- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-31
- Bylos Nr.
- 1A-580-312-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite (pirm.), Daiva Pranyte-Zalieckiene, Stasys Punys
- Nuteistasis
- Ž. Š., J. G.
- Advokatai
- Simas Algirdas Jankauskas
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.3Kišenvagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.7.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.3Bausmės skyrimas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 str.)
- 1.1.13Teistumas (BK XIII skyrius)
Pranešeja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite Baudžiamoji byla Nr. 1A-580/2010
Teisejas Pavel Borkovski Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.3;
1.2.7.2.7; 1.1.8.3; 1.1.13.
2010 m. gegužes 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju Ž. Š. (Ž. Š.) ir J. G. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisves atemimu vieneriems metams penkiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.
J. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisves atemimu vieneriems metams trims menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustate:
Ž. Š. ir J. G. nuteisti už tai, kad 2010 m. kovo 5 d., apie 16.00 val., Vilniuje, Didžiojoje gatveje esancioje Rotušes aikšteje, priešais 20-aji nama, J. G. iš nukentejusiojo R. N. kailiniu kaires kišenes ištrauke mobilaus ryšio telefona „Sony Ericssson“ 500,00 Lt vertes, kuri perdave kaltinamajam Ž. Š. bei po to abu nuteistieji iš vagystes vietos skubiai pasišalino. Tokiu budu, Ž. Š. ir J. G., veikdami kartu, viešoje vietoje slaptai pagrobe svetima turta iš nukentejusiojo drabužiu (kišenvagyste), padarydami jam 500,00 Lt turtine žala.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. Š. prašo perkvalifikuoti jo nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. i Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis savo kalte pripažino, gailisi, jo atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nera, nukentejusysis jokiu pretenziju neturejo, telefonas jam gražintas. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neivertino to, kad jis yra registruotas darbo biržoje. Taip pat teismas neatsižvelge i nuteistuju parodymus ir neteisingai kvalifikavo apelianto nusikalstama veika.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. kovo 22 d. nuosprendi ir ji išteisinti.
Nuteistasis nurodo, kad Ž. Š. paaiškino, jog vagyste ivykde vienas, apeliantas nusikaltimo daryme nedalyvavo. Aplinkybe, jog nuteistasis net nebuvo prisilietes prie pagrobtojo telefono gali patvirtinti daktiloskopine ekspertize. J. G. mano, jog pareigunu parodymai nera pakankami irodymai, leidžiantys daryti išvada, jog jis ivykde inkriminuojama nusikalstama veika, kadangi pareigunai galejo suklysti ar, paprasciausiai, pameluoti, nes yra suinteresuoti bylos baigtimi.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistieji ir ju gynejai prašo apeliacinius skundus tenkinti. Prokurore prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistuju apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismas pagristai nuteise J. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Nuteistojo kaltuma del jam inkriminuotos veikos padarymo patvirtina irodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinejimo metu, aptarti nuosprendyje.
Liudytojas R. R. pirmosios instancijos teisme parode, jog su porininku stebejo J. G. ir Ž. Š.. Mate kaip nuteistieji priejo prie nukentejusiojo. J. G. iš kaires, o Ž. Š. iš dešines. Nuteistuosius pareigunai stebejo iš penkiu metru atstumo. Liudytojas tvirtino, jog mate kaip J. G. dešine ranka iš kaires puses nukentejusiajam iš palto kišenes ištrauke daikta, panašu i telefona ir perdave Ž. Š.. Tada abu nuteistieji pradejo greitai judeti link Stikliu gatves. Paklausus nukentejusiojo ar pas ji niekas nedingo, pastarasis nurode, jog dingo telefonas. Pasivijo nuteistuosius ir juos sulaike, telefonas buvo rastas komisariate (b. l. 117). Liudytojas R. R. kategoriškai nurode, jog telefona iš nukentejusiojo kišenes ištrauke J. G.. Paaiškino, jog telefona pagrobes asmuo devejo striuke be kailiuko, o perdave asmeniui devinciam striuke su kailiuku (b. l. 118). Analogiškas aplinkybes liudytojas nurode ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 17). Atkreiptinas demesys i tai, kad liudytojas jau ivykio diena savo tarnybiniame pranešime nurode, jog telefona pagrobe asmuo, kuris devejo striuke be kailiuko, t. y. J. G. (b. l. 16).
Liudytojas V. Z. pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog mate, kaip J. G. iš nukentejusiojo kišenes ištrauke panašu i telefona daikta. Ta daikta J. G. perdave Ž. Š.. Abu nuteistieji pradejo judeti link Stikliu gatves. R. R. tuo metu nuejo apklausti žmogaus, ar iš tikruju dingo jo koks nors daiktas, o jis nuseke paskui nuteistuosius. Liudytojas nurode, jog J. G. buvo su striuke be kailiuko, Ž. Š. buvo su striuke su kailiuku. Abu nuteistuosius sulaike, kai pasirode porininkas (b. l. 119). Analogiškas aplinkybes liudytojas nurode ir ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 19).
Iš aptartu liudytoju parodymu matyti, jog jie viso proceso metu buvo nuoseklus, be to, ju aiškinimai tarpusavyje sutapo net detalese, todel netiketi šiu liudytoju parodymais nera jokio pagrindo. Pažymetina ir tai, kad abu liudytojai nurode, jog anksciau nepažinojo nuteistuju, nebuvo ju sulaike. Taigi, liudytoju ir nuteistuju nesiejo jokie santykiai, todel ši aplinkybe leidžia daryti išvada, jog liudytojai R. R. ir V. Z. neturi jokio pagrindo nepagristai apkalbeti J. G.. Byloje nera jokiu duomenu, kurie leistu teigti, jog nuteistuosius sulaike pareigunai butu kaip nors suinteresuoti bylos baigtimi.
J. G. viso proceso metu neige savo kalte del telefono pagrobimo. Tokius jo teiginius patvirtino Ž. Š., kuris nurode, jog butent jis iš nukentejusiojo kišenes ištrauke telefona, o J. G. apie tai nieko nežinojo. Apeliacini skunda nagrinejanti kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nesivadovauja tokiais nuteistuju parodymais, kadangi jie prieštarauja nuosekliems ir patikimiems, bylos baigtimi nesuinteresuotu liudytoju parodymams. Atkreiptinas demesys i tai, kad nuteistieji yra pažistami, todel siekdami palengvinti bent vieno iš ju teisine padeti gali duoti tikroves neatitinkancius parodymus. Abejones nuteistuju parodymu teisingumu kelia ir pirmosios instancijos teismo pastebeti parodymu netikslumai, t. y. skyresi ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti paaiškinimai apie nuteistuju susitikima.
Apeliaciniame skunde nuteistasis J. G. teigia, kad jo nekaltuma galetu irodyti daktiloskopine ekspertize. Kolegija konstatuoja, kad šiuo metu atlikti daktiloskopines ekspertizes nera jokios galimybes, kadangi pagrobtas telefonas ta pacia diena buvo gražintas nukentejusiajam (b. l. 14). Kita vertus, J. G. kalte pagrobus telefona visiškai irodo liudytoju R. R. ir V. Z. parodymai, todel atlikti daktiloskopine ekspertize nera tikslinga.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam Ž. Š. bausme, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimu nepažeide. Teismas nenustate nuteistojo atsakomybe sunkinanciu ar lengvinanciu aplinkybiu.
Ž. Š. mano, jog jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe turetu buti pripažinta tai, kad jis prisipažino padares nusikalstama veika bei gailisi del jos padarymo. Taciau toks apelianto manymas nera pagristas. Byloje yra irodyta, jog telefona iš nukentejusiojo kišenes ištrauke J. G., taciau Ž. Š. nurodo visai kitokias telefono pagrobimo aplinkybes, t. y. jo parodymai del esminiu nusikaltimo padarymo aplinkybiu nelaikytini teisingais. Del šios priežasties nera jokio pagrindo teigti, kad Ž. Š. prisipažino padares nusikalstama veika bei del jos padarymo gailisi.
Aplinkybes, jog nukentejusysis neturejo jokiu pretenziju, telefonas jam gražintas, nera pagrindai švelninti paskirtaja bausme. Pažymetina, kad telefonas nukentejusiajam gražintas ne del nuteistojo veiksmu, o del pareigunu ižvalgaus ir operatyvaus darbo. Be to, šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas ivertino, skirdamas nuteistiesiems bausmes. Tai, kad Ž. Š. yra registruotas darbo biržoje, taip pat nera pagrindas švelninti jam paskirta bausme.
Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. nustatyto, jog pagal ši straipsni atsako tas, kas atvirai pagrobe svetima turta arba pagrobe svetima turta isibroves i patalpa, saugykla ar saugoma teritorija, arba viešoje vietoje pagrobe svetima turta iš asmens drabužiu, rankines ar kitokio nešulio (kišenvagyste) arba automobili. Nagrinejamu atveju, telefonas buvo ištrauktas iš nukentejusiojo kailiniu kaires kišenes, t. y. asmens drabužiu, todel Ž. Š. nusikalstama veika buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. kaip kišenvagyste.
Apeliacines instancijos teismas mano, jog butina pažymeti, kad abu apeliantai yra ne karta teisti už nusikaltimu nuosavybei padaryma, skundžiamu nuosprendžiu jie vel nuteisti už tycinio apysunkio nusikaltimo nuosavybei padaryma. Šios aplinkybes rodo, jog jie išvadu nedaro, linke nusikalti, todel jiems pagristai paskirtos laisves atemimo bausmes. Paskirtuju laisves atemimo bausmiu dydžiai yra ženkliai mažesni nei Lietuvos Respublikos BK nustatytas šios bausmes vidurkis. Todel nera jokio pagrindo teigti, jog paskirtosios bausmes yra aiškiai pergriežtos.
Esant tokioms aplinkybems, keisti apylinkes teismo nuosprendi del apeliaciniuose skunduose nurodytu motyvu nera istatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistuju Ž. Š. ir J. G. apeliacinius skundus atmesti.