Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB DNB bankas ieškinį atsakovams R. N., I. N., G. N., G. K., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl iškeldinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 130 str.), atsakovai atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas (CK 6.2 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str.).

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2013-08-05 turto perdavimo aktu Nr. S-130009590 ieškovo nuosavybėn buvo perduotas nekilnojamasis turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Ieškovo nuosavybės teisė į butą yra įregistruota VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre (b.l. 8-9). 2013-10-07 raštu Nr. 30.56-37/3771 ieškovas paragino atsakovus iki 2013-11-30 atlaisvinti ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą, apie tai informuoti ieškovą ir perduoti ieškovui raktus nuo durų užraktų bei turto dokumentus (b.l. 10). Atsakovai šio reikalavimo neįvykdė, todėl pažeidė ieškovo teisę laisvai savo nuožiūra disponuoti nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, nes iki šios dienos gyvena bute be teisėto pagrindo prieš buto savininko valią.

Išvadą teikianti institucija savo išvados nepateikė.

LR Konstitucijos 23 str. įtvirtintas vienas esminių nuosavybės teisės principų – nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta (CK 4.93 str. 2 d. 1 p.). Daiktinė teisė – tai absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises (CK 4.20 str.). Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas (CK 4.23 str. 3 d.). Nesąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai daiktą valdantis asmuo žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti to daikto valdytoju arba kad kitas asmuo turi daugiau teisių į jo užvaldomą daiktą (CK 4.26 str. 4 d.). Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.).

Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.). Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti (CK 6.53 str. 2 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, arba kreditorius teisminiu ar neteisminiu būdu pagrįstai reikalauja, kad skolininkas įvykdytų prievolę, arba kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė (CK 6.63 str. 1 d. 2-4 p.).

Nagrinėjamu atveju atsakovai pažeidė ieškovo nuosavybės teisę, kadangi ieškovas negali savo nuožiūra valdyti ir naudoti jam priklausančio turto. Atsakovai ieškovo turtą valdo neteisėtai, kadangi ieškovo sutikimo tam neturi, atsakovai valdymą įgijo nesąžiningai, kadangi žino, jog nebeturi teisės būti ieškovui priklausančio turto valdytojais, nes ieškovas turi daugiau teisių į daiktą, kadangi tapo jo savininku. Atsakovai ieškovo reikalavimu per nustatytą terminą iš ieškovui priklausančio buto neišsikėlė, nors jau seniai turi šią prievolę. Tai, kad ieškovui priklausančiame bute gyvena ir nepilnamečiai vaikai, negali būti pagrindu leisti atsakovams pažeisti ieškovo nuosavybės teisę. Už savo vaikų teisių ir interesų tinkamą įgyvendinimą ir apsaugą visų pirma atsakingi jų tėvai, taip pat valstybės ir savivaldos institucijos. Formaliai įvertinus pateiktus įrodymus darytina išvada, kad ieškovas, būdamas buto savininku, turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas, atsakovai iškeldintini iš ieškovui priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovus perduoti ieškovui raktus nuo buto, buto dokumentus bei atlaisvinti butą nuo asmeninių daiktų/turto.

Patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovų priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Iškeldinti atsakovus R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) I. N., a.k. (duomenys neskelbtini) G. N., gim. (duomenys neskelbtini), G. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovui AB DNB bankas, į.k. 112029270, priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unik. nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovus perduoti ieškovui raktus nuo buto, buto dokumentus bei atlaisvinti butą nuo asmeninių daiktų/turto.

Priteisti iš atsakovų R. N. ir I. N. solidariai 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis Lt 00 ct) žyminio mokesčio, 968,00 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis Lt 00 ct) advokato pagalbos išlaidų, ieškovo AB DNB bankas naudai.

Išaiškintina, jog atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.

Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.