Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, N1-1299-1065/2019

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-09-23
Bylos Nr.: N1-1299-1065/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-14890-2019-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Kristina Jurevičienė
Kaltinamasis: K. R.
Nukentėjusysis: H. I., A. Ž.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. N1-1299-1065/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14890-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.2; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 23 d.Pakruojis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Kristina Jurevičienė,sekretoriaujant Jolitai Juknienei,dalyvaujant prokurorei Almai Mikalauskienei,kaltinamajam K. R., jo atstovui pagal įstatymą R. Č. ir gynėjui advokatui A. Z.,

nukentėjusiojo H. I. atstovei pagal įstatymą N. S. ir įgaliotajam atstovui advokatui E. J.,

nukentėjusiosios A. Ž. atstovei J. G. ir įgaliotajam atstovui advokatui A.Š,

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Pakruojyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje ((duomenys neskelbtini)), nevedęs, mokosi 11 klasėje, neteistas: 2019 m. balandžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje; 2019 m. vasario 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: elgesio apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 19 val. iki 7 val. ryto; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, arba būti registruotam užimtumo tarnyboje; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo priemonėse, jas atliekant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2019 m. gegužės 17 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi 2019 m. vasario 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės pakeistos kita auklėjamojo poveikio priemone – atidavimu į specialią auklėjimo įstaigą, iki sueis 18 (aštuoniolika) metų;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. R., 2019 m. balandžio 12 d., apie 13 val. viešoje vietoje – Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), tyčia, rankos kumščiu du kartus sudavė nepilnamečiui H. I. į galvos sritį, taip nukentėjusiajam H. I. sukėlė fizinį skausmą, bei tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis K. R. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sudavė H. I. į galvos sritį, viskas vyko prie pradinės mokyklos valgyklos. Grįžo iš B. ir draugas, kurio vardo ir pavardės minėti nenori, jam pasakė, kad H. I. lenda prie kitų draugų ir daugių. Jis susinervino ir jį užsipuolė. H. I. ir draugas buvo kartu, tai įvyko 2019 m. balandžio 12 d., 13 val., (duomenys neskelbtini), lauke prie mokyklos valgyklos. Buvo trise, aplinkui daugiau žmonių nebuvo. Jo draugas pasakė, kad H. I. nuėjo į valgyklą pavalgyti. Palaukė, kol jis išeis iš valgyklos, jis išėjo paskutinis, nieko daugiau nebuvo. Iš pradžių susižodžiavo, „susikoliojo“ ir jį užsipuolė. Klausė jo, kodėl jis lenda prie draugių, neatsimena, ką jis atsakė, kažkas nepatiko ir užsipuolė jį, t. y. pradėjo mušti kumščiu. Sudavė kumščiu du kartus į galvą. H. I. išsigando, mano, kad tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. Savo tokį elgesį vertina blogai, kitą kartą pasirinktų turbūt kitą konflikto sprendimo būdą. Iš anksčiau buvo planavęs mušti H. I. dėl kitokių reikalų, bet pamiršo ir nieko nedarė. Kai tik draugas pasakė, kad jis kabinėjasi prie kitų draugų, tą pačią dieną ir mušė H. I. „Kabinėjasi“, t. y., kad H. I. stumdydavo, trankydavo kitus ir priekabiaudavo prie mergaičių. Draugas pagalbos neprašė, tik papasakojo apie H. I. elgesį. Draugas nemelavo, juo pasitiki, nes jis geriausias draugas. Po dviejų dienų teko bendrauti su H. I., atsiprašė jo. Civilinis ieškinys, mano, kad yra per didelis, nes pajamų neturi, mokosi. (duomenys neskelbtini) bus iki 2020 m. vasario 20 d., kol taps pilnametis, nori pabaigti 12 klasių. Civilinis ieškinys galėtų būti perpus mažesnis. Draugas neprašė primušti H. I., tai buvo jo asmeninis sprendimas. H. I. ėjo vienas, J. ten nematė, gal nepastebėjo. Sumušimo neplanavo, tą dieną, kai pasakė draugas, iškarto H. I. ir užsipuolė. Tikslas buvo pamokyti H. I.. Suprato, kad veiksmus atliko viešoje vietoje. Gailisi dėl abiejų padarytų veikų. Išvadų dėl elgesio kol kas nėra pasidaręs.

Po kaltinamojo K. R. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnyje numatyta, jog tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Kaltinamojo veika jo prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, nes K. R., kitų žmonių akivaizdoje, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, - viešoje vietoje sudavė smūgius nukentėjusiajam H. I. į galvos sritį, dėl ko nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2019 m. vasario 1 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad juo K. R. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiąja (BK 38 straipsni), paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant: būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 19 val. iki 7 val. ryto; mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, arba būti registruotam užimtumo tarnyboje; dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo priemonėse jas atliekant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šiuo nuosprendžiu buvo nustatyta, kad K. R. 2018 m. lapkričio 12 d. apie 12.55 val. Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valgykloje, žodinio konflikto metu, tyčia, vieną kartą ranka sudavė mažametei A. Ž. į galvos sritį, taip nukentėjusiajai A. Ž. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamojo K. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažametei nukentėjusiajai A. Ž.

Kadangi kaltinamasis K. R., būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu (BK 38 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis), per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir K. R. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam K. R., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 55 straipsniuose.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis K. R. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 106–108, 109–115), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), metų laikotarpiu baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 116–121), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas patenkinamai (1 t., b. l. 125), (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas neigiamai (1 t., b. l. 127–128), yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių aplinkybių, atsiprašė nukentėjusiųjų, šiuo metu yra atiduotas į specialią auklėjimo įstaigą – (duomenys neskelbtini), iki jam sueis aštuoniolika metų (iki 2020 m. vasario 20 d.). Teismo vertinimu, arešto bausmės paskyrimas nepasitarnautų ir nepadarytų teigiamos įtakos kaltinamojo socializacijai, adaptacijai visuomenėje, o galbūt netgi priešingai – specifinė aplinka atliekant arešto bausmę jo elgesį ateityje galimai paveiktų neigiamai. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į kaltinamojo socialinę brandą, aplinkybę, kad arešto bausmės vykdymas atitrauktų jį nuo ugdymo proceso, teismas sprendžia, kad yra galimybė dar kartą patikėti nepilnamečiu kaltinamuoju ir bausmės tikslų siekti skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Parenkant įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad K. R. šiuo metu gyvena ir mokosi (duomenys neskelbtini), abi nusikalstamos veikos susijusios su smurtu. K. R. įpareigotinas tęsti mokymąsi dabartinėje jo mokymosi įstaigoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Bausmės, paskirtos už atskirus nusikaltimus, subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis), kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, paskyrus subendrintą bausmę už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į atliktos bausmės laiką K. R. įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 12 d. 15.10 val. (1 t., b. l. 159–160) iki 2019 m. balandžio 13 d. 13.15 val. (1 t., b. l. 161), tai yra viena para, kas prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnis).

K. R. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t. b. l. 155–156), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Byloje yra pateiktas nukentėjusiojo H. I. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo priteisti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Patirtą neturtinę žalą grindžia tuo, jog dėl suduotų smūgių jam skaudėjo, svaigo galva, virš kairiojo antakio buvo nedidelė kraujosruva bei guzas prie dešiniojo smilkinio. Dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, kadangi buvo sumuštas kitų asmenų akivaizdoje be jokios priežasties. Didelę nuoskaudą patyrė ir dėl to, kad tai matė pažįstami, kurie jam visiškai nepadėjo ir net juokėsi iš jo. Po to kurį laiką buvo sumažėjusios bendravimo galimybės su bendraamžiais, pasireikšdavo neigiamos emocijos.

Teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės.

K. Rapkevičius pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, todėl privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl nėra pagrindo abejoti, kad jis dėl to patyrė neigiamų išgyvenimų, pažeminimą ir skausmą. Atsižvelgęs į kaltinamojo veiksmų pobūdį, taip pat ir į K. R. turtinę padėtį (nedirbantis) bei teismų praktiką, ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo K. R. H. I. naudai priteistina 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taikytina subsidiari atsakomybė (duomenys neskelbtini) (kaltinamojo globėjo) atžvilgiu.

BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje nepilnametę nukentėjusiąją A. Ž. atstovavo įgaliotas atstovas advokatas A. Š., o nepilnametį nukentėjusįjį H. I. atstovavo įgaliotas atstovas advokatas E. J. pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimus. Kadangi nukentėjusiems šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl patys nukentėjusieji tiesioginių advokato atstovavimo išlaidų nepatyrė. Kaltinamajam šioje byloje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu buvo privalomai paskirtas gynėjas valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimui. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir vadovaujantis paminėtomis įstatymo nuostatomis, antrinės teisinės pagalbos išlaidos už nukentėjusiųjų atstovavimą iš nuteistojo K. R. nepriteistinos.

Keturi kompaktiniai diskai paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

K. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, 284 straipsnyje ir jį nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokymąsi (duomenys neskelbtini) iki pilnametystės ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisyklėmis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį tęsti mokymąsi (duomenys neskelbtini) iki pilnametystės ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti K. R. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- tęsti mokymąsi (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), iki pilnametystės.

Į atliktos bausmės laiką K. R. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 12 d. 15.10 val. iki 2019 m. balandžio 13 d. 13.15 val., tai yra vieną parą, kas prilyginama 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

K. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam H. I., gimusiam (duomenys neskelbtini), 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos.

Nepilnamečiui K. R. neturint asmeninių lėšų ir turto, civiliniu ieškiniu priteistą 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą iki nepilnamečiui kaltinamajam sueis 18 metų, subsidiariai išieškoti iš K. R. globėjo – (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajono savivaldybėje.

Nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiųjų atstovavimą iš nuteistojo K. R.

Kompaktinius diskus – 4 (keturis) vienetus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Teisėja Kristina Jurevičienė