Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2012-08-28 · Civilinė byla Nr. 2-433-906/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-28
Bylos Nr.
2-433-906/2012
Teisminio proceso Nr.
2-38-3-00314-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svajūnas Bliudsukis
Civilinė byla Nr. 2-433-906/2012Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00314-2010-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 117.2.; 129.1.
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. rugpjūčio 28 d.Skuodas

Skuodo rajono apylinkės teismo teisėjas Svajūnas Bliudsukis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs antstolės Elenos Miliauskienės padėjėjo E. Gerikos prašymą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo išaiškinti vykdomojo rašto Nr. 2-36-646/2011 vykdymo tvarką, t. y. išaiškinti, ar delspinigiams, kylantiems iš vykdomojo dokumento, yra taikoma išieškojimo senatis. Nurodė, kad 2011-01-21 Skuodo rajono apylinkės teismas nutartimi Nr. 2-36-646/2011 patvirtino 2011-01-20 taikos sutartį, kurioje šalys (ieškovas UAB „TIDA projektai“, atsakovė V. S.) sutarė, kad atsakovas įsipareigoja mokėti 0,1 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant juos nuo pradelstų sumokėti sumų. 2012-04-20 Skuodo rajono apylinkės teismas nutartimi Nr. 2-187-884/2012 pakeitė išieškotoją UAB „TIDA projektai“ į teisių perėmėją A. G. Z. 2012-08-08 gauti skolininkės prašymai dėl senaties taikymo ir delspinigių perskaičiavimo. Prašyme skolininkė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-20 apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39, teismų praktika Nr. 18, prašo skaičiuoti delspinigius už paskutinius 6 mėnesius, t. y. taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.

Teismų sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas patiria teisinius ir turtinius padarinius. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Pažymėtina, jog procesinės teisės normos, reglamentuojančios sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą, skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti, taip pat tais atvejais, kai sprendimas yra vykdytinas ir kai iškyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Teismo sprendimo aiškinimo paskirtis, pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to priimtas teismo sprendimas turi būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota teismo sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas teismo sprendimas. Aiškindamas priimtą sprendimą teismas negali keisti jo turinio ir esmės, ar išeiti už byloje išspręstų klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-533/2007; 2009-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).

Antstolei E. Miliauskienei buvo pateiktas vykdyti Skuodo rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-36-646/2011 dėl 32000 Lt skolos ir 0,1 procentų delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant juos nuo pradelstų sumokėti sumų išieškojimo iš skolininkės V. S., kuris atitinka CPK 648 straipsnyje numatytus vykdomojo dokumento turinio reikalavimus, yra aiškus ir suprantamas, todėl aiškinti jo vykdymo nėra pagrindo. Teismas, vadovaujantis 589 straipsnio 1 dalimi, turėtų aiškinti sprendimą ar jo vykdymą, jeigu būtų neaiškus pats sprendimas ar jo vykdymas. Kaip matyti iš prašymo, antstolės padėjėjas prašo, kad teismas išaiškintų vykdomojo dokumento vykdymo tvarką, ar delspinigiams, kylantiems iš vykdomojo dokumento, yra taikoma išieškojimo senatis, tačiau CPK 589 straipsnio 1 dalis tokio išaiškinimo nenumato.

Pažymėtina, jog antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Valstybė, suteikdama antstoliui išskirtinę teisę vykdyti šias funkcijas, įpareigoja jas atlikti būtent antstolį (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso metu atliekamų priverstinio teismų sprendimų vykdymo esmė yra ta, kad būtent antstolis taiko įstatyme nustatytas priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemones (CPK 624 straipsnis). Antstolis, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, sprendžia, kokie konkrečiai vykdymo veiksmai turi būti atliekami vykdant vykdomąjį dokumentą. Teismas negali nurodyti antstoliui, kokius konkrečius veiksmus atlikti vykdant teismo procesinį sprendimą bei konsultuoti antstolį vykdymo procese atliekant jam pavestas funkcijas. Šiuo atveju teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra aiškus, todėl nėra pagrindo jo aiškinti.

Antstoliui priėmus vykdymui vykdomąjį raštą, išduotą teisėtu pagrindu, ir atliekant atitinkamus vykdymo veiksmus, vykdymo proceso dalyviai (skolininkas, išieškotojas), nesutikdami su tokiais antstolio atliekamais veiksmais ar atsisakymu procesinius veiksmus atlikti, turi teisę juos skųsti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka paduodant skundą dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio).

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio senatis suprantama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis), todėl ieškinio senatis sprendžiama tik nagrinėjant pareikštą atitinkamą ieškinį. Vykdymo procese antstolio iniciatyva negali būti taikoma ieškinio senatis, nes tai reikštų teisingumo vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 straipsniais, 593 straipsniu,

nutaria:

antstolės E. Miliauskienės padėjėjo E. Geriko prašymo dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Svajūnas Bliudsukis