Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. U. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4283-766/2020 pagal ieškovės S. U. ieškinį dėl alimentų atsisakymo, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį dėl alimentų atsisakymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-563-156/2016 nutraukta N. G. ir S. G. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismo sprendimu taip pat patvirtinta pareiškėjų N. G. ir S. G. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjai be kita ko susitarė, kad vaiko M. G. išlaikymui tėvas N. G. mokės periodines išmokas po 150 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. vasario 8 d. iki vaiko pilnametystės, gaunamas vaiko išlaikymui lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina S. G.. 2020 m. kovo 17 d. apeliantė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo atsisakymo, teigdama, kad vaiko išlaikymo lėšas prisiteisė iš tėvo N. G. (duomenys neskelbtini).

7. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų apie tai, ar Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimas, remiantis 2010 m. sausio 1 d. Europos Bendrijai, Norvegijos Karalystei ir Danijos Karalystei įsigaliojusia 2007 m. spalio 30 d. konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Lugano konvencija), buvo pripažintas ir leista jį vykdyti (duomenys neskelbtini). Apeliantė kartu su ieškiniu pateikė rašytinius įrodymus - „(duomenys neskelbtini) teismo elementų priskyrimo kopija“. Šie įrodymai pateikti norvegų kalba, todėl apeliacinės instancijos teismas negali šių įrodymų vertinti.

8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytu teisiniu reglamentavimu, jog tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi, nes tėvų teisių ir pareigų išlaikyti vaikus imperatyvumo principas reiškia, kad šios tėvų teisės ir pareigos yra asmeninio pobūdžio ir jų įgyvendinimas negali būti perleistas kitiems asmenims, tėvai negali susitarti dėl šios teisės atsisakymo, toks atsisakymas negalioja (CK 3.5 straipsnio 1 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), tačiau tėvai gali susitarti dėl išlaikymo tvarkos ir formos (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Papildomai pažymėtina, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, toks vaiko motinos pareiškimas ar vaiko tėvų susitarimas iki vaiko gimimo ar po jo nesukelia jokių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 54).

9. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo sprendimu iš tėvo N. G. vaikui M. G. priteistas išlaikymas, todėl tik pati ieškovė turi teisę spręsti, ar jai reikalingas išlaikymas vaikui. Šiuo atveju ieškovė turi kreiptis į išieškojimą vykdantį antstolį, jei sprendimo vykdymas buvo perduotas antstolių kontorai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo prievolė yra individuali, asmeninė ir kitas tokią pat prievolę turintis subjektas (šioje byloje – motina) neturi teisės atleisti asmeninę išlaikymo prievolę turintį tėvą nuo jos vykdymo (CK 3.159, 3.192 straipsniai). Tėvas ar motina, su kuria gyvena vaikai, uzufrukto teise tvarko savo vaikų turtą, tačiau uzufruktorius, nagrinėjamos bylos atveju – vaiko motina – be teisinio pagrindo negali mažinti vaikų turto (CK 3.190 straipsnis). Nagrinėjamu atveju minėtas teisinis reglamentavimas visgi nepaneigia apeliantės procesinės teisės kreiptis į antstolį dėl išieškojimo atsisakymo (CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ar vykdomosios bylos sustabdymo (CPK 625 straipsnis).

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.