Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2025 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. LK-N-196 netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL, tai yra, 376,60 Eur, dydžio bauda. Į paskirtos bausmės laiką įkaitytas A. K. sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2017 m. gegužės 24 d., nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 14 d. ir nuo 2019 m. gruodžio 28 d.

Bausmės pradžia – 2019 m. lapkričio 28 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 26 d.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. kovo 10 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-196 netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nors nuteistasis A. K. atliko didelę dalį bausmės, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, stengiasi spręsti problemas, susijusias su mąstymu ir elgesiu, kurios paskatino tiek nusikaltimų, tiek drausminių pažeidimų padarymą, yra motyvuotas darbinei veiklai, pastaruoju metu demonstruoja disciplinuotą elgesį, tačiau iš viso yra padaręs 9 drausminius pažeidimus, iš viso teistas 8 kartus, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka 3 kartą. Šios aplinkybės rodo, kad A. K. nesimokė iš klaidų, siekdamas finansinės naudos toliau vykdė nusikaltimus, stokojo motyvacijos įsitraukti į socialiai priimtinas pozityvias veiklas. Būnant laisvėje buvo būdingi nepakankami problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžiai, minėti veiksniai yra aktualūs, reikalaujantys tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo. Struktūruotoje aplinkoje dirba, tačiau laisvėje vengė dirbti. Turi finansinių įsipareigojimų, tačiau juos dengia minimaliomis pastangomis. Dėl drausmės pažeidimų grąžintas bausmę tęsti į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau buvo stebimas neigiamas požiūris į priežiūrą – drausmės ir režimo pažeidimai, taikytos administracinės nuobaudos. Bausmės vykdymo laikotarpiu buvo padarytas administracinis nusižengimas, kuomet asmuo buvo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, asmens nusikalstamo elgesio istorijoje yra fiksuota atvejų, kuomet jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo funkcijas atliekantiems valstybės tarnautojams. Asmuo negeba tinkama linkme planuoti savo ateities bei siekti savo planų įgyvendinimo: atlikdamas bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, spręsdamas problemas pasirinko netinkamus jų sprendimo būdus (vairavo be teisių) dėl ko buvo du kartus baustas paskiriant administracines baudas. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Visa ši aplinkybių visuma atskleidžia, kad asmuo mažiau struktūruotoje aplinkoje rizikos veiksnių nesuvaldo. Komisija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų, ir nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam A. K., šiuo metu jau egzistuoja, kadangi nuteistasis BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2023 m. vasario 26 d. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Nuteistasis savo pateiktame skunde akcentuoja tai, kad teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu daromą akivaizdžią pažangą, kas turėtų būti laikytina materialiojo pagrindo egzistavimu. Su šiuo nuteistojo skundo argumentu teismas nesutinka sekančiai. Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2025 m. vasario 14 d. buvo atliktas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė, o tokia rizika, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste nesudaro materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindo, juo labiau, kad nėra nustatyta jokia nuteistojo pažanga fiksuotąją riziką mažinti, kadangi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 2020 m. gegužės 29 d. nepakito, tai yra, išliko vidutinė. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į tai, kad nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi skolų; buvo įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie privalo būti koreguojami iš esmės, kas šiuo atveju nėra nustatyta. Šios aplinkybės atskleidžia tai, jog nuteistojo pataisos procesas struktūruotoje aplinkoje dar nėra baigtas, kaip ir nėra nustatyta akivaizdi pažanga nuteistajam koreguojant savo elgesį išskirtinai teigiamos dinamikos link.

Nors nuteistasis savo skunde nurodo jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad per bausmės atlikimo laikotarpį jis lankė įvairias programas bei kursus, buvo perkeltas į atviro tipo laisvės atėmimo vietą – pusiaukelės namus, susirado darbą, stengiasi elgtis nepriekaištingai ir kiek gali koreguoja savo elgesį teigiama linkme, tačiau įvertinus šias aplinkybes vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių ir vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos kontekste, jos nėra laikytinos išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis. Juo labiau nuteistojo skunde nurodytos, jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tik tai, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau jo elgesys jokia prasme nėra absoliučiu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Be kita ko, iš byloje esančios 2025 m. vasario 11 d. pažymos „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus“ Nr. RV-22-936, nustatyta, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis drausmės ir režimo reikalavimus pažeidė net 9 kartus, iš kurių 6 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, 1 kartą skirta administracinė bauda už pažeidimą įkalinimo įstaigoje, 2 kartus nuobaudos neskirtos, 7 kartus skatintas. Taigi, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai vis tik atskleidžia, jog nuteistasis savo nusikalstamas nuostatas yra linkęs demonstruoti ir įkalinimo įstaigoje, o jo teigiamas elgesio pokytis yra stebimas dar gana trumpą laiko tarpą ir negali būti vertinama kaip neabejotinas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, tik ilgalaikė teigiama nuteistojo nuskalstamo elgesio dinamika galėtų būti vertinama lygtinio paleidimo taikymo kontekste. Pažymėtina, kad teigiamas nuteistojo elgesio pokytis jau buvo įvertintas įkalinimo įstaigos administracijos, kadangi nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje bei yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, kas neabejotinai turėtų būti paskata nuteistajam koreguoti savo nusikalstamą elgesį išimtinai teigiama linkme. Tuo tarpu tik ilgalaikis, nuoseklus ir teigiamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, nustatant visas sąlygas lygtinio paleidimo taikymui.

Nors nuteistasis savo skunde nurodė, jog jis šiuo metu dirba įmonėje, nevykdo naujų nusikaltimų, stengiasi padengti įsiskolinimus, teismas šių aplinkybių kaip itin išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios taip pat nevertina. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis turi didelius finansinius įsipareigojimus, kuriuos nuteistasis nors ir dengė, tačiau atlyginta suma yra nedidelė. Nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis suponuoja motyvą nusikalsti siekiant materialinės naudos, kas rodo, jog turimi vis dar itin dideli finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti jo sėkmingą reintegraciją visuomenėje.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste bei atsižvelgiant į visą paskirtą bausmę, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Aptartos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, teismo vertinimu neleidžia spręsti, jog dabartinėje pataisos stadijoje lygtinio paleidimo instituto taikymas jau būtų efektyvus, o asmens probacija būtų sėkminga, tik ilgalaikės ir kryptinai teigiamos nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamų veiksnių įtaką jo elgesiui, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, kas šiuo metu nėra nustatyta.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo A. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. LK-N-196 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. LK-N-196 netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.