Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-09 · Administracinė byla Nr. I-8980-821/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-09Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-09
Bylos Nr.
I-8980-821/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02740-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-8980-821/2015Proceso Nr. 3-61-3-02740-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kuriuo teismo prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Skunde nurodė, kad jam, kalint Lukiškių TI-K, buvo pažeistos jo teisės, pažeminti garbė ir orumas, nes Lukiškių TI-K buvo baudžiamas kankinant, kadangi nebuvo laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių kalinimo sąlygas. Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose šalta, drėgna, trūksta oro ir tamsu. Vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustatyta teisės aktuose. Kamerų plotas yra apie 17 kv. m., jose buvo po 2-3 dviaukštes lovas, iš kurių viena lova užima maždaug 2 kv. m. kameros ploto, sanitarinis mazgas ir kriauklė užima apie 1,5 kv.m. kameros ploto. Kai kuriose kamerose nebuvo stalo, kuris užima apie 0,5 kv. m. Kamerose buvo kalinama po 4-6 asmenis. Pažymėjo, kad pareiškėjas nerūko, tačiau Lukiškių TI-K nebuvo atskirų kamerų rūkantiems asmenims, todėl nerūkantys asmenys buvo kalinami kartu su rūkančiais. Kalinamieji per parą surūkydavo apie 10-20 cigarečių. Dėl to pareiškėjas labai kentėjo, blogai miegodavo, kamerose trūko oro, tarp kalinamųjų kildavo pykčiai. Atsirado problemų su sveikata, dėl širdies veiklos sutrikimo pateko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Kamerose buvo daug tarakonų ir pelių. Ant kamerų sienų buvo matomas grybelis, sienų dažai nusilupę, nuo lubų byrėjo dažai ir tinkas. Atkreipė dėmesį, kad gamtinius reikalus turėjo atlikti kitų kalinamųjų akivaizdoje, nes tualetai nėra atkirti nuo kameros. Dėl to, kad tualetas yra neatskirtas nuo kameros, kamerose buvo blogas kvapas.

Dėl nurodytų netinkamų laikymo Lukiškių TI-K kamerose sąlygų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, nuolat jaučia baimę, apatiją. Nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2007 iki 2008 metų, Lukiškių TI-K praleido apie 8 mėnesius.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime (b. l. 7–12) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2007 m. iki 2008 m. Skundą pareiškėjas A. P. surašė 2015 m. gegužės mėnesį, todėl vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašė pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsiliepime taip pat nurodė, kokiose, kokio dydžio kamerose buvo laikomas pareiškėjas laikotarpiu nuo 2007-02-23 iki 2007-10-04, taip pat kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju, nurodė laikino pareiškėjo išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpį. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius išteklius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti remontą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 26, 30). Pareiškėjas skunde (b. l. 1–2) prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl teismas bylą nutarė nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b.l. 68).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Iš atsakovo paaiškinimų (b. l. 7-12) matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas su pertrauka laikotarpiu nuo 2007-02-23 iki 2007-10-04. Pareiškėjas, jo vertinimu, atsiradusią neturtinę žalą kildina iš jo kalinimo Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t.y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu, taip pat kamerų neatitikimo higienos reikalavimams. Pareiškėjo vertinimu, jis patyrė 7 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K, atsižvelgdamas į tai, kad skundą pareiškėjas surašė 2015 m. gegužės mėnesį, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d., ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

A. P. skundą teismui dėl žalos atlyginimo paštu išsiuntė 2015-05-14 (b. l. 3), taigi reikalavimai dėl žalos atlyginimo pareikšti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Pareiškėjas A. P. skunde nurodė, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų buvo baudžiamas kankinant, o materialų jo reikalavimo tenkinimo pagrindą sudaro Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis. Asmuo turi suprasti, kad su juo yra elgiamasi netinkamai, jis yra žeminamas ir kankinamas. Jei pareiškėjas jautė Konvencijos 3 straipsnį atitinkantį diskomfortą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas visą nustatytą laikotarpį suvokė ar turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindą kreiptis į teismą, tačiau į teismą kreipėsi tik 2015-05-14, t.y. praleidęs nagrinėjamu atveju taikytiną trejų metų senaties terminą. Teismas pažymi, kad 2015-06-15 pareiškėjui buvo įteiktas atsakovo atstovo atsiliepimas (b.l. 28, 29), kuriame prašoma taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjas A. P. skunde nenurodė ir teismui nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas savo teises įgyvendino nerūpestingai, neatidžiai, svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių pareiškėjas nenurodė, jų nenustatė ir teismas, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atsiliepime į skundą suformuluotą reikalavimą taikyti ieškinio senatį, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimui priteisti 2007 m. jam padarytą neturtinę žalą taikytina ieškinio senatis ir pareiškėjo A. P. skundas dėl žalos atlyginimo atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu ir Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Iveta Pelienė