Panevėžio apygardos teismo sprendimas

atsakovams A. I., Z. V., S. J., V. J.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Mediniai“ ieškinį atsakovams Mykolui A. B., V. J., Z. V., A. I., S. J. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai V. J., Z. V., S. J. patvirtino, kad visuotiniame žemės ūkio bendrovės Mediniai“ susirinkime, vykusiame 2000-03-30, buvo išrinkti likvidacinės komisijos nariais. Likvidacinės komisijos posėdžiuose nedalyvavo, nes niekas jo nekvietė į šiuos susirinkimus. Susirinkimai vykdavo, bet į juos susirinkdavo visi bendrovės žmonės dažniausiai pirmadieniais ir aptardavo bendrai aukcionų rezultatus. Kad vyksta likvidacinės komisijos posėdžiai jokių skelbimų nebūdavo. Apie bendrovės skolas ir kreditorius niekas nežinojo, o paklausus bendrovės pirmininko M. B., atkirsdavo, kad tai ne jų reikalas. Kai už savo turimus pajus gaudavo turto, suprasdavo, kad taip priklauso ir kad bendrovė su skolininkais atsiskaičius. Mano, kad jų kaltės dėl bendrovės kreditoriams padarytos žalos nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad žemės ūkio bendrovei (toliau ŽŪB) „Mediniai“ Panevėžio apygardos teismo 2005-07-15 nutartimi iškelta bankroto byla, patvirtinti kreditorinių reikalavimų sąrašai (t. 1, b. l. 11, 15, 107, t. 2, b. l. 167). Pagal Panevėžio apygardos teismo 2007-11-12 nutartį, išbraukus iš kreditorių sąrašų R. K., galutiniai kreditorių reikalavimai sudaro 22 598,89 Lt (t. 2, b. l. 167). Šią sumą ieškovo atstovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai, kaip iš asmenų, kaltų dėl bendrovei padarytos žalos. ŽŪB „Mediniai“ 2000-03-30 įvyko visuotinis bendrovės narių susirinkimas, kuriame buvo nuspręsta bendrovę likviduoti, į likvidacinę komisiją išrinkti M. A. B., A. I., Z. V., S. J., V. J. (t 1, b. l. 19 – 22, 24 – 25). Bendrovės likvidavimo tvarką reglamentavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 31 straipsnis (toliau, ŽŪB įstatymas) ir pačios bendrovės įstatai. Pagal ŽŪB įstatymo 32 straipsnio nuostatas likvidatoriai organizuoja bendrovės turto apsaugą, jį inventorizuoja, jeigu reikia, perkainoja, sudaro likvidavimo pradžios ir pabaigos buhalterinius balansus. Taip pat likvidatoriai užbaigia bendrovės einamąją ūkinę-komercinę veiklą, išaiškina jos kreditorius ir debitorius, jeigu reikia, parduoda iš varžytinių turtą ar jo dalį ir patenkina kreditorių reikalavimus. Pajininkams negali būti išmokėta jų turto dalis, kol nėra patenkinti kreditorių reikalavimai ir kitos pretenzijos (ŽŪB įstatymo 33 str.). Analogiška bendrovės likvidavimo tvarka nustatyta ŽŪB „Mediniai“ įstatuose (t. 1, b. l.33 – 37).

Iš byloje esančių dokumentų, matyti, kad 2000-03-30 bendrovė turėjo ilgalaikio ir trumpalaikio turto už 1 110 369 Lt, debitorinių skolų už 61 348,61 Lt, kreditorinių įsiskolinimų už 78 476 Lt (t. 1, b. l. 12, 16 – 18). Iš visuotinio bendrovės narių susirinkimo protokolo matyti, kad bendrovės nariai buvo informuoti, jog bendrovės turtą galės įsigyti tik po to, kuomet bus atsiskaityta su kreditoriais. Atsakovai patvirtino, kad visi žinojo, jog yra išrinkti į likvidacinę komisiją, su tuo sutiko ir nei vienas nenusišalino. Likvidacinė komisija posėdžiavo 7 kartus, visi nutarimai priimti vienbalsiai (t. 1, b. l. 28 – 32). Komisija 2000-05-10 posėdyje nutarė parduoti aukcione dalį technikos sutartinėmis kainomis, 2000-05-20 - leisti atsiskaityti už aukcione parduotą turtą, sumokant 70 % turto kainos grynais pinigais, o 30 % kainos – pajais. Nuo 2000-09-25 komisija bendrovės turtą nutarė paskirstyti pajininkams. Atsakovai patvirtino, kad kiekvienas iš jų yra gavęs didesnę ar mažesnę dalį bendrovės turto už turėtus pajus. Tuo tarpu ir 2000-09-25, ir 2001-07-14 bendrovė su kreditoriais buvo neatsiskaičiusi, turėjo skolų (t. 1, b. l. 38). Atsakovai, būdami likvidacinės komisijos nariais, pažeidė žemės ūkio bendrovių įstatymo bei ŽŪB įstatų reikalavimus, nes su bendrovės pajininkais ėmė atsiskaitinėti neatsiskaitę su kreditoriais. Nustatyta, kad pardavus bendrovės turtą ir gautas lėšas paskirsčius kreditoriams, dalį bendrovės turto išmokėjus pajininkams, bendrovė kreditoriams liko skolinga 22 598 Lt. Bendrovės likvidatoriai, išeikvoję turtą, dėl savo kaltės neįvykdę pagal įstatymus, įstatus ir organo, priėmusio sprendimą likviduoti bendrovę, nutarimus pavestų pareigų, atsako už susidariusius nuostolius Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (ŽŪBĮ 34 str., 1999-05-20 įstatymo Nr. I-1222 redakcija, ŽŪB įstatai).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėti veiksmai), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu) nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, o kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Bendrai padarę žalos asmenys atsako solidariai (CK 2. 87 str. 7 d., 6. 245 str.1 d., 6. 246, 6. 247, 6. 248, 6. 279 str.).

Atsakovai su pareikštais reikalavimais nesutinka. Tačiau žala bendrovei padaryta jų bendrais veiksmais ir atsakomybė yra solidari. Šią išvadą teismas daro įvertinęs byloje esamus įrodymus ir dėl šių motyvų. Atsakovas M. A. B. teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau anksčiau vykusiuose posėdžiuose paaiškino, kad jo kaltės dėl esamos skolos nėra. Bendrovė pakankamai turėjo turto ir jei antstoliai būtų laiku vykdę varžytines, turtas nebūtų parduotas mažomis kainomis. Turtas buvo grobstomas ir todėl jį išdalino bendrovės nariams už pajus. Antstolių sąskaitose dar turi būti bendrovės lėšų, gautų už parduotą turtą. Atsakovo M. A. B. paaiškinimai yra deklaratyvus, nepatvirtinti jokiais įrodymais. Būdamas ilgamečiu bendrovės vadovu (nuo 1992-07-17 iki 2001-07-17), turėjo būti apdairus ir rūpestingas. Tačiau jis nesiėmė priemonių, kad užkirsti kelią turto grobstymui, nesikreipė į policiją, neskundė antstolių veiksmų, kurie, jo manymu, buvo neteisėti. Duomenų, kad bendrovės lėšos yra laikomos antstolių sąskaitose nėra ir atsakovas tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Teiginys, jog atleidus jį iš darbo, bendrovės reikalais nesidomėjo ir todėl neatsakingas dėl atsiradusios žalos, atmestinas, nes bendrovės turtas buvo parduotas bei perduotas pajininkams M. A. B. esant likvidacinės komisijos pirmininku, t.y. laikotarpiu nuo 2000-05-10 iki 2001-07-14. Likvidacinės komisijos protokolai pasirašyti M. A. B. (t. 1, b. l. 32). Būdamas bendrovės vadovu ir likvidacinės komisijos nariu geriau už kitus žinojo bendrovės turtinę padėtį ir tai, kad bendrovė turi kreditinių įsiskolinimų. Nežiūrint į tai, pats M. A. B. taip pat gavo dalį bendrovės turto (t. 1, b. l. 32). Atsakovai Z. V., S. J., V. J. teigia, kad likvidacinės komisijos posėdžiuose nedalyvavo, apie juos niekas nepranešdavo, o skelbimų jie neskaito ir todėl neprivalo atsakyti už žalą. Tačiau visi pripažino, kad vykusiuose susirinkimuose aptardavo aukcionų rezultatus, matė ir žinojo, kad turtas imamas savavališkai. Jokių veiksmų nesiėmė, kad sustabdyti turto dalijimą. Ta aplinkybės, kad turtą išdalino bendrovės nariams, tame tarpe ir sau, nežinodami bendrovės kreditorinius įsiskolinimus, neatleidžia atsakovų nuo atsakomybės. Jų paaiškinimai, kad niekas neinformavo, nepranešė ir pan., vertintini kritiškai. Visi atsakovai žinojo, kad yra išrinkti likvidacinės komisijos nariais, sutiko jais būti, pareigų neatsisakė. Civilinė bylą nagrinėjama nuo 2006-01-23, atsakovai susipažinę su bylos medžiaga, matė, kad likvidacinės komisijos nutarimai priimti vienbalsiai nors juose ir neišvardinti visi komisijos nariai. Per šį laiką likvidacinės komisijos nutarimų ir protokolų neginčijo, nepateikė teismui įrodymų, kad dėl atsiradusios žalos jų kaltės nėra. Darytina išvada, kad atsakovai, būdami likvidacinės komisijos nariais ne tik priėmė nutarimus parduoti bendrovės turtą neatsiskaičius su kreditoriais, bei ir nesiėmė pakankamų priemonių apsaugoti bendrovės turto, tame tarpe ir areštuoto turto. Įstatymas nustato, kad asmuo laikomas kaltu dėl padarytos žalos, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę, kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6. 248 str. 3 d.).

Būdami rūpestingi atsakovai privalėjo atsakingai ir aktyviai dalyvauti likvidacinės komisijos darbe. Negaudami reikiamos informacijos iš M. A. B. ir A. I. apie bendrovės skolas, esamą turtą, kitas problemas jie turėjo galimybę informuoti apie tai bendrovės narius, sušaukti visuotinį bendrovės narių susirinkimą, kuris turėjo teisę išklausyti likvidacinės komisijos ataskaitą apie likvidavimo eigą, rinkti naujus likvidacinės komisijos narius (ŽŪBĮ 31str. 2 d., 1999-05-20 įstatymo Nr. I-1222 redakcija, 30 str. 3 d. 2001-05-17 įstatymo Nr. 45-1574 redakcija). Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovai jiems pavestas pareigas vykdė netinkamai ir dėl to bendrovė patyrė žalą, kurią atsakovai privalo atlyginti solidariai (CK 6.279 str.1 d.).

Atsakovo atstovo motyvas, kad ieškovas praleido ieškinio senatį ir todėl ieškinys turi būti netenkinamas, atmestinas. Byloje yra duomenų, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2006-12-29 nutartimi ieškinio senaties terminą atnaujino, todėl šis klausimas nenagrinėtinas iš naujo.

Tokiu būdu, ieškinys pagrįstas, įrodytas ir pilnai tenkintinas.

Bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų (CPK 79, 80, 88, 92, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais teismas

nuspre ndžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš M. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Z. V., a. k. (duomenys neskelbtini) S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 22 598 Lt (dvidešimt du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus) žalai atlyginti bankrutavusiai žemės ūkio bendrovei „Mediniai“, įm. k. 6916205; po 136 Lt (vieną šimtą trisdešimt šešis litus) iš kiekvieno žyminio mokesčio ir po 35 Lt (trisdešimt penkis litus) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduoti Panevėžio apygardos teisme.