- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-30
- Bylos Nr.
- 1S-122-531/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs globėjos M. G. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-01 nutarties, kuria iš dalies patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir A. G. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2011-01-31 nutartimi A. G. už visuomenei pavojingų veikų, numatytų BK 129 str. 2 d. 6 p., 149 str. 1 d., 150 str. 1 d., 253 str. 1 d. padarymą buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Vėliau Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimis minėtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymas buvo tęsiamas iki 2013-01-30, kol to paties teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, o 2014-08-05 to paties teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kuris buvo tęsiamas vėlesnėmis nutartimis.
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-01 nutartimi iš dalies patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir A. G. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas.
Šalies argumentai
A. G. globėja M. G. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-01 nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą dėl A. G. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis pakeitimo į ambulatorinį stebėjimą. Mano, kad A. G. sveikatos būklė yra pagerėjusi ir pakankamai gera, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą. Pažymi, jog A. G. serga šizofrenija, o ši liga nėra pilnai išgydoma, todėl nėra pagrindo tikėtis visiškos jo psichologinės būsenos pagerėjimo. Teigia, kad teigiamas A. G. elgesys gydymo įstaigoje patvirtina savo ligos pripažinimą bei rodo jo pasiryžimą klausyti globėjos. Pažymi, kad teismas nepagrįstai teigia, kad A. G. stacionare gydomas trumpą laiko tarpą, nes jis gydomas nuo 2011-01-03. Globėjos teigimu, ji būdama pensininkė, niekur nedirbdama galės nepertraukiamai prižiūrėti sūnų, užtikrinti vaistų vartojimą. Nurodo, kad teismo ir kitų proceso šalių abejonės dėl jos sveikatos ir gyvenamojo būsto neužtikrintumo yra nepagrįstos.
Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti, ir skundžiamą teismo nutartį palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2016-03-01 nutartimi pagrįstai A. G. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti jo globėjos M. G. skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
Gydytojų psichiatrų komisija 2016-01-14 priverčiamųjų medicinos priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 24 (toliau – Išvada) nurodė, kad paciento A. G. psichinė būsena pagerėjusi ir yra stabili, konfliktų, agresijos nebuvo, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, bendrauja noriai, socialiniai ryšiai geri. Nors minėtoji gydytojų komisija rekomendavo stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis keisti į priverstinį ambulatorinį gydymą, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo sprendimui bei išvadai dėl būtinybės A. G. dar pratęsti stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.
Teismui pateikti duomenys iš tiesų patvirtina A. G. psichinės būklės pagerėjimą, tačiau jis tęsiasi dar santykinai neilgą laiko tarpą. Paties A. G. kritika formali, jo mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, emocijos neadekvačios, blankios. Smurto rizikos įvertinime nurodyta, kad A. G. nėra kritiškas ligos atžvilgiu, o įvykdytos veikos atžvilgiu kritika yra formali, smurto rizika vidutinė su tendencija mažėti, tačiau gali didėti esant psichinės ligos paūmėjimui ar nevartojant paskirtų vaistų. Aukščiau nurodytų ir teismui pateiktoje medžiagoje esamų duomenų analizė neleidžia konstatuoti, kad A. G. psichikos būklė šiuo metu yra pagerėjusi tiek, kad jam stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje jau būtų nebetaikomas. Aukštesniojo teismo vertinimu, visuma aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu A. G. dar reikalingas pastovus stebėjimas bei gydymas stacionare.
Be kita ko, atsižvelgiant į teismui pateiktoje medžiagoje esančius rašytinius duomenis apie globėjos sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, jos elgesį bei galimybes prižiūrėti sūnų A. G. iki jo baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo, visiškai sutiktina su apylinkės teismo teiginiais dėl pagrįstų abejonių buvimo vertinant A. G. globėjos realias galimybes užtikrinti A. G. ambulatorinį gydymą, jo priežiūrą bei aplinkinių saugumą. Šių teismo argumentų nepaneigia ir išvados dėl A. G. taikytino stacionaraus gydymo būtinumo nekeičia M. G. skunde išdėstyti deklaratyvūs teiginiai apie jos tinkamą sveikatos būklę bei užtikrintą ilgalaikį gyvenamosios vietos turėjimą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-01 nutartį ar ją keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. G. globėjos M. G. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-03-01 nutartį.
Nutartis neskundžiama.