Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. 2024 m. spalio 9 d., apie 19.53 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, o policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną po darbo, apie 16 val., nuvyko į sodybą pas motiną. Sodyba randasi (duomenys neskelbtini) km nuo (duomenys neskelbtini). Ten dirbo įvairius darbus, buvo karšta, todėl išgėrė pora butelių 5,6 proc. stiprumo alaus. Gėrė alų, nes neketino niekur važiuoti. Vėliau susipyko su broliu ir nusprendė važiuoti namo. Apsvaigęs nesijautė. Atvykęs iki savo namų, jis pastatė automobilį ir norėjo eiti namo. Tuomet prie jo priėjo policijos pareigūnai ir pasakė, kad jį vaizdo registratoriumi vairuojant užfiksavo kitas eismo dalyvis. Kadangi tuo metu, kai prie jo priėjo pareigūnai, jis nevairavo, atsisakė pūsti į alkotesterį. Dabar supranta savo padarytą klaidą ir labai gailisi. Alkoholį vartoja retai. Dar vykstant namo jam užsidegė automobilio lemputė, rodė kažkokį gedimą. Jis bandė prisiskambinti giminaičiams, bet jie nepakėlė ragelio. Kad vingiuotų po kelią, tai nebuvo. Prašo skirti jo dukrą laiduotoja. Su dukra sutaria labai gerai, ji jam gali padaryti labai gerą įtaką. Dukra gyvena atskirai nuo jo, bet jie dažnai bendrauja, jis lanko anūkus, padeda dukrai prižiūrėti juos.

Apklaustas teisiamajame posėdyje asmuo, kurį prašoma skirti laiduotoju, I. Š. paaiškino, kad ji yra kaltinamojo dukra. Apie nagrinėjamą įvykį sužinojo iš tėvo. Jis pats jai paskambino ir pasakė, kas nutiko. Jis buvo labai nusiminęs, labai gailisi dėl padarytos veikos. Tėvas tikrai suprato, kad pasielgė neteisingai, todėl ji yra pasiryžusi padėti jam šioje situacijoje ir būti jo laiduotoja. Mano, kad gali daryti teigiamą įtaką tėvo elgesiui, kad ateityje tai nepasikartotų. Tėvas retai vartoja alkoholį, kartais po darbo išgeria alaus, bet nedaug. Telefonu jie bendrauja kasdien, susitinka pakankamai dažnai. Tarp jų labai geri santykiai. Ji dirba, galėtų sumokėti užstatą, jeigu teismas jį skirtų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad 2024 m. spalio 9 d., apie 19.45 val., važiavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo link (duomenys neskelbtini) mikrorajono. Važiuojant kelyje pamatė priekyje važiuojantį automobilį OPEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jo vairuotojas jam pasirodė keistas. Jis važiuodamas savo juostoje labai vingiavo ir tai nuolat. Jam iš karto kilo įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Tada nusprendė jį pasekti bei iš karto paskambino 112 bei informavo apie įtartiną galimai apsvaigusi nuo alkoholio vairuotoją. Jam bendraujant su policijos budėtoju, minėtos transporto priemonės vairuotojo pametęs iš akių nebuvo, pareigūnams nurodinėjo kur jis važiuoja. Vairuotojas nusuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, Vilniuje, truputi palaukė ir pradėjo parkuotis. Jis jau prisiparkavo. Tuo metu stovėjo iškart už jo. Matė, kad iš automobilio išlipo vyriškis, kuris pradėjo eiti link namo po ko iškarto grįžo (į namo laiptinę užėjęs nebuvo). Vyriškio eisena buvo kaip girto žmogaus. Jis vingiavo, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Po ko bandė patekti į laiptinę ir atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį ir sulaikė. Pareigūnams nurodė, kad jie sulaikė būtent tą vyriškį, kuris vairavo automobilį. Nurodo, kad iki policijos pareigūnų atvykimo vyriškio iš matymo niekur pametęs nebuvo. Buvo sulaikytas būtent tas automobilio vairuotojas (b. l. 19-20).

2024 m. spalio 9 d. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodyta, kad 2024 m. spalio 9 d., dirbdamas kartu su specialistu M. M., apie 19.46 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad nuo Karveliškių link Pilaitės pr. važiuoja automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas įtariamas neblaivus. Pranešėjas važiuoja iš paskos. Automobilis sustojo ties (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu apie 19.53 val., juos pasitiko V. K., kuris paaiškino, kad važiavo nuo Karveliškų k. link Vilniaus, Pilaitės pr. automobiliu „Volvo?“ paskui automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vingiavo po kelią ir sukėlė įtarimų, kad vairuotojas yra neblaivus. Ties (duomenys neskelbtini) „Opel“ sustojo ir iš vairuotojo vietos išlipo vyriškis, kuris nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Po kelių minučių atvyko policijos ekipažas ir sulaikė „Opel“ vairuotoją. Pasak pranešėjo, automobilyje „Opel“ važiavo vienas asmuo. V. K. savo automobilyje turi vaizdo registratorių. V. K. skubėjo paimti vaiko, todėl išvažiavo. Prie namo laiptinės sulaikė M. K., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, eidamas svirduliavo. Rankose M. K. laikė automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktus. Pareikalavus M. K. pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, jis tai daryti kategoriškai atsisakė. Minėtam piliečiui buvo išaiškintos atsisakymo tikrintis blaivumą pasekmės, bet jis ir toliau atsisakinėjo tikrintis alkotesteriu. M. K. aiškino, kad niekur nevažiavo, todėl neprivalo tikrintis ir norėjo išeiti, taip išvengdamas patikros. Jis buvo įspėtas, kad bus sulaikytas. M. K. ir toliau bandė išeiti, todėl jam buvo uždėti antrankiai ir iškviestas ekipažas V1754 pasaugoti asmenį, kol bus suforminti procesiniai dokumentai. Automobilis buvo uždarytas į saugojimo aikštelę Minsko pl. 21. Įforminus dokumentus, piliečiui buvo įteiktas šaukimas, bei jis atliko girtumo nustatymo testą, t. y. pirštais pataikė į nosį, bet eiti tiesia linija pėda po pėdos nesugebėjo. Jam buvo išaiškinta galimybė pasitikrinti blaivumą RVUL. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. - (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje yra vaizdo stebėjimo kamera, priklausanti Vilniaus VPK. (b. l. 15-16).

2024 m. spalio 9 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyti tokie asmens neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali. Stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Neblaivumą tikrintis atsisako (b. l. 22).

2024 m. spalio 9 d. apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Nustatyti išoriniai transporto priemonės apgadinimo požymiai ir techninė būklė. Pridėta fotolentelė (b. l. 33-38).

AB „Regitra“ duomenimis automobilis „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas–valdytojas nuo 2023 m. sausio 28 d. yra M. K. (b. l. 28). Automobilis grąžintas savininkui (b. l. 32).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės „Opel Insignia“ 2016 m. gamybos kaina Lietuvoje 2024 m. spalio mėnesį su PVM 7 680 Eur (b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat neblaivumo nustatymo akto duomenimis, liudytojo V. K. paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis M. K. 2024 m. spalio 9 d., apie 19.53 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Insignia“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kada jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir atsisakė tikrintis neblaivumą. Šiais savo veiksmais M. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. paaiškino, kad minėtą dieną jis buvo nuvykęs į sodybą ir ten dirbo. Dirbdamas išgėrė du butelius alaus, kadangi neplanavo niekur važiuoti. Vėliau susipykęs su broliu, nusprendė važiuoti namo. Nors kaltinamasis vengė neblaivumo nustatymo ir atsisakė tikrintis, tačiau apsvaigimo faktą ir vairavimą apsvaigus pripažino. Jis nurodė, kad nesijautė labai girtas, bet suprato, kad yra išgėręs. Taigi kaltinamasis suvokė, jog yra pavartojęs alkoholio ir neblaivus bei negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad M. K. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį dukros I. Š. atsakomybėn.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. K. yra neteistas (b. l. 45). Taigi jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, jis yra neteistas, byloje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad jo atžvilgiu šiuo metu būtų pradėtas ar vykdomas kitas ikiteisminis tyrimas, jis turi teisę vairuoti transporto priemones, per pastaruosius metus 2 kartus baustas administracine tvarka už nešiurkščių KET pažeidimų padarymą, visos paskirtos baudos yra sumokėtos (b. l. 47). Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis anksčiau būtų buvęs baustas už vairavimą, būnant neblaiviam. Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai ir rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio. Įvertinus ir kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolat dirbantis (dirba (duomenys neskelbtini)), išsiskyręs (b. l. 43-44, 49). Atsižvelgtina ir į kaltinamojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką – nurodo nesuprantantis, kodėl taip pasielgė, negalintis paaiškinti, kodėl sėdo už vairo, būdamas neblaivus ir atsisakė tikrinti girtumą, nėra linkęs dažnai vartoti alkoholį, labai gailisi dėl šio įvykio ir kritiškai vertina savo elgesį, pasižada daugiau nenusikalsti. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad M. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Pagal įstatymą laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-221-693/2017), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-250-976/2020, 2K-145-895/2018).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu dvejiems metams be užstato, perduodant jį pagal laidavimą I. Š., o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis M. K., vairuodamas automobilį, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai ir atsisakydamas tikrintis girtumą, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs, trečiadienio vakarą, Vilniaus mieste, kur eismas yra intensyvus, nors nuvažiavo, jo teigimu, ne itin didelį atstumą, apie (duomenys neskelbtini) km., tačiau šiais savo veiksmais sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkių pasekmių kitų asmenų turtui ir sveikatai). Teismas taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas, už automobilio vairavimą esant neblaiviam nebaustas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, yra dirbantis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina trumpesniam terminui nei numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės vidurkis, t. y. dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. spalio 11 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo kaltininkui M. K. nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus ir vengdamas neblaivumo nustatymo vairavo automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise pagal byloje esančia AB „Regitra“ duomenų bazės išrašą priklauso pačiam kaltininkui. Automobilis panaudotas kaip nusikalstamos veikos priemonė, dėl ko pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuotas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui ar kaltininko asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, dėl ko privalomai skiriama pažeidėjai. Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., gruodžio 20 d. nutarimai).

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 60-61), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 62-63) ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 64-65). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, AB „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam M. K. atėmimą.

Atsižvelgiant į tai, kad M. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)), prisegtas prie bylos viršelio, perduotinas saugojimui AB „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. spalio 11 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai iki 2025 m. balandžio 11 d. apribotos M. K. nuosavybės teises į transporto priemonę (keleivinį automobilį) „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini), ir nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – dalinis nuosavybės teisės apribojimas, siekiant užtikrinti turto konfiskavimą. Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – įvykdymo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtas vokas su kompaktiniu disku su vaizdo ir garso įrašais, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 24 d. pažyma Nr. APD-2024-10534 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl 162,50 Eur už M. K. gynusio advokato Fausto Vrubliausko darbo užmokestį (b. l. 102).

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą M. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. K. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. spalio 11 d.;

2) konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą keleiviniam automobiliui „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini) – palikti iki turto konfiskavimo įvykdymo, po ko panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, AB „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones M. K. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. spalio 11 d.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

M. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), prisegtą prie bylos viršelio, perduoti saugoti AB „Regitra“.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtą voką su kompaktiniu disku su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti M. K., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Išaiškinti laiduotojai I. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.