- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-13
- Bylos Nr.
- 1S-33/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo M. L. gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutarties, kuria įtariamajam M. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. vasario 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. L. įtariamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį tuo, kad 2011 m. liepos 30 d. apie 00.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, veikdamas kartu su E. P. , konflikto su V. R. metu tyčia sudavė nukentėjusiajam V. R. daugybę smūgių rankomis į veidą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas pastarajam daugybę sužalojimų galvos, krūtinės, dubens srityse, nuo kurių V. R. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu M. L. nužudė V. R. .
Įtariamasis M. L. , vadovaujantis BPK 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2011 m. liepos 30 d.. Alytaus rajono apylinkės 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi M. L. paskirta kardomoji priemonė suėmimas 3 mėnesiams, kuris vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tęsiamas iki 2012 m. vasario 1 d.
Skundžiamoje 2012 m. sausio 26 d. nutartyje Kauno apygardos teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Todėl, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei nustatęs šiuo atveju esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą, suėmimo terminą M. L. apygardos teismas pratęsė dar trims mėnesiams.
Šalies argumentai
Įtariamojo M. L. gynėjas skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį, kuria įtariamajam M. L. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Gynėjas teigia, kad apygardos teismas, pratęsdamas M. L. suėmimo terminą, rėmėsi vien tik prokuroro pateiktais nemotyvuotais ir nepagrįstais argumentais, prieštaraujančiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50 įtvirtintiems reikalavimams dėl suėmimo pratęsimo pagrindimo, ir nevertino gynybos pateiktų argumentų, kodėl suėmimas turi būti pakeistas švelnesne kardomąja priemone, neatsižvelgė į paties įtariamojo teiginius, kad jis yra suinteresuotas kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, todėl visokeriopai bendradarbiaus su ikiteisminiu tyrimu ir teismu, nesislėps ir nebėgs, kad šeši suėmimo mėnesiai ir taip jau yra labai gera pamoka, kad niekada gyvenime į tokią ar net panašią situaciją jis nebuvo pakliuvęs, yra neteistas ir nebaustas administracine tvarka.
Apeliantas nurodo, jog teismo posėdžio metu, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, prokuroras nenurodė jokių motyvų, kodėl BPK tikslų negalima užtikrinti kitomis kardomosiomis priemonėmis. Jis tik formaliai įvardino BPK įtvirtintus suėmimo pagrindus, tačiau nenurodė, kodėl ir kokiu pagrindu jie taikytini M. L. . Todėl lieka neaišku, kokiu pagrindu prokuroras daro išvadą, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, nes, kaip jau minėta, yra ne tik kad neteistas, bet ir nebaustas administracinėmis nuobaudomis. Be to nebuvo pateikta jokių duomenų, kad jo ginamasis gali paveikti liudytojus ar nukentėjusiuosius. Teismas nutartyje dėl suėmimo termino pratęsimo kaip vieną iš pagrindų nurodo, kad M. L. savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo iš esmės nepripažįsta, tačiau tokia teismo nuostata akivaizdžiai prieštarauja minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo nuostatai, kad pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 122 straipsnio 3 dalį asmens neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas nelaikytini aplinkybėmis, trukdančiomis procesui.
Įtariamojo gynėjas teigia, jog nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad yra BPK 122 str. 1 d. 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Nurodo, kad M. L. turi tėvą, pas kurį gyveno grįžęs iš Italijos ir su kuriuo įtariamąjį sieja tamprūs šeimyniniai ryšiai. Tėvas M. L. labai rūpinasi ir sutinka suteikti gyvenamąjį plotą, jei šiam bus pakeista kardomoji priemonė. Be to teismui buvo pateiktas M. L. motinos, kuri dėl šios bylos grįžo iš Italijos į Lietuvą, prašymas, kad būtų pakeista kardomoji priemonė ir M. L. galėtų kartu su ja gyventi (duomenys neskelbtini). Nors M. L. nėra sukūręs savo šeimos, tačiau ši aplinkybė, gynėjo manymu, vertinant labai jauną įtariamojo amžių, pastarąjį charakterizuoja teigiamai, t.y. rodo jo pakankamai rimtą požiūrį į gyvenimą ir santuokos institutą. Be to teismui buvo pateiktas automobilių remonto įmonės garantinis raštas, patvirtinantis, kad, pakeitus kardomąją priemonę, M. L. nedelsiant bus šioje įmonėje įdarbintas. Taigi, visos šios aplinkybės, gynėjo manymu, rodo, jog M. L. turi gyvenamąją vietą, darbą, stiprius šeimyninius ryšius, o jo motinai sugrįžus į Lietuvą, neturi galimybės slėptis užsienyje. Be to tam M. L. neturi pagrindo, nes pats yra suinteresuotas, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, nes jis yra kaltas tik dėl keleto smūgių sudavimo, bet ne dėl nužudymo.
Gynėjas pažymi, kad teismo nutartyje nurodytas veikos sunkumas ir bausmės griežtumas netrukdo kitam įtariamajam E. P. mėgautis laisve. Prokuroras tokią situaciją teisme paaiškino tuo, kad E. P. yra davęs parodymus, su juo atlikta akistata ir t.t. Tai, gynėjo manymu, rodo, kad M. L. laikomas suimtas dėl to, kad iš esmės neprisipažįsta padaręs inkriminuojamą nusikaltimą.
Teismo posėdyje prokuroras prašo įtariamojo gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo M. L. gynėjo skundas atmetamas.
Apygardos teismas, pratęsdamas M. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė, ką nepagrįstai skunde tvirtina įtariamojo M. L. gynėjas.
Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą apeliacinis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog M. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje duomenimis, leidžiančiais pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė aukščiau paminėtą nusikalstamą veiką, laikytini įtariamųjų M. L. , E. P. , liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada apie mirties priežastį, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Iš skundžiamos nutarties matyti, kad įtariamajam M. L. suėmimo terminas trims mėnesiams pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apeliacinio teismo teisėjo nuomone, šis suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindas nustatytas teisingai. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja įtariamojo gynėjo skundo argumentų, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad M. L. gali paveikti liudytojus ar nukentėjusiuosius ir daryti naujus nusikaltimus. Šiais BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte numatytais pagrindais suėmimo terminas M. L. nepratęstas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Taip pat atkreiptinas įtariamojo gynėjo dėmesys į tai, jog apygardos teismas, priimdamas sprendimą pratęsti suėmimo terminą, apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog M. L. neprisipažįsta padaręs inkriminuojamą veiką, nesirėmė.
Vadovaujantis BPK 122 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog M. L. įtariamas padaręs vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, už kurį įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Taigi, šios aplinkybės iš esmės pakanka pratęsiant suėmimo terminą BK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, jog apygardos teismas paminėtu pagrindu pratęsdamas M. L. suėmimo terminą vertino ne tik gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ne mažiau reikšmingos tos aplinkybės, jog M. L. turi ryšių užsienyje, nes septynerius metus gyveno Italijoje, Lietuvos Respublikoje nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nesimoko, nevedęs. Nors įtariamojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje gyvena abu M. L. tėvai, tačiau, kaip matyti iš paties įtariamojo paaiškinimų teisme, tiek užsienyje, tiek Lietuvoje jis gyveno atskirai nuo savo tėvų, o tai rodo, jog pastarasis, nors yra jauno amžiaus, tačiau pakankamai savarankiškas ir jo ryšiai su tėvais nėra stiprūs. Ta aplinkybė, jog įtariamojo motina šiuo metu yra sugrįžusi iš užsienio valstybės ir gyvena Lietuvoje, nepaneigia paties įtariamojo užsienyje turimų ryšių.
Taigi, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas šiuo atveju pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad įtariamasis M. L. , suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BK 122 str. 1 d. 1 p.). Įtariamojo gynėjo nurodyta aplinkybė, jog M. L. teigia, kad yra suinteresuotas kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, todėl neturi pagrindo bėgti slėptis, šio teismo nustatyto suėmimo pagrindo nepaneigia.
BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė jos apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog byla yra sudėtinga, joje tiriamas labai sunkus nusikaltimas žmogaus gyvybei, šios veikos padarymu įtariami keli asmenys. Patikrinus baudžiamąją bylą, nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas vyksta nuosekliai, koordinuotai ir pakankamai intensyviai. Byloje po suėmimo pratęsimų paskirta papildoma užduotis atlikti lavono tyrimą, tenkinant įtariamojo M. L. gynėjo prašymą nuspręsta atlikti papildomus proceso veiksmus, papildomai apklaustas įtariamasis. Šiuo metu reikia gauti teismo medicinos specialisto išvadas dėl lavono tyrimo, dėl įtariamųjų sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, DNR tyrimo išvadas, atlikti gautų duomenų analizę, jos pagrindu įteikti įtariamiesiems galutinius pranešimus apie įtarimą, juos apklausti bei atlikti kitus tyrimui užbaigti būtinus proceso veiksmus, o tam reikalingas laikas. Taigi M. L. suėmimo terminas pagrįstai tęsiamas ilgiau nei šeši mėnesiai.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju įtariamojo gynėjo skundo teiginiai, kad M. L. yra užtikrinta gyvenamoji vieta ir galimybė dirbti, negali būti vertinami kaip išimtiniai bei prioritetiniai, paneigiantys būtinybę garantuoti viešojo intereso apsaugą ir negali būti pagrindu panaikinti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą. Teismo manymu, nagrinėjamu atveju be griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo būtų neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų.
Atkreiptinas gynėjo dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas dėl paskirtos kardomosios priemonės teisėtumo ir pagrįstumo, nagrinėja tik tas bylos aplinkybes, kurios susijusios su konkrečiu asmeniu, kurio atžvilgiu buvo taikyta kardomoji priemonė, todėl šiuo atveju nėra reikšmingas įtariamojo gynėjo skundo argumentas, kad kitas įtariamasis šioje byloje nėra suimtas.
Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis pratęsti įtariamojo M. L. suėmimo terminą trims mėnesiams pagrįsta ir teisėta.
Apeliacinio teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimto įtariamojo M. L. gynėjo skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.