Tauragės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą - Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei O. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ir nepilnametės ieškovės L. V. atstovės pagal įstatymą R. L. ieškinį atsakovui G. Č., institucijai teikiančiai išvadą - Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė R. L. teismo posėdyje nedalyvavo, jos atstovas advokatas A. V. L. ieškinio reikalavimus palaikė.

Atsakovas G. Č. teismo posėdyje nedalyvavo, jo atstovė advokatė V. L. su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Prašė priteisti iš atsakovo dukrai L. V. išlaikymą po 80 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis ir prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo L. V. tėvystės nuginčijimo – 2016-11-16, t.y. 840 Eur.

Institucijos teikiančios išvadą - Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė O. P. neprieštaravo ieškinio tenkinimui iš dalies, kadangi pagal gaunamas R. L. pajamas ir paramą, vaiko L. V. išlaikymui turėtų pakakti mažesnės sumos, nei 120 Eur per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas dalies.

Iš ieškovės atstovo, atsakovo atstovės paaiškinimų, Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pateiktos išvados, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei R. L. (duomenys neskelbtini) gimė dukra L. V.. L. V. gimimas įregistruotas (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.5). Registruojant vaiko gimimą į gimimo liudijimą tėvu buvo įrašytas E. V., vaiko pavardė gimimo įraše nurodyta V. E. V. tėvystė nuginčyta (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu (10-11). Nuginčijus tėvystę vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą nenurodyti (b.l. 5), vaiko pavardė liko „V.“. Ieškovės parodymus ieškinyje, kad nuo 2010 m. vasaros pabaigos iki 2012 m. pradžios artimą bendravimą su atsakovu patvirtina tai, kad jie (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros A. Č. (b.l.9). Ieškovė nurodė, kad atsakovas žinojo apie tai, kad ji 2012 metais laukėsi antro jų vaiko, nes 2012 m. vasario mėnesį, tapusi nėščia atsakovui apie tai pasakė ir jis ją paliko, kai buvo 7 mėnesių nėštumas. Gimus dukrai L., ieškovės tuo metu sugyventinis E. V. sutiko būti įrašytas kaip vaiko tėvas, todėl L. gimimo liudijime nurodytas tėvas buvo E. V.. E. V. palikus ieškovę, teismo tvarka buvo nuginčyta tėvystė.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Ne santuokoje gimę vaikai turi tokias pačias teises kaip ir vaikai gimę santuokoje. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 str.). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertize (b.l. 58-61) nustatyta, kad atsakovas G. Č. yra L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,999999996 procentų tikimybe. Teismas pripažįsta, kad aplinkybės, pagrindžiančios ieškinio reikalavimą nustatyti atsakovo tėvystę ieškovės dukrai ir DNR ekspertizės išvada įrodomos pakankamai patikimai, todėl sprendžia, kad šis ieškinio reikalavimas pagrįstas (civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, civilinio kodekso 3.148 straipsnis).

Civilinio kodekso 3.167 straipsnio 1 dalis nurodo, jog kiekvienam vaikui suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi. Ieškovė R. L. prašo nustačius, kad atsakovas G. Č. yra vaiko L. V. tėvas, dukros pavardę iš „V.“ pakeisti į „Č.“. Atsakovas neišsakė nuomonės dėl dukros pavardės, neprieštaravo vaiko pavardės pakeitimui, todėl ieškovės prašymu pakeistina L. V. pavardė į pavardę „Č.“.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikas L. V. nuo gimimo gyvena su ieškove R. L., ginčo byloje dėl gyvenamosios vietos nėra, todėl vadovaujantis vaiko interesais, L. V. gyvenamoji vieta nustatytina su motina R. L. pagal jos gyvenamąją vietą.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis) Vaikų išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Teismas, paskirstydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą tarp tėvų, tu­ri atsižvelgti į vaiko poreikius bei kiek­vieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartis ci­vilinėje byloje Nr. 3K-3-216). Ieškovė nedirba, pragyvena iš pašalpų, viena augina penkis mažamečius vaikus, nekilnojamojo turto neturi ir tai patvirtina ieškovės sunkią materialinę padėtį. Atsakovas Lietuvoje nedirba, neturi nekilnojamojo turto, su ieškove turi be L. V. dar vieną dukrą. Nors atsakovas Lietuvoje nedirba, tačiau iš jo atstovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas dirba užsienio šalyje, duomenų apie pajamas atsakovas, nesutikdamas su prašomu 120 eurų išlaikymu nepateikė. Atsakovas darbingo amžiaus, sveikas ir gauna pajamas, todėl savo, kaip tėvo pareigas vaikams turi vykdyti. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo ir auklėjimo. Tai patvirtina ne tik ieškinyje nurodytos aplinkybės, bet ir tai, kad A. Č. neteikia išlaikymo, dėl ko Vaiko išlaikymo fondas moka A. Č. po 57 Eur. Atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad prašomo išlaikymo mokėti negali, tačiau atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, kad dabartiniu laiku pagal ieškovės gaunamas išmokas ir paramas, išlaikyti L. V. ieškovė 240 Eur neišleidžia, todėl išlaikymo dydis mažintinas iki 100 Eur. Iš atsakovo priteistinas 100 Eur išlaikymo dydis kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, kurių tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė R. L..

Išlaikymas išieškotinas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tai yra nuo 2017 m. spalio 24 d., iki vaiko pilnametystės (civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis ir 3.200 straipsnis). Iš esmės pasikeitus vaiko tėvų turtinei padėčiai šalys gali kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Šioje byloje vaiko kilmė iš tėvo – atsakovo nustatyta ne nuo gimimo dienos, o vėliau. Ieškovė R. L. prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2014-10-24 iki ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. už 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos skaičiuojant kas mėnesį po 70 Eur ir iš viso išlaikymo įsiskolinimą priteisti 2520 Eur. Atsakovas neginčijo pareigos mokėti išlaikymo įsiskolinimą, tačiau ginčas kilo dėl laikotarpio, už kurį turi būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovo atstovė prašė ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinti iš dalies ir priteisti nuo momento, kai buvo nuginčyta E. V. tėvystė, t.y. nuo 2016-11-03, nes išlaikymą turėjo teikti kartu gyvenęs su vaiku ir tėvu gimimo liudijime įrašytas E. V.. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bylose, kuriose buvo nuginčyta vieno asmens tėvystė ir nustatyta kito asmens tėvystė, būtina analizuoti aplinkybę, ar iki pasikeičiant tėvystei tėvu buvęs įrašytas asmuo, kuris nėra biologinis vaiko tėvas, materialiai nesirūpino vaiku. Išanalizavusi byloje esančius dokumentus nustatyta, kad Atsakovas ieškovę paliko kai ji buvo septintame mėnesyje nėščia. (duomenys neskelbtini) gimus L. V., ieškovės naujas sugyventinis E. V., žinodamas, kad nėra vaiko tėvas, sutiko būti įrašytas gimimo liudijime kaip L. V. tėvas. (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusiu Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinta, kad L. V. nėra E. V. dukra, o E. V. nėra L. V. tėvas. Iš minėtame sprendime nustatytų duomenų matyti, kad ieškovė su E. V. po L. V. gimimo gyveno apie tris mėnesius ir paskui išėjo pas kitą moterį. Nuo to laiko nei su ieškove, nei su L. V. jokių ryšių nepalaikė. Duomenų, kad būtų E. V. teikęs L. V. išlaikymą nėra ir atsakovas tokių duomenų nepateikė. Todėl teismas daro išvadą, kad E. V. L. V. išlaikymo neteikė. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo nuo 2014-10-24 iki ieškinio padavimo dienos, tenkintinas visiškai.

Ieškovei R. L. ir atsakovui G.Č. V. garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais suteikta antrinė teisinė pagalba, kuria jie yra ne mažiau kaip 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Ieškovė taip pat prašė ištaisyti duomenis L. V. gimimo įraše. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3.295 straipsnyje nustatyta, kad civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi teismo sprendimu nustatyti tėvystę, įrašo vaiko gimimo įrašą apie tėvą ir išduoda naują gimimo liudijimą. Teismas nekeičia įrašų civilinės metrikacijos dokumentuose, todėl šis ieškovės reikalavimas yra nenagrinėtinas teisme ir šioje dalyje byla nutrauktina (civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270, 392 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad G. Č., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), yra vaiko L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. V. yra G. Č. dukra.

Pakeisti L. V. pavardę į pavardę „Č.“.

Nepilnametės L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš G. Č., a.k (duomenys neskelbtini) dukros L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį nuo 2017 m. spalio 24 d. iki L. V. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš G. Č., a.k (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą dukrai L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 2520 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt eurų) už laikotarpį nuo 2014-10-24 iki 2017-10-24.

Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti L. V. motiną R. L., a.k. (duomenys neskelbtini).

Bylą dalyje dėl L. V. gimimo akto įrašo ištaisymo nutraukti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Bylinėjimosi išlaidas atlyginti iš valstybės lėšų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.