Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-06 · Administracinė byla Nr. I-5797-764/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-06
Bylos Nr.
I-5797-764/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00443-2016-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie VRM
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5797-764/2016Proceso Nr. 3-61-3-00443-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiškėjui R. K., atsakovės atstovui Remigijui Butkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie VRM, dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie VRM, 10 000 Eur neturtinę žalą.

Pagrįsdamas savo reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013-04-04 iki 2015-06-30 Viešojo saugumo tarnyba prie VRM (toliau – Tarnyba) konvojavo jį iš vienos pataisos įstaigos į kitą. Konvojaus pareigūnai tyčiodavosi iš pareiškėjo, naudojo kovines priemones, kratos metu sugadino jo daiktus, išrengdavo nuogai. Konvojus trukdavo apie 7 valandas, per kurias nebuvo sudaromos sąlygos pasinaudoti tualetu. Didžiojoje dalyje automobilių nebuvo įrengti saugos diržai. Be to, automobiliai būdavo perpildyti. Automobiliuose nebuvo ventiliacijos ir šildymo sistemų, todėl trūkdavo oro, žiemą būdavo šalta, o vasarą – karšta. Dėl konvojavimo teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis, buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, pareiškėjas patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, emocinę depresiją, buvo pažeminta jo garbė ir orumas, todėl valstybė, pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. nuostatas, privalo atlyginti jo patirtą žalą.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie VRM atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12–14) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad nuteistieji / suimtieji yra konvojuojami specialiomis transporto priemonėmis, kuriose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai. Visi Tarnybos automobiliai naudojami remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu bei techninės apžiūros ataskaitomis. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visuose automobiliuose yra atlikusi dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimus ir nustačiusi, kad automobiliai atitinka teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 146.4 p. reikalavimus. Tarnyba užtikrina Taisyklių 109 p. laikymąsi, t. y. kad transporto priemonėse vyktų tik leidžiamas asmenų skaičius. Kai kuriuose konvojaus automobiliuose saugos diržai buvo įrengti, nors toks reikalavimas Taisyklių 146 p. nėra nustatytas. Kelionės žiniaraščiai paneigia pareiškėjo argumentus, kad nebuvo sudarytos galimybės pasinaudoti tualetu. Konvojuojant pareiškėją buvo atliekamos tik dalinės kratos, todėl pareiškėjas nebuvo išrengtas. Manydamas, kad yra pažeidžiamos jo teisės, pareiškėjas konvojaus metu galėjo pateikti skundus konvojaus viršininkui, tačiau to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Tarnybos veiksmuose negali būti nustatyta būtina sąlyga valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti veiksmai, nes sąlygos konvojaus automobiliuose atitiko teisės aktų reikalavimus.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo R. K. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų konvojavimo sąlygų.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.

Pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų konvojavimo sąlygų, grindžiamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2013-04-04 iki 2015-06-30 iš vienos pataisos įstaigos į kitą Tarnyba jį konvojavo perpildytose transporto priemonėse, kuriose nebuvo ventiliacijos ir šildymo sistemų, žiemą būdavo šalta, o vasarą – karšta. Tarnybos pareigūnai tyčiodavosi iš pareiškėjo, naudojo kovines priemones, kratų metu sugadino jo asmeninius daiktus, nesudarydavo sąlygų konvojaus metu pasinaudoti tualetu.

Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą nustato teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės.

Duomenys iš pareiškėjo asmens bylos (b. l. 7–9) ir Tarnybos pateikti kelionės žiniaraščiai (b. l. 15–58) patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Tarnyba konvojavo pareiškėją: 2014-09-30 iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Šiaulių TI) į Vilniaus pataisos namus (toliau – Vilniaus PN) per Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – Lukiškių TI-K), 2014-10-10 iš Vilniaus PN į Šiaulių TI, 2014-10-24 iš Šiaulių TI į Vilniaus PN per Lukiškių TI-K, 2014-11-07 iš Lukiškių TI-K į Vilniaus PN, 2015-01-27 iš Vilniaus PN į Alytaus pataisos namus (toliau – Alytaus PN), 2015-06-16 iš Alytaus PN į Lukiškių TI-K, 2015-06-17 iš Lukiškių TI-K į Šiaulių TI, 2015-06-23 iš Šiaulių TI į Lukiškių TI-K, 2015-06-30 iš Lukiškių TI-K į Alytaus PN.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais ,,Mercedes Benz 918“ (valstybinis Nr. DOK714 – 29 sėdimos vietos), ,,Mercedes Benz Ateco“ (valstybinis Nr. HOL629 – 30 sėdimų vietų), ,,VW Crafter“ (valstybinis Nr. EDL150, EDL152, EDL153, FUV253, FUV254, EFS561, EFS558, EFS559– 19 sėdimų vietų) (b. l. 60–61, 64–66, 77–78, 80–81, 83–103). Teismui pateikti nurodytų automobilių registracijos liudijimai ir techninės apžiūros rezultatų kortelės tvirtina, kad visos nurodytos transporto priemonės yra techniškai tvarkingos. Šių aplinkybių neginčija ir pats pareiškėjas.

Taisyklių 109 p. nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis, nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Įvertinęs teismui pateiktus duomenis apie automobiliuose, kuriuose pareiškėjas buvo konvojuojamas ginčui aktualiu laikotarpiu, įrengtas sėdimas vietas bei duomenis apie kartu su pareiškėju konvojuotų asmenų skaičių, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, kad Tarnyba neužtikrino tinkamų konvojavimo sąlygų, t. y. pareiškėjas buvo konvojuotas perpildytose automobiliuose. Pažymėtina, kad konvojuojamų asmenų skaičius ginčui aktualiu laikotarpiu neviršijo automobiliuose įrengtų sėdimų vietų skaičiaus. Tam tikromis dienomis viename automobilyje buvo konvojuojama mažiau asmenų nei įrengta sėdimų vietų. Susipažinus su teismui pateiktas Kelionės žiniaraščiais nustatyta, kad nesant pakankamai sėdimų vietų visiems konvojuojamiesiems viename automobilyje, konvojus būdavo vykdomas keliais automobiliais. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Tarnyba konvojaus metu užtikrino Taisyklių 109 p. reikalavimų laikymąsi.

Taisyklių 146.4 p. nustatyta, kad specialiajame automobilyje ar autobuse turi būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, ne mažesnis kaip 50 lx (liuksų) kamerų dirbtinis apšvietimas. Teismui pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus dirbtinės apšvietos matavimo protokolai bei ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolai (b. l. 59, 63, 68–76, 104–112) patvirtina, kad transporto priemonės, kuriose buvo konvojuotas pareiškėjas, Taisyklių 146.4 p. reikalavimus atitiko (atitinka).

Pagal Taisyklių 3 p., konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Nurodytos nuostatos tvirtina, kad konvojuodami nuteistuosius / suimtuosius konvojaus pareigūnai privalo būti ginkluoti.

Taisyklių 146 p. nėra nustatyta, kad specialiajame automobilyje ar autobuse kiekvienam konvojuojam asmeniui turi būti įrengti saugos diržai. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Be to, Tarnyba patvirtino, kad automobiliuose ,,VW Crafter“ (valstybinis Nr. EDL150, EDL 152, EDL153, EFS558), kuriais pareiškėjas buvo konvojuotas, saugos diržai buvo įrengti.

Pagal Taisyklių 134 p., konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Lydimo į tualetą konvojuojamojo priešakyje saugiu atstumu nuo jo eina konvojuotojas, o konvojuojamajam iš paskos – konvojaus viršininkas arba jo padėjėjas.

Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai grindžiami išimtinai pareiškėjo paaiškinimais. Kelionės žiniaraščiai patvirtina, kad konvojuojamieji pasikeitimo punktuose buvo vedami į tualetą.

Taisyklių 3 p. nustatyta, kad konvojuojamiesiems gali būti atlikta visa arba dalinė krata. Visa krata – tai konvojuojamojo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų ir kūno apieškojimas (išrengiant), siekiant surasti draudžiamus konvojuojamajam turėti daiktus, kad šie nebūtų panaudoti konvojaus pareigūnui pasipriešinti, jį užpulti, konvojuojamajam susižaloti arba pabėgti. Dalinė krata – tai konvojuojamojo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų ir kūno apieškojimas (neišrengiant), siekiant surasti draudžiamus konvojuojamajam turėti daiktus, kad šie nebūtų panaudoti konvojaus pareigūnui pasipriešinti, jį užpulti, konvojuojamajam susižaloti arba pabėgti.

Taisyklių 78 p. nustatyta, kad konvojuojamuosius priimant konvojuoti iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių, atliekama visa (išrengiant) krata, o jų drabužiai (avalynė, galvos apdangalai), daiktai ir maisto produktai apžiūrimi. Pagal Taisyklių 40 p. nuostatas, priimti konvojuojamuosius ar jų daiktus neatlikus kratos draudžiama.

Nurodytos nuostatos patvirtina, kad Tarnybos pareigūnai turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą prieš konvojuodami pareiškėją atlikti visą kratą ir asmeninių daiktų apžiūrą.

Pagal Taisyklių 137 p., konvojuojami asmenys turi teisę konvojaus viršininkui raštu ar žodžiu teikti skundus ar prašymus dėl konvojavimo sąlygų. Apie gautus skundus ir jų turinį turi būti pažymėta konvojaus kelionės žiniaraštyje. Susipažinęs su Tarnybos teismui pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų, nederamo pareigūnų elgesio, netinkamai atliktos kratos ar daiktų apžiūros nei raštu, nei žodžiu skundų konvojaus viršininkui nėra teikęs.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negali būti nustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti Tarnybos veiksmai. Kaip nurodyta anksčiau, automobiliai, kuriuose pareiškėjas buvo konvojuotas, atitinka ne tik techninius reikalavimus, bet ir Konvojavimo taisyklėse nustatytus specialiuosius įrengimo reikalavimus. Pareiškėjo skunde nurodytus argumentus teismas paneigė objektyviai ir nuodugniai ištyręs Tarnybos pateiktus rašytinius įrodymus ir konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 1 p., 132 ir 134 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Egidija Puzinskaitė