- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-25
- Bylos Nr.
- 2-1084-223/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Mėlinauskienė
- Ieškovas
- Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- D. P., A. P.
- Advokatai
- Vytautas Garla
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo pagal ieškovo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. P., A. P., duodančiai išvadą institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė ieškininius reikalavimus palaiko ir prašo laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovams D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) jų nepilnametės dukters B. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, priteisti iš atsakovų išlaikymą dukrai B. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Ieškovo atstovė palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovai piktnaudžiauja alkoholiu, su dukra bendrauja minimaliai. Šiuo metu situacija yra pagerėjusi, tačiau dar per anksti vaiką grąžinti į šeimą.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovai sutinka, kad jiems laikinai būtų apribota tėvų valdžia, nes pripažįsta, kad dėl alkoholio vartojimo turi problemų ir nebūtų pajėgūs rūpintis nepilnamete dukra B.. Ateityje žada susitvarkyti, sustiprėti materialiai ir imti rūpintis savo dukra B.. Ieškovo prašomo išlaikymo dukrai B. atsakovai teikti negali, nes neturi tam reikalingų pajamų, todėl sutiktų teikti išlaikymą dukrai B. po 100 Eur kas mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad atsakovai yra B. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 6). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-08-19 įsakymu Nr.A-779 D. P. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, 2015-03-10 įsakymu Nr. A-259, D. P. šeima buvo išbraukta iš minėto sąrašo (b.l. 12-13), 2017-02-08 įsakymu Nr.A-90 pakartotinai įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 14). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-06 įsakymu Nr.A-84 B. P., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta G. J.(b.l. 8).
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Nagrinėjant bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, yra būtina nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas ), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Dėl to nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios apribojimo, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: 1) reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, 2) turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų.
Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis ).
Byloje nustatyta, kad atsakovai ilgą laiką dėl savo piktnaudžiavimo alkoholiu netinkamai rūpinasi savo dukra B., t. y. mergaitė auga pas globėją, o atsakovai su dukra bendrauja epizodiškai, materialinio išlaikymo neteikia. Taigi, nustačius jau minėtas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas apriboti atsakovams tėvų valdžią tuo pagrindu, kad jie vengia atlikti savo pareigas auklėti dukrą B. ir ja tinkamai nesirūpina (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovų atstovas nurodė, kad atsakovai sutinka, jog jiems būtų laikinai apribota tėvų valdžia, nes patys supranta kad šiuo metu yra nepajėgūs rūpintis savo dukra. Teismo posėdžio metu išklausyta nepilnametė B. P. patvirtino, kad norėtų gyventi pas globėją, nes tėvai nesugeba ja tinkamai rūpintis, bendravimas su motina yra dažnesnis, o su tėvu - minimalus. Taigi, byloje surinktų rašytinių įrodymų ir ieškovo atstovės bei nepilnametės B. P. paaiškinimų pagrindu, laikytina, kad byloje yra visiškai įrodyta, kad atsakovai savo elgesiu, t. y. dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, sudarė vaikui nesaugias gyvenimo sąlygas, psichologinę įtampą ir diskomfortą.
Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo teismas turi įvertinti, kokioje aplinkoje ir kaip gyveno (ar gyvens) vaikai, jei tėvų valdžia nebus apribota. Visumoje vaikams sudaromos sąlygos gyventi saugioje aplinkoje tik tuo atveju, jei žalos jiems savo elgesiu nedaro pirmiausia jų tėvai. Vaikai turi gyventi saugioje, moralinėmis gyvenimo normomis pagrįstoje aplinkoje. Taigi, netinkamų gyvenimo normų ir elgesio taisyklių skiepijimas atsakovų elgesiu vaikui, netinkamo gyvenimo būdo pagrįsto alkoholiu vartojimu, gyvenimo propagavimas gali būti šiuo atveju prilyginama amoraliam (priešingai visuotinai priimtoms moralės normoms ) elgesiui. Bylose dėl tėvų valdžios apribojimo ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Atsakovų elgesys, jų gyvenimo būdas daro ypatingą žalą vaiko interesams ir tai negali būti pateisinama jokiomis problemomis.
Taigi, bent vienos iš CK 3.180 straipsnyje numatytų tėvų valdžios apribojimo sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Dėl jau minėtų motyvų teismas konstatuoja, kad atsakovų jau minėtas elgesys ir veiksmai atitinka CK 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindus: atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką; piktnaudžiauja tėvų valdžia; daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaiku. Kaip jau buvo minėta, bent vienos CK 3.180 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, be to, tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę (drausminimo) funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovai daro tam tikras pastangas, kad pakeisti savo elgesį, bendrauja su dukra, ateityje norėtų auginti ir rūpintis savo dukra B., jiems tėvų valdžia apribotina laikinai. Nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Dėl šių motyvų laikino tėvų valdžios apribojimo terminas nenustatomas.
Apribojus tėvų valdžią atsakovams iš jų priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai B., gim. (duomenys neskelbtini). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Ši tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose: CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.
Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. CK 3.192 str. imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Kilus ginčui dėl išlaikymo dydžio, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Todėl teismui priimant sprendimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, imama domėn sprendimo priėmimo momentu esanti faktinė tėvų turtinė padėtis ir esami vaiko poreikiai, o ne būsima situacija. Tai neapriboja nei vieno iš vaiko tėvų teisės kreiptis ateityje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Kaip matyti, ieškovas prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnametei dukrai B. po 150 Eur kas mėnesį. Atsakovai sutinka teikti išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį. Įvertinus nepilnametės B. P. amžių, jos faktinius poreikius, iš atsakovų priteistinas išlaikymas po 120 Eur kas mėnesį. Manytina, kad tokia suma atitinka protingumo kriterijus ir tokio amžiaus vaiko poreikius. Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos -2017-12-18 iki vaiko pilnametystės kasmet jį indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistas išlaikymas pavedamas tvarkyti vaiko globėjai G. J..
Vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su G. J. (CPK 406 straipsnio 2 dalis).
Atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų atleisti, todėl jos nepriteistinos ( CPK 88 straipsnis, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu , teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti tėvų valdžią D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jų nepilnametės dukters B. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Priteisti iš D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jų nepilnametės dukters B. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 EUR ( vieną šimtą dvidešimt eurų ) nuo 2017 metų gruodžio 18 d. iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą pavedant tvarkyti vaiko globėjai G. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti B. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą laikinosios globėjos G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.