tai, kad jis atsakovo atleidimo dieną buvo išmokėjęs visą priklausantį darbo užmokestį, netesybų klausimas buvo sprendžiamas visiškai nepagrįstai. Be to, priteisti netesybų neprašė ir pats atsakovas. Priteista netesybų suma, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas vykdo individualią veiklą, atsakovas dirbo ne ilgą laiko tarpą, bei į tai, kad su atsakovu buvo visiškai atsiskaityta, yra neadekvati ir nesuderinama su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, todėl priteistina darbuotojui kompensacija ne visais atvejais turi sutapti su vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad su darbo inspekcijos sprendimu nesutinka. Atsakovui jis nėra skolingas, priešingai yra darbo užmokesčio permoka. Paaiškino, kad atsakovas jo įmonėje dirbo vairuotoju, buvo sutartas darbo užmokestis. 2018 m. įmonėj iškilo finansinių sunkumų, todėl buvo vėluojama atsiskaityti su darbuotojais. Vieni išėjo iš darbo, o kiti sutiko laukti atlyginimo. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pervesti pinigai į jo sąskaitą, kurioje nenurodyta mokėjimo paskirtis nėra darbo užmokestis. Darbo užmokestį atsakovui mokėdavo tiek jis, tiek ir buhalterė. Kai mokėdavo jis, nenurodydavo mokėjimo paskirties. Už įmonės transporto priemonių remontą mokėdavo įmonė, o ne atsakovas. Atsakovui būdavo kartais papildomai pervedami pinigai mokesčiams už kelius, o taip pat kurui. Pripažįsta, kad atsakovas už įmonę yra sumokėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 348,46 Eur, bei 145,55 Eur. Nurodo, kad šie pinigai atsakovui buvo grąžinti, tik juos grąžino jo tėvas V. B.. Jo tėvas, kuris tuo metu niekaip nebuvo susijęs su jo individualia veikla, į atsakovo A. G. sąskaitą pervesdavo pinigus, kuriuos atsakovas naudodavo kurui, automobilio remontui, kelių mokesčiams. Pervesdamas atlyginimą atsakovui, jis visuomet apvalindavo, pervesdavo 200 Eur, 300 Eur sumas. Iš pateiktos A. G. atlyginimo mokėjimo detalizacijos, o taip pat darbo užmokesčio žiniaraščio (e. b. l. 121-126) matyti, kad pvz. atsakovui buvo priskaičiuota išmokėti suma už vasario mėnesį – 535,64 Eur. Šią sumą jis sumokėjo dalimis, t. y. 2019 m. kovo 16 d. 300,00 Eur, o balandžio 12 d. 250,00 Eur, t. y. kaip jis teigė, - suapvalindavo, o likutis būdavo perkeliamas į kitą mėnesį, t. y. kovo mėn., todėl apskaičiavime yra nurodyta 14,36 Eur suma. Kovo mėnesio atsakovo darbo užmokestis buvo paskaičiuotas 535,64 Eur, ši suma susidaro iš 14,36 Eur iš vasario mėnesio permokos, taip pat 2019 m. gegužės 24 d. 200,00 Eur sumos, 2019 m. gegužės 31 d. 300,00 Eur sumos, o taip pat iš 2019 m. birželio 7 d. permokos. Liepos mėn. atsakovui buvo priskaičiuota išmokėti 147,10 Eur, tačiau jis sumokėjo daugiau, nes manė, kad atsakovas dar dirbs įmonėje, nors jis ir buvo parašęs prašymą apie atleidimą. Mano, kad su atsakovu yra pilnai atsiskaitęs ir atsakovui yra net permokėta 118,43 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas A. G. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, nurodė, kad ieškovas nėra su juo atsiskaitęs, pinigai be mokėjimo paskirties buvo panaudoti automobilio su kuriuo važinėjo, remontui. Ieškovas jam nesumokėjo darbo užmokesčio, o gauti į sąskaitą pinigai, be mokėjimo paskirties buvo naudojami ieškovo įmonės poreikiams, automobilių remontui, kurui, keliams. Jis visus dokumentus ieškovui pateikdavo. Atsiskaitydamas už remontą mokėjo grynais pinigais. Išsaugojęs yra tik dvi sąskaitas t. y. 145,22 Eur sumai ir 348,46 Eur sumai. Pripažįsta, kad yra gavęs pinigus ir iš ieškovo tėvo V. B.. Jo ir V. B. nesieja jokie santykiai, jam yra žinoma, kad V. B. yra ieškovo tėvas. Nurodytus pinigus jis yra tikrai gavęs, tačiau kokiu tikslu nežino. Šiuos pinigus naudojo ir savo reikmėms ir ieškovo įmonės veiklai, apmokėdavo už automobilių remontą, kelius. Kokią pinigų sumą panaudojo savo reikmėms įvardinti negali. Kadangi ieškovas su juo neatsiskaitė, todėl jis kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Po jo išėjimo iš darbo ieškovas liepos mėnesį sumokėjo 400,00 Eur, todėl jis sutiko, kad ši suma būtų atimta iš nesumokėto atlyginimo sumos. Sutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyta, ieškovas Š. B. su atsakovu A. G. 2018 m. birželio 7 d. pasirašė darbo sutartį Nr. 5, kurios pagrindu atsakovas buvo priimtas dirbti vilkiko vairuotojo pareigose, darbuotojui mokant 500 Eur darbo užmokestį per mėnesį (e. b. l. 14-16). Iš priedo prie šios sutarties nustatyta, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas 2019 m. liepos 1 d. pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį (Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu) (e. b. l. 17). Kaip teigė atsakovas, atleidimo iš darbo dieną ieškovas su juo neatsiskaitė, todėl jis buvo priverstas kreiptis į darbo ginčų komisiją. Iš byloje esančio prašymo, matyti, kad atsakovas kreipdamasis į darbo ginčų komisiją nurodė, kad darbo užmokestis jam nebuvo sumokėtas už 2019 m. vasario mėn. – 644,50 Eur, kovo mėn. – 644,50 Eur, balandžio mėn. – 644,50 Eur, birželio mėn. – 583,12 Eur, liepos mėn. – 64,47 Eur bei atostoginiai t. y. viso: 2581,09 Eur (e. b. l. 12-13).

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas, darbdavys pateikė teismui darbo užmokesčio žiniaraščius, kuriuose atsispindi atsakovui priskaičiuoto darbo užmokesčio dydis, išskaičiuoti privalomi mokesčiai, o taip pat mokėtina suma. Nustatyta, kad atsakovas turėjo gauti vasario mėn. – 535,64 Eur atlyginimą, kovo mėn. – 535,64 Eur, balandžio mėn. – 535,64 Eur, birželio mėn. 574,65 Eur atostoginių t. y. viso 2181,57 Eur (e. b. l. 122-126).

Iš ieškovo pateiktos sąskaitos išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sumokėjus darbo užmokestį už 2019 m. sausio mėnesį, atsakovas A. G. laikotarpiu nuo 2019-04-12 iki 2019-07-20 d. gavo 2000,00 Eur (e. b. l. 18), t. y. 181,57 Eur mažiau negu buvo priskaityta. Nors ieškovas teigia, kad 2019 m. kovo 16 d. pervesdamas 300,00 Eur atsakovui mokėjo avansą už vasario mėnesį, to neįrodė, nes kaip matyti iš pateikto išrašo kovo 23 d. mokėjimą atliko nurodydamas, kad moka atlyginimą už sausio mėn. (alga už 1 mėn. pirmas mokėjimas), o kovo 29 d. 245,64 Eur (galutinis mokėjimas už 1 mėn.).

Taigi išnagrinėjus šalių pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovas nėra atsakovui sumokėjęs dalies priskaityto darbo užmokesčio, t. y. 181,57 Eur, kuriuos privalėjo išmokėti jo atleidimo iš darbo dieną. Teismas įpareigojo ieškovą pateikti visus atsakovui sumokėtą atlyginimą patvirtinančius dokumentus, tačiau ieškovas nurodė, kad buhalterinių dokumentų registrų įmonėje nėra, nes jam vykdančiam individualią veiklą tokių dokumentų pildyti nereikia. Visi mokėjimai atlikti į atsakovo sąskaitą ir tai patvirtina sąskaitos išrašas. Teismas priimdamas sprendimą atkreipia dėmesį į pagrindinius darbo santykių reglamentavimo principus nurodytus DK 24 straipsnio 1 dalyje. Jie nenustato konkrečių darbo santykių subjektų elgesio taisyklių, tačiau įtvirtina bendruosius pradmenis ir idėjas, t. y. kad darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir veikti sąžiningai, nepažeisti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šalių padėtis darbo ginče nelygiavertė – darbdavys socialiniu ir ekonominiu aspektu yra nepalyginamai stipresnė šalis, o ginčo baigtis dažniausiai susijusi su darbuotojo ir (ar) jo šeimos pragyvenimo šaltiniu, todėl sukelia socialinę įtampą, tai turi įtakos visuomenės interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. J. v. UAB „Liutgaras“, bylos Nr. 3K-3-541/2011; ir kt.) Atsižvelgiant į tai, kad pateikti ieškovo dokumentai nėra pakankamai informatyvūs, o paaiškinimai duoti teismui posėdžio metu yra neišsamūs, siekiama neatskleisti įmonėje vykdytos veiklos ypatumų, įvertinus atsakovo teismui duotus paaiškinimus, kurie taip pat nėra išsamūs, nuoseklūs, dėl ko nėra galimybės tiksliai nustatyti gautų į sąskaitą pinigų panaudojimo paskirties, teismas daro išvadą, kad nesumokėto darbo užmokesčio dalis sudaro 181,57 Eur. Atsižvelgiant į tai, šį suma iš ieškovo turi būti priteista.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos DK 147 straipsnio 2 dalimi darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju <...> darbdavys privalo mokėti netesybas. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Taigi, teismas daro išvadą, kad ieškovas su atsakovu neatsiskaitė pilnai jo atleidimo iš darbo dieną, o uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo A. G. vidutinis darbo užmokestis, todėl netesybų sumą sudaro 1089,42 Eur (181,57 × 6 ? 1089,42 Eur).

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad iš ieškovo į sąskaitą gautus pinigus naudojo ieškovo transporto remontui, kuro pylimui, keliams ir kt. Ieškovas su šiais argumentais nesutiko ir teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad jo įmonė yra sudariusi sutartis su autoservisais, degalinėmis ir visi mokėjimai yra atliekami iš įmonės sąskaitos (e. b. l.70-100). Su šiais argumentais iš dalies sutiko ir atsakovas, tačiau jis nurodė, kad gana dažnai būdavo ir kitaip. Atsakovas teismui pateikė savo sąskaitos išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje atsispindi atlikti du mokėjimai t. y. 2019 m. gegužės 3 d. – 348,46 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2019 m. gegužės 14 d. – 145,22 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei PVM sąskaitas faktūras, kuriose yra užfiksuotos tos pačios sumos, bei matyti ieškovo atsakovui nuolatos pervedami pinigai kurui (e. b. l. 48, 102-105, 129-131). Ieškovas pripažino, kad kartais susiklostydavo situacija, kai vairuotojas, o šiuo konkrečiu atveju atsakovas apmokėjo už vairuojamų transporto priemonių remontą. Ieškovas atsikirsdamas šiam argumentui, teismui pateikė duomenis, kad jo tėvas V. B. į atsakovo sąskaitą laikotarpiu nuo 2019-04-19 iki 2019-05-17 yra pervedęs 1050,00 Eur, kuriais ir buvo apmokėtos šios sąskaitos (e. b. l.133-134). Atsakovas nepaneigė, kad iš V. B. yra gavęs šią sumą, tačiau kokiam konkrečiam tikslui jie buvo pervesti nežino. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovo ir ieškovo tėvo, V. B., jokie teisiniai darbiniai santykiai nesieja. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma nėra ginčo objektas, nes nėra kilę iš darbinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo, teismas dėl jų detaliau nepasisako.

Nors atsakovas dėl jo sumokėtos 675,25 Eur sumos už įmonės automobilių remontą priteisti neprašė reikšdamas savarankišką reikalavimą (priešieškinį), teismas vadovaujantis CPK 417 straipsnio nuostatomis daro išvadą, kad ši suma iš ieškovo atsakovo naudai turėtų būti priteista, nes teismui yra suteikta teisė priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

Iš byloje ieškovo skundžiamo LR Valstybės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčo komisijos 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad iš Š. B., vykdančio individualią veiklą, A. G. naudai buvo nuspręsta priteisti darbo užmokestį už 2019 m. vasario, kovo, balandžio, birželio ir liepos mėnesius - 1235,63 Eur (vieną tūkstantį du šimtus trisdešimt penkis eurus 63 ct) ir netesybas- 1048,22 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt aštuonis eurus 22 ct). Iš šio sprendimo turinio matyti, kad ieškovas darbdavys Š. B. komisijos posėdyje nedalyvavo, darbo ginčų komisijoje nedalyvavo, dokumentų reikalingų ginčui spręsti nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas pažymi, kad darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas teismo nesaisto, nes byla teisme nagrinėjama iš esmės, o CPK182 straipsnyje nenustatyta, kad yra Darbo ginčų komisijos sprendimo prejudicinė, ar didesnė įrodomoji galia. Darbo ginčo nagrinėjimas teisme vyksta pagal CPK nuostatas, o byloje pateikti įrodymai vertinami CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka.

Taigi teismas išnagrinėjęs bylą iš dalies tenkina ieškinį ir pripažįsta LR Valstybės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčo komisijos 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies negaliojančiu.

Teismas nusprendžia iš ieškovo Š. B. priteisti 181,57 Eur nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, bei 1089,42 Eur netesybų, o taip pat 675,25 Eur už remontą t. y. viso 1946,24 Eur.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro 12,16 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 230,00 Eur ieškovo atstovavimo išlaidų (e. b. l. 7-8, 127).

Ieškinys tenkinamas iš dalies (15 procentų), todėl iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovui iš atsakovo priteistina 34,50 Eur atstovavimo išlaidų dalis.

Į valstybės biudžetą iš ieškovo priteistina 10,33 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš atsakovo – 1,80 Eur, iš ieškovo valstybei taip pat priteistina 43,35 Eur už ieškinį turimo sumokėti žyminio mokesčio (85 procentai nuo 51,00 Eur sumos) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 10p.,93 str. 2d., 96 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti LR Valstybės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčo komisijos 2019 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovo Š. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdančio individualią veiklą atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 181,57 Eur darbo užmokesčio, 1089,42 Eur netesybų ir 675,25 Eur už remontą.

Su darbo santykiais susijusios išmokos priteisiamos neišskaičius darbdaviui privalomų mokėti mokesčių.

Priteisti iš ieškovo Š. B. vykdančio individualią veiklą į valstybės biudžetą 10,33 Eur (dešimt eurų 33 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 43,35 Eur (keturiasdešimt tris eurus 35 centus) žyminio mokesčio, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. G. ieškovo Š. B. naudai 34,50 Eur (trisdešimt keturis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams.

Teisėja Živilė Janavičienė