- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-01
- Bylos Nr.
- ATP-754-195/2011
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Šumskas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimo, kuriuo J. P. pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d., ir nubausta pagal ATPK 127 str. 3 d. 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. 20 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskiriant galutinę administracinę nuobaudą 4000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. nubausta už tai, kad ji, 2011 m. kovo 9 d., apie 22.25 val., Vilniuje, Sluškų g. 9, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas – 1,16 promilės girtumas), nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, susidūrė su priešpriešais važiuojančiu automobiliu „Pegeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius, be to, nepateikė privalomosios techninės apžiūros dokumento, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., 124¹ str. 7 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą.
Apeliantės teigimu, teismas nepgrįstai rėmėsį jį kaltinančiais įrodymais – nukentėjusiojo ir policijos pareigūnų parodymais, alkotesterio duomenimis, liudytojos V. J. rašytiniu paaiškinimu, ir ignoravo jos parodymus, kad tai ne ji, o nukentėjusysis yra kaltas dėl automobilių apgadinimų, be to, ji buvo blaivi, turėjo privalomąjį techninės apžiūros dokumentą, tačiau jo beieškant pareigūnai nurodė važiuoti į policijos komisariatą, daugiau šio dokumento neprašė. Tokią jos teikiamą įvykių versiją gali paliudyti kartu su ja važiavę N. R. , L. N. , V. P. ir V. J. , kurie nebuvo apklausti teisme. Tokiu būdu teismas užkirto galimybę jai apsiginti.
Išvadą dėl tariamo jos girtumo teismas padarė remdamasis vien liudytojų policijos pareigūnų M. M. ir D. D. parodymais, neva iš jos jautėsi alkoholio kvapas, bei netinkamai užfiksuotais alkotesterio duomenimis. Tačiau su alkotesterio parodymais ji nesutiko, atsisakė pasirašyti, prašė policijos pareigūnų duoti siuntimą atlikti medicinę apžiūrą. Pažymi, kad alkotesterio kvitą pareigūnai nepasirašė, taip pat atsisakė patvirtinti parašu jos atsisakymą. Todėl šis dokumentas surašytas pažeidžiant Policijos patrulių veiklos instrukcijos reikalavimus, nurodyti pareigūnui savo vardą, pavardę, pareigas ir pasirašyti, ir negali būti vertinamas kaip jos kaltumą patvirtinantis įrodymas. Taip pat apeliantė ginčija alkotesterio rodmenų objektyvumą remiantis patikros sertifikato patikimumu, t.y. sertifikate vienas ir tas pats asmuo pasirašė už metrologą ir laboratorijos vedėją, tačiau byloje nėra pateikta jokių šio asmens kvalifikaciją ir laboratorijos vadovo pareigas užimti patvirtinančių dokumentų.
Teismas nevertino to, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei alkotesterio kvite nenurodyta alkotesterio parodymų paklaida, nors Policijos patrulių veiklos instrukcijos 7.3.2 punktas numato, jog matavimo prietaisų paklaidos turi būti įrašomos į dokumentą, kuriame fiksuojamas asmens neblaivumas.
Nurodo, kad grįsdamas jos kaltę, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos V. J. elektroniniu paštu atsiųstais parodymais, nes ji nebuvo apklausta teisme ir įspėta dėl melagingų parodymų davimo, be to, paštu atsiųstas paaiškinimas nėra jos pasirašytas, dėl ko negali būti prilyginamas teisme liudytojų duotiems parodymams.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, policijos patrulių įvykio vietoje sudarytso schemos duoemnys neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes schemoje nurodytas 4,2 m gatvės plotis iš tiesų yra ne toks. Teismui buvo pateiktas 2011-05-13 antstolio faktinių aplinkybių konstatvimo protokolas, iš kurio matyti, kad gatvės plotis yra 6,05 m, vienos važiuojamosios dalies plotis – 3,025 m. Įvertinus automobilio plotį, akivaizdu, kad prasilenkti automobiliams nekliudant vienas kito buvo pakankamai vietos. Todėl galima daryti išvadą, kad taip pat ir nukentėjusysis nesilaikė KET reikalavimo važiuoti kuo arčiau važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Tai, kad ji buvo išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą ar važiavusi ties ašine linija, byloje duomenų nėra. Teismas remėsi vien tik prielaidomis, nepagrįstai vadovaudamasis nukentėjusiojo T. J. paaiškinimu, nors važiavimas ties ašine linija ar išvažiavimas į priepriešinę eismo juostą jai net nebuvo inkriminuojamas. Taigi, dėl automobilių apgadinimo galimai yra kaltas nukentėjusysis T. J. , kuris yra suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus.
Pažymi, kad automobilių apžiūra buvo atliekamai paviršutiniškai, neidentifikuojant kurie apgadinimai buvo padaryti prieš eismo įvykį, koks jų apgadinimų pobūdis.
Apeliantės įsitikinimu, netarimas nepagrįstas dar ir dėl to, jog buvo suėjęs ATPK 35 str. numatytas šešių mėnesių nuobaudos skyrimo senaties terminas. Apie tai, kad šis terminas buvo pratęstas, ji nebuvo informuota. Kita vertus, šiuo konkrečiu atveju nebuvo jokių ATPK 35 str. 3 d. numatytų termino pratęsimo pagrindų. Todėl byla jos atžvilgiu turėtų būti nutraukta vadovaujanatis ATPK 250 str.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. J. P. padaryti administracinės teisės pažeidimai įrodyti byloje surinkta medžiaga.
Nukentėjusysis T. J. teisme parodė, kad važiavo Sluškų gatve Vileišio gatvės link, ir matė, kad priešpriešais atvažiuojantis automobilis Toyota Avensis yra jo kelio važiuojamojoje dalyje. Jam, T. J. , daugiau pasitraukti prie važiuojamosios dalies krašto nebuvo vietos, todėl automobiliams prasilenkiant jie kontaktavo šoniniais veidrodėliais. Smūgis buvo stiprus, todėl negalėjo likti nepastebėtas. Po smūgio J. P. vairuojamas automobilis Toyota Avensis nesustojo ir nuvažiavo toliau. Jis apsisuko ir J. P. vairuojamą automobilį pasivijo, taip pat iškvietė pareigūnus (b.l. 61).
Analogiškus parodymus apie eismo įvykio aplinkybės davė teisme apklausta liudytoja G. D. (b.l. 60).
Liudytojas (policijos pareigūnas) M. M. teisme parodė, kad kartu su patruliu D. D. nuvyko pagal iškvietimą dėl eismo įvykio Sluškų gatvėje 2011 m. kovo 9 d. Nuvykus į vietą, rado du automobilius ties Kosciuškos gatvės sankryža. Vairuotojai paaiškino, kad susidūrė kitoje vietoje. Įvykio vietoje policijos pareigūnams J. P. aiškino, kad susidūrimo metu važiavo, išgirdo trenksmą, pamatė, jog nulaužtas veidrodėlis, tačiau nesupratusi, kas įvyko nuvažiavo toliau. Duodama paaiškinimus policijos komisariate, J. P. nurodė, kad smūgio metu buvo sustojusi ir kalbėjo telefonu. Patvirtino, kad nuo J. P. juto alkoholio kvapą, ji nerišliai kalbėjo. J. P. automobilyje buvo keturi keleiviai, kurie buvo neblaivūs, pastarieji jokių paaiškinimų pareigūnams nepateikė. (b.l. 56-57).
Analogiškus parodymus apie eismo įvykio aplinkybės davė teisme apklaustas liudytojas (policijos pareigūnas) D. D. , kuris papildomai paaiškino, kad kai vairuotoja nerado prašomus pateikti automobilio dokumentus, jis pats juos atrinko, tačiau techninės apžiūros talono įvykio vietoje J. P. neturėjo (b.l. 58-59).
Aukščiau išdėstyti nukentėjusiojo T. J. ir liudytojų G. D. , M. M. ir D. D. parodymai paneigia J. P. teiginius, kad kontaktas tarp automobilių įvyko jos automobiliui stovint, be to, turėjo techninės apžiūros taloną. Abejoti šių asmenų parodymų pagrįstumu teismui nebuvo pagrindo, juolab, kad netikėti J. P. keliama įvykio versija leidžia tai, kad jos paaiškinimai prieštarauja objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, tokių aplinkybių apeliantė nenurodė ir apeliaciniame skunde. Be to, policijos pareigūnų parodymus dėl J. P. parodymų nenuoseklumo, patvirtino ir liudytojais apklausti nukentėjusysis T. J. ir liudytoja G. D. , kurie nuo pat pradžių vienodai aiškino eismo įvykio aplinkybes.
Pagrindą abejoti apeliantės keliama versija sudaro dar ir tai, kad J. P. paaiškinimai toje dalyje, kur ji teigia, jog pajutusi smūgio garsą, vis dėlto iš inercijos nusprendė važiuoti toliau, o pamačiusi veidrodėlio apgadinimus, nesustojo ir negrįžo į įvykio vietą, yra nelogiški. Be to, J. P. keliamą įvykio versiją paneigia nukentėjusiojo T. J. elgesys, nes jis po susidūrimo sustojo, apsisuko ir pasivijo kitą eismo dalyvį bei iškvietė policijos pareigūnus. Todėl J. P. teiginys, kad ji matė, kaip nuvažiuoja jos veidrodėlį kliudęs automobilis, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad J. P. vairavo neblaivi, todėl jos teiginiai, jog ji per visą vakarą išgėrė vieną taurę vyno, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Priešingai nei nurodo apeliantė, Transporto priemonės vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės neįpareigoja policijos pareigūnų visais atvejais pristatyti asmenį atlikti medicininę apžiūrą. Tuo pačiu pažymėtina, kad nesutikdama su alkotesterio rodmenimis, J. P. turėjo teisę per vieną valandą nuo jos neblaivumo patikrinimo kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai atlikti, tačiau to nepadarė (tų pačių taisyklių 27 punktas). Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad apeliantė nesutikdama su alkotesterio parodymais, būtų pateikusi policijoms pareigūnams prašymą duoti siuntimą atlikti medicininę apžiūrą. J. P. tik apeliaciniame skunde iškeltos versijos, kad išsikrovė telefonas, neturėjo pinigų išsikviesti taksi, nežinojo kur atliekama asmens medicininė apžiūra, dėl ko negalėjo nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti neblaivumą, vertintinos kaip jos gynybinė taktika.
Ginčo dėl automobilių apgadinimo nėra, J. P. neginčija, kad automobiliai susilietė šoniniais automobilių veidrodėliais. Todėl skundo argumentai dėl netinkamai atliktos automobilių apžiūros, neva nebuvo fiksuoti kiti apgadinimai ir pan., atmetami kaip nepagrįsti.
Tai, kad apeliantė nesutinka su eismo įvykio schemos duomenimis, negali būti pagrindu naikinti skundžiamą nutarimą, nes iš teisme apklausų policijos pareigūnų parodymų matyti, kad atsižvelgiant į oro ir kelio dangos sąlygas buvo išmatuota faktiškai pravažiuojama kelio dalis, dėl ko eismo įvykio schemoje buvo nurodytas 4,2 m. kelio plotis (b.l. 58).
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, susijęs su pažeidimų, fiksuojant J. P. neblaivumą, nustatymu. Tai, kad vietoj metrologo ir laboratorijos vadovo patikros sertifikate pasirašė vienas ir tas pats asmuo – vyresnysis inžinierius metrologas T. E. (b.l. 12), neduoda pagrindo abejoti šiame dokumente užfiksuotų duomenų patikimumu, juolab, kelti klausimą dėl jį pasirašiusio asmens kvalifikacijos ir galimumo atlikti nurodyto alkotesterio patikrą. Taip pat apeliantė nepagrįstai kelia klausimą dėl alkotesterio kvito duomenų patikimumo ir abejoja neblaivumo patikrinimą atlikusio pareigūno A. K. kompetencija, nes iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad tikrinimą atliko A. K. , asmuo, kuriam nustatytas neblaivumas, kvite po tikrinimo rezultato pasirašyti atsisakė (b.l. 11). Tai, kad A. K. nepasirašė alkotesterio kvite, dar nereiškia, jog patikrinimą atliko kitas pareigūnas.
Tuo pačiu pažymėtina, kad nustatytas Policijos patrulių veiklos instrukcijos 7.3.2 punkto reikalavimo, naudoto matavimo prietaiso paklaidą įrašyti protokole, nesilaikymas negali būti vertinamas kaip esminis ir turintis reikšmės J. P. veiksmų kvalifikacijai.
Apeliaciniame skunde J. P. , be kita ko, teigia, kad administracinė nuobauda skundžiamu nutarimu jai galimai buvo paskirta pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, nes apie sprendimą pratęsti ATPK 35 str. numatytą šešių mėnesių terminą nuobaudai skirti ji nebuvo informuota, be to, turi būti šiame straipsnyje nurodyti pagrindai, kuriems esant būtina svarstyti klausimą dėl minėto termino pratęsimo, o tokie šiuo konkrečiu atveju nenustatyti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2011-06-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas nutarimu šioje byloje pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, t.y. 2011-03-09 (b.l. 81). Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad teismo posėdžiai keletą kartų buvo atidėti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymu, taip pat ir dėl ligos, dėl ko bylos nagrinėjimas gali užsitęsti. Tokie teismo motyvai pagrįsti. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad apie šį teismo sprendimą J. P. ar kiti proceso dalyviai buvo informuoti, nėra pagrindo kvescionuoti tokio sprendimo teisėtumą. Todėl vadovautis ATPK 250 str. nuostata ir nutraukti J. P. atžvilgiu administracinę bylą suėjus nuobaudos skyrimo senaties terminui nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliantės prašymas iš naujo atlikti įrodymų tyrimą bei iškviesti į teismo posėdį jo nurodytus liudytojus yra atmestinas, nes kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, jie buvo kviečiami į 2011-06-15, 2011-08-26 ir pakartotinai į 2011-09-22 teismo posėdžius, tačiau į bylos nagrinėjimą jie neatvyko, pati pažeidėja pripažino, jog liudytojai atostogauja ir išvykę iš Lietuvos, dėl ko bylos nagrinėjimas turėtų būti atidėtas iki jie galės būti apklausti (b.l. 78). Todėl teismo galimybės užtikrinti jų dalyvavimą byloje buvo išnaudotos. Liudytojai N. R. šaukimai buvo neįteikti, nes pranešimus apie bylos nagrinėjimą ji neatsiimdavo, o liudytoja L. N. šaukimus negavo, nes pakeitė gyvenamąją vietą (b.l. 96). Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, neginčytinai patvirtinančių J. P. kaltę, laikyti, jog bylą išnagrinėjus be šių liudytojų buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, pagrindo nėra.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
J. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.