Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Nomedos Urbonavičienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. RV-23-2867 taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu skirta – 5 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu Kauno apygardos 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendis pakeistas ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta galutinė – 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2021 m. vasario 10 d., bausmės pabaiga – 2025 m. vasario 10 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 28 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-2867 taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau turinti mažėjimo tendenciją. Nuteistasis įstaigoje užsiima individualia veikla, aktyviai lanko pozityvaus užimtumo priemones ir tikslines programas, kreipėsi į psichologus siekdamas gerinti asmens savianalizės įgūdžius, taip pat kreipėsi dėl problemų susijusių su mąstymu ir elgesiu, buvo išleistas į trumpalaikę išvyką trims paroms grįžti į namus. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, todėl Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė skundžia Komisijos nutarimą, prašo šį nutarimą panaikinti ir netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam A. U.. Skundas motyvuotas tuo, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, pastaroji nuteistojo nusikalstama veika siejama su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti, o tai, prokurorės nuomone, rodo akivaizdų nuteistojo ryšį su finansinio stabilumo trūkumu bei problemomis susijusiomis su lėšų tvarkymu, todėl šios probleminės sritys dar turi būti koreguojamas nuteistajam esant įstaigoje, kadangi Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių nedengia. Nuteistajam trūksta kritiško vertinimo, priežasčių supratimo, nuteistasis linkęs kaltinti aplinką, situaciją, bet ne save. Be to, vertinant skunde pateiktas aplinkybes nuteistojo bylos duomenų kontekste, likusioji neatlikta bausmės dalis už labai sunkaus nusikaltimo padarymą vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrintas, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės dar neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę padarė akivaizdžią pažangą.

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokurorės Nomedos Urbonavičienės skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi būtina vertinti nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei atsižvelgti ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Sutinkamai su aptartu teisiniu reguliavimu, pritartina Komisijos išvadai, jog nuteistasis A. U. šiuo metu jau yra atlikęs privalomai atliktiną BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formaliojo pagrindo egzistavimą. Tačiau tik formalaus pagrindo, taikant lygtinį paleidimą, nepakanka, ką savo skunde akcentavo ir prokuroras, o teismas šiam argumentui pritaria, tuo pačiu konstatuojant, kad nuteistojo elgesyje neegzistuoja materialusis pagrindas, o įvertinus visus duomenis nebuvo nustatyta ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Aukščiau pastraipoje padaryta išvada grindžiama Socialinio tyrimo išvados duomenimis, iš kurių matyti, kad atlikus nuteistojo A. U. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką nustatytas kaip vidutinis, kas, kaip jau ir aptarta, nesudaro pagrindo taikyt lygtinį paleidimą. Kartu pasisakytina, jog teismas nenustatė ir nuteistojo akivaizdžių pastangų mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, o tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas išliko nepakitęs nuo pirminio vertinimo, kuris buvo atliktas 2023 m. sausio 31 d. Nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja itin daug, tai yra net 23, dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas narkotikais; ambivalentiška motyvacija nutraukti narkotikų vartojimą; smurtinis elgesys susijęs su narkotikų vartojimu; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; emocijų valdymo problemos; mažas atsparumas stresui; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie daro tiesioginę įtaką nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, ir kurie ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami nuteistajam tęsiant pataisos procesą esant struktūruotoje aplinkoje, be kita ko, atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo atžvilgiu nėra nustatyta nei vieno riziką nusikalsti mažinančių veiksnių. Taigi šioje vietoje, pritartina prokurorės skundo argumentui, kad nuteistojo elgesio pokyčio dar negalima vertinti, kaip sudarančio pagrindą spręsti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pritartina ir prokurorė skunde nurodytoms aplinkybėms, kad tai, jog Komisija savo nutarime kaip išskirtinai teigiamas ir lygtinio paleidimo taikymui svarbias aplinkybes, išskyrė nuteistąjį charakterizuojančius veiksnius – tai, jog nuteistasis įstaigoje užsiima individualia veikla, aktyviai lanko pozityvaus užimtumo priemones ir tikslines programas, kreipėsi į psichologus siekdamas gerinti asmens savianalizės įgūdžius, taip pat kreipėsi dėl problemų susijusių su mąstymu ir elgesiu, buvo išleistas į trumpalaikę išvyką trims paroms grįžti į namus, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, ką savo atsiliepime pažymėjo ir nuteistasis, tačiau tai niekaip išimtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, o tik atskleidžia, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o tokį teigiamą nuteistojo elgesį jau įvertino įstaigos administracija suteikdama nuteistajam trumpalaikę išvyką į namus. Be to, bylos duomenys atskleidžia menką nuteistojo motyvaciją užsiimti darbine veikla, kas yra svarbus veiksnys turintis reikšmės siekiant sėkmingos resocializacijos, o tai, jog nuteistasis ignoruoja savo finansiniais įsipareigojimus teigdamas, jog visus įsiskolinimus yra padengęs, kai tuo tarpu byloje esanti 2024 m. vasario 26 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. NFP-23-196 patvirtina aplinkybę, jog nuteistasis vis tik turi aktualius vykdomus patvarkymus, atskleidžia nuteistojo menką siekį ne tik gebėti valdyti savo turimas pajamas, tačiau ir padengti turimus įsiskolinimus, bei menką motyvaciją įsitvirtinant darbinėje rinkoje ir gauti oficialias pajamas, kurios būtų riziką pakartotinai nusikalsti mažinantis veiksnys. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog dalis nuteistojo elgesyje vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių yra sietini su lėšų valdymu, turimais finansiniais įsipareigojimas, emocijų valdymo problemomis, mažu atsparumu stresui, todėl šie itin pasyviai valdomi rizikos veiksniai, gali didinti riziką pakartotinai nusikalsti, kadangi nuteistojo padarytas nusikaltimas buvo įvykdytas siekiant geresnės materialinės padėties, ir šiuo metu, nors įkalinimo įstaigoje nuteistasis ir užsiima individualia veikla, kuri prilyginta darbinei veiklai, kas iš esmės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau gaunamos pajamos užtikrina tik minimalių nuteistojo poreikių patenkinimą, kadangi savo finansinių įsipareigojimų nedengia, bei juos ignoruoja, todėl tai neleidžia spręsti, kad nuteistasis yra padaręs išvadas dėl lėšų gavimo stabiliu ir legaliu būdu. Tokiu būdu, šios aplinkybės neleidžia spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas, dabartinėje pataisos stadijoje, jau būtų efektyvus.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. U. neatliktos bausmės dalis (10 mėnesių ir 12 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. U. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, priešingai šiai dienai dar akivaizdu, jog nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje įstaigoje, siekiant maksimalios jo nusikalstamo elgesio korekcijos.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokurorės Nomedos Urbonavičienės skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. RV-23-2867 taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam A. U. netaikomas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokurorės Nomedos Urbonavičienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. RV-23-2867 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir netaikyti nuteistajam A. U. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.