Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-01-10 · Civilinė byla Nr. 2A-4-278/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-10
Bylos Nr.
2A-4-278/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualdas Januška (pirm.), Laimantas Misiūnas, Birutė Valiulienė (pran.)
Ieškovas
J. Ž.
Atsakovas
VšĮ “Įstros aerodromas”

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-4-278/2008

Teisėja Rita Dambrauskaitė Procesinio sprendimo kategorija:(S)

16.2.1; 44.2.2; 44.2.3; 44.2.4.2; 44.5.2.2; 44.5.2.4;121.15; 121.18;

NuorašasPANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U TARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008m. sausio 10d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Birutės Valiulienės (pranešėja),sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,šalims ir jų atstovams nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos (toliau VšĮ) “Įstros aerodromas” apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007m. rugsėjo 18d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Ž., atstovaujamo įstatyminės atstovės D. Ž., ieškinį atsakovui VšĮ “Įstros aerodromas” dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovo atstovė D. Ž. nurodė, jog 2004 04 19 žuvo sūnaus J. Ž. tėvas R. Ž., kurio mirties priežastimi buvo daugybiniai sužalojimai nukritus lėktuvui SU-29, kurį pilotavo atsakovo (buvęs pavadinimas -VšĮ V. L. skraidymo mokykla) direktorius D. I.. R. Ž. mirtis pripažinta nelaimingu atsitikimu darbe, nes lėktuvo avarija įvyko pilotui D. I. nepakankamai atsargiai ir nerūpestingai atliekant akrobatinę figūrą „Normalus suktukas“, lėktuve esant keleiviui. Be to, avarijai įtakos galėjo turėti ir netvarkinga lėktuvo valdymo sistema. Dėl tėvo mirties J. Ž. patyrė didelę traumą, tapo uždaras, maištaujantis, nebendravo su aplinkiniais, taip pat neteko gaunamo iš tėvo išlaikymo. Teigė, jog sūnus išgyveno dėl tėvų santuokos iširimo, tačiau jis dažnai susitikdavo su tėvu, su juo bendravo. Prašė teismą priteisti iš atsakovo 70000Lt neturtinei žalai atlyginti.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 50 000Lt neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad lėktuvo SU-29, kuriuo skrido keleivis, pilotui 200-250 m aukštyje atliekant akrobatinę figūrą – suktuką, buvo pažeisti lėktuvo SU-29 skraidymo instrukcijos bei tuo metu galiojusių Akrobatinių skrydžių taisyklių reikalavimai ir mažas akrobatinio skrydžio aukštis, susidarius avarinei situacijai, lėmė avarinę skrydžio baigtį. Teismas konstatavo, jog tarp minėtų reikalavimų pažeidimo ir avarinės skrydžio baigties yra priežastinis ryšys, todėl atsakovui atsiranda pareiga atlyginti žalą. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taikė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, įvertino aplinkybes, jog tėvams nutraukus santuoką tėvo ir sūnaus bendravimas nebuvo nutrūkęs, abu mėgo aviaciją, todėl dėl tėvo žūties J. Ž. patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Teismas nurodė, kad J. Ž. yra nepilnametis, tėvo žuvimo metu jam buvo 13 metų, tokio amžiaus vaikai jautriai reaguoja į artimų žmonių netektį, sunkiai išgyvena praradimus ir darė išvadą, kad tėvo mirtis nepilnamečiui vaikui sukėlė išgyvenimus, kurie turės įtakos jo tolesniam gyvenimui, šeimos modelio suvokimui ir pan..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas VŠĮ „Įstros aerodromas“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir pagal faktines bylos aplinkybes neįvertino civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų ir, visų pirma, priežastinio ryšio tarp atsakovo (pačio nukentėjusiojo) veiksmų ir kilusios žalos, t.y. kokie ir kieno veiksmai buvo tikroji nelaimingo atsitikimo priežastimi. Nurodo, jog fakto dėl galimai pačio nukentėjusiojo asmens veiksmų ir kaltės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo konstatavimas nagrinėjamoje byloje yra ypatingai svarbus tiek priežastinio ryšio kontekste, tiek, kaip kriterijus nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį bei kaip galimybė sumažinti ar iš vis atsisakyti priteisti žalą esant pačio nukentėjusiojo kaltei, tačiau nei vienas iš šių aspektų teismo nebuvo nagrinėjamas. Teigia, kad Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2005 06 13 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ir Orlaivio avarijos tyrimo galutinė ataskaita įvardija dvi įvykio priežastis (per žemas piloto pasirinktas aukštis ir keleivio R. Ž. kojos patekimas po kairiuoju posūkio vairo pedalu), tačiau teismas nelaimingo atsitikimo priežastimi įvardija tik piloto veiksmus, tuo tarpu antroji priežastis - pačio keleivio R. Ž. veiksmai yra ignoruojami, tinkamai neįvertinant jos įtakos pareikšto ieškinio pagrįstumui. Akrobatinių skydžių taisyklėse nurodoma, jog atsižvelgiant į piloto turimą kvalifikaciją ir patirtį, pilotui gali būti suteiktas individualus akrobatinio skrydžio aukštis, mažesnis nei 500m., tačiau teismas ėmėsi kompetencijos spręsti, jog nagrinėjamu atveju buvo būtina laikytis bendrųjų reikalavimų, o piloto patirtį, kvalifikaciją nelaikė svarbiomis bylai aplinkybėmis. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK 6.250str. 2d., 6.264str. 1d., nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, kadangi atsakovo darbuotojo kaltę prilygino atsakovo kaltei, nors padaryti pažeidimai, dėl kurių įvyko nelaimingas atsitikimas, nepriklausė nuo atsakovo. Apeliantas nurodo, jog atsakovui atsiradusi deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, todėl nustatant dėl darbuotojo kaltės atsiradusios neturtinės žalos dydį, būtina analizuoti darbuotojo, šiuo atveju piloto D. I. ir keleivio R. Ž. veiksmus ir įvertinti jų kaltę. Teigia, kad atsakovas yra viešas juridinis asmuo, kuris savo veikloje pelno nesiekia ir tenkina viešuosius interesus. Mano, kad teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, neįvertino atsakovo sunkios materialinės padėties bei atsakovo, kaip juridinio asmens statuso t.y., kad atsakovas yra viešoji įstaiga. Be to, teismas neįvertino atsakovo paaiškinimų, jog R. Ž. su pirmąja žmona D. Ž. ir sūnumi kartu negyveno, R. Ž. buvo sukūręs kitą šeimą ir aplinkybės, jog R. Ž. neskyrė jokio išlaikymo sūnui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovo įstatyminė atstovės prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog ji teismui kaip motina pateikė paaiškinimus dėl sūnaus išgyvenimų po tėvo mirties, sūnaus elgesio pasikeitimus įrodė liudytojų paaiškinimai. Nors su tėvu sūnus negyveno, tačiau su juo leisdavo laisvalaikį. Teigia, kad R. Ž. sūnui teikė tinkamą išlaikymą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovo, kaip žalą padariusio asmens, kaltę, kuri pasireiškė dideliu neatsargumu, o nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, kaltės formą. Atsakovas (šiuo atveju darbuotojas D. I.), kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, turėdamas keleivį, atliko akrobatines figūras ir neužtikrino elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Baudžiamoji byla buvo nutraukta, nes žuvo pilotas, todėl nebuvo ištirta ar D. I. veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudėties. Nurodo, jog atsakovo teiginys kad yra žuvusiojo didelis neatsargumas dėl nelaimingo atsitikimo, nepagrįstas, nes nenurodoma kuo pasireiškė jo veiksmų neteisėtumas. J. Ž. buvo tik lėktuvo keleivis, duomenų, kad jis koją po pedalu pakišo tyčia ar per neatsargumą, nėra, be to, tai galėjo atsitikti dėl patirtų krūvių, atliekant akrobatines figūras, tuo tarpu atsakovas turėjo užtikrinti, kai tai neįvyktų, o jeigu yra pavojus tokiai aplinkybei atsitikti, neturėjo išvis paimti keleivio ir atlikti esant keleiviui jokių akrobatinių figūrų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2004 m. balandžio 20 d., įvykusio nelaimingo atsitikimo metu žuvęs R. Ž. bei 2004m. balandžio 21d. miręs, įvykio metu sužalotas pilotas D. I., buvo atsakovo darbuotojai ir nelaimingas įvykis įvyko jų darbo metu. Šioje byloje ieškinys VšĮ „Įstros aerouostas“ yra pareikštas dėl neturtinės žalos atlyginimo J. Ž., žuvus jo tėvui. Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatą neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tėvo žūtis nepilnamečiui J. Ž. sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovui atsirado pareiga atlyginti žuvusiojo R. Ž. sūnui neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (CK 6.250str. 2 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovui yra atsiradusi deliktinė civilinė atsakomybė ne tik kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, bet ir kaip samdančiam darbuotojus asmeniui už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės (CK 6.264 straipsnis). Dėl to, nustatant dėl darbuotojų kaltės atsiradusios neturtinės žalos dydį ir priteisiant jį iš darbdavio, būtina analizuoti darbuotojų veiksmus ir įvertinti jų kaltę. Vienas iš neturtinės žalos, padarytos didesnio pavojaus šaltinio, dydžio nustatymo kriterijų yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojo darbuotojo, kuris sukėlė įvykį, kaltė, nepaisant to, jog atsirado objektyvioji civilinė atsakomybė (CK 6.270 straipsnis). Iš dalies tenkindamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pilotui D. I. 200-250m. aukštyje atliekant akrobatinę figūrą, buvo pažeisti lėktuvo SU-29 skraidymo instrukcijos bei tuo metu galiojusių Akrobatinių skrydžių taisyklių reikalavimai. Mažas akrobatinio skrydžio aukštis, susidarius avarinei situacijai lėmė avarinio skrydžio baigtį, todėl tarp minėtų reikalavimų pažeidimo ir avarinės skrydžio baigties yra priežastinis ryšys dėl ko atsakovui atsiranda pareiga atlyginti žalą. Darydamas išvadą, kad aviacinio įvykio priežastis buvo akrobatinių skrydžių instruktoriaus D. I. veiksmai, teismas vadovavosi Aviacinių įvykių tyrimo komisijos lauko tyrimo skyriaus viršininko 2004 10 07 rašte Nr. 05.11 nurodytomis priežastimis (Orlaivių avarijų bei incidentų tyrimo vadovo medžiaga). Tačiau iš Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2005 06 13 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą bei iš Orlaivio avarijos tyrimo galutinės ataskaitos Nr. B04-04 išvadų matyti, kad tikėtina avarijos įvykio priežastis – lėktuvo keleivio kojos patekimas po kairiuoju posūkio vairo ir pedalo eigos, o tuo pačiu ir vairo užblokavimas akrobatinio skrydžio mažame aukštyje metu (baudž. byla 1t., b.l.100-115, 211-214). Orlaivio avarijos tyrimo galutinės ataskaitos Nr. B04-04, 1.13p.,1.17, bei 2d. „Analizė“, atliekant orlaivio tyrimą konstatuota, kad kairė keleivio koja iki čiurnos sąnario buvo palindusi po kairiuoju posūkio vairo pedalu. Ataskaitoje nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko todėl, kad pilotas negalėjo pasukti posūkio vairo dėl dviejų galimų priežasčių - toks gedimas galėjo įvykti dėl trosinės sistemos vietisumo praradimo (jos elementų suirimo arba nutrūkimo) arba dėl jos užblokavimo įstrigus atskiriems sistemos elementams, patekus tarp jų pašaliniam objektui ir panašiai. Minėtame dokumente nurodoma, jog posūkio vairo sistemos apžiūra parodė, kad sistemos vientisumas skrydyje nebuvo pažeistas, o požymių, rodančių atskirų elementų galimą strigimą, nerasta, todėl ieškovo atstovės teiginys, jog netvarkinga lėktuvo valdymo sistema galėjo turėti įtakos avarijai, neįrodytas, o ataskaitoje šis faktas nėra konstatuotas (CPK 178str.). Orlaivio avarijos tyrimo galutinėje ataskaitos „Analizė“ nurodoma, kad palindusi lėktuvo keleivio kairioji koja, turėjo užblokuoti pedalo eigą jai judant nesinchroniškai su pedalu. Nurodoma, kad nesinchroniškumas buvo praktiškai neišvengiamas akrobatinės figūros metu keleiviui stengiantis ištraukti įstrigusią koją priekinėje kabinoje, o pilotui manipuliuojant pedalais kryptimis, reikalingomis figūrai atlikti, galinėje kabinoje. Įvykio metu galiojusių Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos inspekcijos direktoriaus 2000 06 23 patvirtintų Akrobatinių skrydžių taisyklių 4.8 punkte nurodyta, jog minimalus akrobatinio skrydžio aukštis virš žemės paviršiaus lėktuvams yra 500 m. Šiose taisyklėse nurodyta, kad, atsižvelgiant į piloto turimą akrobatinio skrydžio kvalifikaciją bei patirtį, pilotui gali būti suteiktas individualus akrobatinio skrydžio aukštis, mažesnis nei 500 m.. Sistemiškai aiškinant nurodytų taisyklių normas, pilotui suteiktas individualus akrobatinio skrydžio aukštis, mažesnis nei 500 m, netaikytinas skraidinant keleivius, nes pilotui suteiktas individualus akrobatinis aukštis, negali pakeisti konkretaus modelio lėktuvo techninių duomenų ir konkretaus modelio lėktuvo konstruktoriaus bei gamintojo nustatytų reikalavimų tokio lėktuvo priežiūrai, eksploatavimui bei skraidymui. D. I., pilotavęs lėktuvą SU-29, akrobatinę figūrą – suktuką atliko mažame aukštyje. Aukščiau paminėtoje tyrimo išvadoje konstatuojama, kad maža laiko atsarga dėl mažo aukščio neleido pilotui ir keleiviui ištaisyti susidariusios avarinės situacijos. Vienok, atlikto avarijos tyrimo išvadoje konstatuojama, kad tikėtina nelaimingo atsitikimo priežastis - po kairiuoju priekinės kabinos posūkio vairu palindusi keleivio koja, dėl kurios pilotas negalėjo atsukti vairo, ko pasekoje įvyko nelaimingas atsitikimas. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad R. Ž. dirbo pas atsakovą aviacijos techniku, turėjo piloto mėgėjo licenziją, skraidė JAK-52 tipo lėktuvais bei turėjo akrobatinio skraidymo patirtį. Iš baudžiamoje byloje Nr. 22-1-0455-04 (2t. b.l. 22-24) esančios aviacijos techniko pareigybinės instrukcijos matyti, jog technikas ne tik atlieka darbą, užtikrinantį jam patikėtos aviacinės technikos tinkamumą skraidyti, pagal aviacinės technikos būklės normas ir standartus, bet atlieka derinimą, reguliavimą ir bandymus aviacinės technikos darbiniais ir bandymo režimais; profilaktinius ir remonto – atstatomuosius darbus; veda instruktažą besimokančių mokykloje ir kitų asmenų, kuriems leista skristi, aviacinės technikos eksploatavimo taisyklių, saugumo technikos ir kitais klausimais ir t.t.. Šie duomenys patvirtina, jog R. Ž., skridęs kartu su D. I., nebuvo tik keleivis, nežinantis akrobatiniams skrydžiams keliamų reikalavimų, todėl prilyginti jo eiliniam keleiviui, kaip kad teigia ieškovo atstovė, negalima. Kadangi R. Ž. buvo susipažinęs su atsakovo turimais lėktuvais, turėjo akrobatinio skraidymo patirtį, žinojo piloto atliekamų akrobatinių veiksmų eigą, žinojo keliamus reikalavimus tiek skrydžio pilotams, tiek keleiviams bei galimas pasekmes akrobatinio skrydžio metu, todėl turėjo būti atsargus pats sėdėdamas lėktuvo kabinoje, tame tarpe ir pasirinkdamas kojų padėtį bei imtis visų priemonių, siekiant išvengti, o taip pat siekiant nesukelti avarinių situacijų. Kadangi Orlaivio avarijos tyrimo galutinėje ataskaitos išvada yra, jog tikėtina nelaimingo atsitikimo priežastis yra po kairiuoju priekinės kabinos posūkio vairu palindusi keleivio koja, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvadą, jog vien tik akrobatinės figūros atlikimas 200-250m. aukštyje lėmė nelaimingą atsitikimą, laikyti pagrįsta negalima, nes egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp įstrigusios keleivio kojos ir įvykusios avarijos. Įvertinus aplinkybę, jog R. Ž. buvo aviacijos technikas, skraidė lėktuvais ir žinojo jog lėktuvas yra padidinto pavojaus šaltinis, be to, pats pravesdavo saugumo technikos instruktažus, todėl buvo susipažinęs su lėktuvo konstrukcijomis ieškovo atstovės teiginiai, kad atsakovas turėjo užtikrinti jog keleivis negalėtų pakišti kojos po pedalu, vertintinas kritiškai, nes atsakovas negalėjo keisti lėktuvo konstrukcijų, tuo tarpu R. Ž., kaip aviacijos technikas turėjo būti itin atidus.

Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatą tuo atveju, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Nustačiusi, kad nelaimingą atsitikimą ir jo pasekmes iš dalies lėmė ir paties nukentėjusiojo veiksmai, jo neatidumas skrydžio metu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas turi būti iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl J. Ž. atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi pirmosios instancijos teismas nustatydamas žalos dydį neįvertino aplinkybės, jog dėl padarytos žalos yra ne tik piloto, bet ir 50 procentų paties nukentėjusiojo kaltės, kolegija daro išvadą, kad priteistas neturtinės žalos dydis mažintinas.

Apeliantas teigia, jog teismas įmonės darbuotojo kaltę prilygino atsakovo kaltei, o nustatant neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į atsakovo darbuotojo kaltę, kurio pažeidimai nepriklausė nuo atsakovo. VšĮ „Įstros aerouostas“ neneigia, jog jis buvo lėktuvo SU-29 LY-ASI savininkas ir naudotojas. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinės atsakomybės specifika yra tai, kad jai kilti neprivalu, jog būtų kaltė, tačiau ši civilinė atsakomybės sąlyga yra reikšminga nustatant didesnio pavojaus šaltinio padarytos neturtinės žalos dydį. Kadangi žalą padarė atsakovo darbuotojai, atlikdami darbdavio pavestas funkcijas, atsakovui kilo netiesioginė deliktinė civilinė atsakomybė kaip samdančiam darbuotojus asmeniui ir objektyvioji deliktinė civilinė atsakomybė kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui (CK 6.264, 6.270 straipsniai). Darbo kodekso 250str. nustato, jog darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Ši teisės norma nukreipia į Civilinio kodekso normas, kurio 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalstamų veiksmų asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tais atvejais, kai atlyginti neturtinę žalą darbdavio reikalauja darbe žuvusio asmens darbuotojo įpėdiniai ir išlaikytiniai, darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą esant nelaimingam atsitikimo darbe faktui nepriklausomai nuo jo konkretaus darbuotojo kaltės.

Nors apeliantas teigia, kad nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas turi įvertinti sunkią atsakovo turtinę padėtį bei juridinio asmens statusą, tačiau byloje nėra pateikta jokių finansinių dokumentų, iš kurių būtų matyti atsakovo sunki turtinė padėtis, todėl vadovautis šiuo kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, teismas neturi pagrindo. Ta aplinkybė, jog atsakovas yra viešoji įstaiga, taip pat neatleidžia jo nuo pareigos atlyginti žalą. Nors R. Ž. buvo sukūręs kitą šeimą ir gyveno atskirai, tačiau ši aplinkybė neįrodo, kad jis nebendravo su sūnumi. Neginčijamų įrodymų, apart UAB „Anabaras“ pažymos apie R. Ž. išlaikymo sūnui įsiskolinimą 2003 08 25 dienai, atsakovas teismui nepateikė ir nepaneigė ieškovo atstovės teiginių, jog J. Ž. tėvas teikė išlaikymą. Paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo atmesti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino žuvusiojo R. Ž. kaltės dėl kilusio aviacinio įvykio, todėl pripažinti sprendimą teisėtu ir pagrįstu nėra pagrindo (CPK 263str.1d.). Nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir ieškovui priteista neturtinė žala mažintina iki 35000Lt (CPK 330str.).

Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, todėl Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įpareigotina grąžinti D. Ž. 2006 12 12 sumokėtą 200Lt žyminį mokestį (CPK 83str. 1d.3p., b.l.3).

Tenkindamas ieškinį iš dalies, pirmosios instancijos teismas nepriteisė iš atsakovo žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio ieškovas yra atleistas, todėl žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai, priteistinos iš atsakovo, o dalis atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (dalis žyminio mokesčio už apeliacinį skundą), priteistini iš ieškovo (CPK 88str.1d.3p., 80str.1d.1p., 85str.1d.8p., 93str., b.l. 96).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

NUTARĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007m. rugsėjo 18d. sprendimo dalį, kuria iš Viešosios įstaigos „Įstros aerouostas“ priteista ieškovui J. Ž., atstovaujamam įstatyminės atstovės D. Ž., 50000Lt neturtinė žala bei 150Lt žyminio mokesčio, pakeisti ir priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 35000Lt (trisdešimt penkių tūkstančių Lt).

Įpareigoti Panevėžio apskrities valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti D. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Berčiūnų gt.7-4, Panevėžys) 2006m. gruodžio 12d. sumokėtą 200Lt (du šimtus Lt) žyminį mokestį už ieškinį.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Viešosios įstaigos „Įstros aerouostas“ 1050Lt žyminio mokesčio bei 10Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, viso 1060Lt (vieną tūkstantį šešiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš ieškovo J. Ž., atstovaujamo įstatyminės atstovės D. Ž., 450Lt (keturis šimtus penkiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų Viešosios įstaigos „Įstros aerouostas“ naudai.

Kolegijos teisėjai: Romualdas JanuškaLaimantas MisiūnasBirutė Valiulienė