- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-17
- Bylos Nr.
- eAS-519-662/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01679-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- A. V. B., R. B.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. V. B. ir R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarties atsisakyti priimti skundą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai A. V. B. ir R. B. (toliau – ir pareiškėjai) 2018 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), kurį vėliau patikslino (b. l. 46–49), prašydami: 1) pripažinti neteisingais (neturinčiais teisinio pagrindo) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017 m. spalio 5 d. rašto Nr. A51-66836/17(2.14.1.44-FN3) (toliau – ir 2017 m. spalio 5 d. sprendimas), 2017 m. gruodžio 8 d. rašto Nr. A51-86714/17(2.14.1.44E-FN3) (toliau – ir 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimas), 2018 m. sausio 19 d. rašto Nr. A63-31/18(61934)(3.2.4-EM4) (toliau – ir 2018 m. sausio 19 d. sprendimas) ir 2018 m. balandžio 18 d. rašto Nr. A63-135/18(61934)(3.2.1-EM4) (toliau – ir 2018 m. balandžio 18 d. sprendimas) teiginius, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi pagrindo iš Nenaudojamų sklypų, kuriems 2017 metams taikomas 4 proc. žemės mokesčio tarifas, sąrašo (toliau – ir Sąrašas) išbraukti pareiškėjų sklypą; 2) panaikinti Administracijos direktorės 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. 30-2030 (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria į Sąrašą buvo įtrauktas pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti (b. l. 57–59), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad teismas atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, bei ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, numatančiu, kad skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimą, kuriuo buvo prašoma pripažinti neteisingais Administracijos 2017 m. spalio 5 d., 2017 m. gruodžio 8 d., 2018 m. sausio 19 d. bei 2018 m. balandžio 18 d. sprendimų teiginius, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi pagrindo iš Sąrašo išbraukti pareiškėjų Sklypą.
Dėl pareiškėjų prašymo panaikinti Įsakymo dalį, kuria į Sąrašą buvo įtrauktas pareiškėjų Sklypas, teismas konstatavo, kad yra praleistas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 1 mėnesio terminas skundui paduoti. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė prašymo atnaujinti terminą. Atsižvelgdamas į tai, teismas šį pareiškėjų skundo reikalavimą atsisakė priimti.
III.
Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 50–51).
Pareiškėjai nurodo, kad prašė panaikinti Įsakymo dalį todėl, kad taip nurodė pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartyje. Pareiškėjai paaiškina, kad minėto Įsakymo nebuvo gavę. Be to, minėtas Įsakymas nėra paskelbtas Teisės aktų registre. Atsižvelgdami į tai, pareiškėjai mano, kad nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjai yra praleidę Įsakymo apskundimo terminą. Pareiškėjai taip pat paaiškina, kad apie Įsakymo tiesioginę įtaką jų teisėms ir pareigoms sužinojo tik iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria buvo suformuluotas nurodymas dėl trūkumų šalinimo. Jei teismas laikytų, kad terminas skųsti Įsakymą yra praleistas, pareiškėjai prašo jį atnaujinti. Pareiškėjai nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėjų dėmesys buvo nukreiptas sunkia liga (duomenys neskelbtini) netikėtai susirgusios pareiškėjos gydymui ir slaugai. Pareiškėjai pridėjo tai patvirtinančius dokumentus.
Pareiškėjai nurodo, kad laiko siurprizine pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarties dalį, kurioje teismas pasisakė, kad administraciniuose teismuose negali būti nagrinėjami reikalavimai dėl tam tikrų teiginių pripažinimo, faktų konstatavimo. Pasak pareiškėjų, pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartyje net neužsiminė apie tai, kad pareiškėjai minėtą reikalavimą galėtų performuluoti. Pareiškėjai paaiškina, kad jie Vilniaus miesto savivaldybės prašė išbraukti jų Sklypą iš Sąrašo, o Vilniaus miesto savivaldybei nesutikus tai padaryti, pareiškėjai tokią Vilniaus miesto savivaldybės poziciją skundė teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų.
Skundžiama Įsakymo dalimi pareiškėjų Sklypas buvo įtrauktas į Sąrašą, t. y. šiam Sklypui 2017 metais buvo nustatytas 4 procentų žemės mokesčio tarifas.
Iš byloje esančio pareiškėjų 2017 m. rugpjūčio 7 d. paaiškinimo matyti, kad pareiškėjai 2017 m. liepos 14 d. buvo informuoti apie tai, kad Sklypą numatoma įtraukti į Sąrašą (b. l. 14–15). Paaiškinimu pareiškėjai Administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento Būsto renovavimo skyriui nurodė, kad Sklypas į minėtą Sąrašą neturėtų būti įtrauktas. Administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento Mokesčių skyrius 2017 m. spalio 5 d. sprendimu atsakė pareiškėjams, kad neturi pagrindo išbraukti Sklypo iš Sąrašo (b. l. 10).
2017 m. lapkričio 15 d. pareiškėjai pakartotinai kreipėsi į Administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamentą, nurodydami, kad negavo atsakymo į jų 2017 m. rugpjūčio 7 d. paaiškinimus (b. l. 36). Pareiškėjai prašė, jei Sklypas būtų įtrauktas į Sąrašą, paruošti ir pateikti tvirtinti šio Sąrašo patikslinimus dėl minėto Sklypo išbraukimo iš Sąrašo. Taigi, pareiškėjai, dar nebūdami tikri dėl to, ar jų Sklypas tikrai buvo įtrauktas į Sąrašą, jau kreipėsi į Administracijos struktūrinį padalinį dėl Sklypo išbraukimo iš Sąrašo.
Administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento Mokesčių skyrius 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą išbraukti pareiškėjų Sklypą iš Sąrašo (b. l. 6–8). Pareiškėjams buvo išaiškinta jų teisė minėtą sprendimą skųsti Administracijos direktoriui. Pareiškėjai 2017 m. gruodžio 20 d. pateikė skundą Administracijos direktoriui (b. l. 20–21). Skunde pareiškėjai dar kartą prašė jų Sklypą išbraukti iš Sąrašo. Taigi, pareiškėjai ne vieną kartą kreipėsi į Administraciją, iš esmės nesutikdami su minėta Įsakymo dalimi, kuria buvo patvirtintas Sąrašas tiek, kiek į jį buvo įrašytas pareiškėjų Sklypas. Į pareiškėjų skundą Administracijos direktoriaus pavedimu atsakė Administracijos Miesto plėtros departamentas 2018 m. sausio 19 d. sprendimu, nurodydamas, kad tenkinti pareiškėjų prašymą dėl Sklypo išbraukimo iš Sąrašo nėra teisinio pagrindo (b. l. 25–26). Šiame sprendime, be kita ko, buvo nurodyta, kad atsakymas gali būti skundžiamas Administracijos direktoriui arba teismui.
Pareiškėjai, siekdami ginčą išspręsti taikiai (nesikreipiant į teismą), 2018 m. sausio 24 d. pateikė skundą Administracijos direktoriui (b. l. 12–13). Pareiškėjai skunde pažymėjo, kad Administracijos 2018 m. sausio 19 d. sprendime visiškai nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjų teisinių argumentų, nebuvo įsigilinta į faktinę situaciją. Į šį pareiškėjų skundą Administracijos direktoriaus pavaduotoja atsakė po 3 mėnesių, priimdama 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą (b. l. 18–19). Šiame sprendime Administracija nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjų pakartotinius 2018 m. sausio 25 d. ir 2018 m. kovo 21 d. skundus ir atsiprašė, kad nepateikė atsakymo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytu terminu. Minėtame sprendime Administracija nurodė, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai.
Gavę Administracijos 2018 m. balandžio 18 d. sprendimą, pareiškėjai 2018 m. gegužės 16 d., t. y. nepraleisdami ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio termino skundui paduoti, kreipėsi į teismą. Pareiškėjai prašė teismo pripažinti neteisingais visų iš Administracijos gautų skundžiamų sprendimų (raštų) teiginius, kad pareiškėjų Sklypas negali būti išbrauktas iš Sąrašo. Taigi, iš aukščiau aprašytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai nuo pat pradžių nesutiko su jų Sklypo įrašymu į Sąrašą, patvirtintą Įsakymu. Dėl pareiškėjų reiškiamo reikalavimo panaikinti ginčijamą Įsakymo dalį, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2018 m. birželio 7 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjai nenurodė aplinkybių, kada jiems tapo žinoma apie Įsakymą, todėl teismas darė išvadą, kad terminas skundui paduoti yra praleistas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartyje neprašė pareiškėjų pateikti duomenis apie tai, kada jiems tapo žinoma apie Įsakymą, ar minėtas Įsakymas pareiškėjams buvo įteiktas ir pan. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas šios informacijos, nepagrįstai konstatavo, kad terminas paduoti skundą dėl Įsakymo dalies panaikinimo yra praleistas ir nėra prašoma jo atnaujinti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pirmiausiai turėjo nustatyti tikslias Įsakymo apskundimo termino pradžios ir pabaigos datas, o tik tada spręsti, ar šis terminas yra praleistas ir nėra atnaujintinas.
Pareiškėjai teismo prašė pripažinti Administracijos sprendimus (jų išvadas) neteisingomis (neturinčiomis teisinio pagrindo) ir pažodžiui nesuformulavo prašymo šiuos sprendimus panaikinti, tačiau tai nereiškia, kad teismas pagal pareiškėjų skundą negalėjo pradėti administracinės teisenos. Pareiškėjų skundo turinys ir reiškiami reikalavimai, nors ir suformuoti ne visiškai pagal galimas priimti teismo sprendimų rūšis, bet pakankamai aiškiai atskleidžia pareiškėjų siekiamas apginti teises.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai, turi būti aiški. Teismas turi ne tik nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas, kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą, bet ir paaiškinti, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad asmuo galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-46/2012; 2012 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-101/2012).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodė, kad, šalindami skundo trūkumus, pareiškėjai turėtų suformuluoti konkrečius ir tikslius skundo reikalavimus, kad teismo sprendimas sukeltų teisines pasekmes, atsižvelgiant į teismo galimų priimti sprendimų rūšis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia teismo nutartis neatitinka aptarto nutarties aiškumo reikalavimo. Pareiškėjams nebuvo aiškiai nurodyta, kaip jie turėtų skundo trūkumus pašalinti, kad tinkamai įgyvendintų savo teisę į gynybą, t. y. pareiškėjams nebuvo išaiškinta, kad jie, nesutikdami su Administracijos sprendimais, turėtų prašyti teismo ne pripažinti neteisingomis šių sprendimų išvadas, o panaikinti minėtus sprendimus kaip neteisėtus ir nepagrįstus.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 12 straipsnyje yra įtvirtinta teismo pareiga ne tik išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių, bet ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismo netiksliai suformuluotas siūlymas pašalinti trūkumus nulėmė tai, kad pareiškėjai su tuo susijusio trūkumo nepašalino, o pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduoda šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu ir 155 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų A. V. B. ir R. B. skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.