Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismas 2011 m. spalio 21 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „CID Baltic“ į valstybės biudžetą 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas padarė išvadą, kad nenustatyta, jog atsakovas, atmesdamas ieškovo pasiūlymą dėl jo neatitikimo Konkurso sąlygų 18 punkto reikalavimams, netinkamai taikė Konkurso sąlygų nuostatas, Viešųjų pirkimų įstatymo normas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą ir viešųjų pirkimų tikslą. Ieškinio argumentus ir motyvus teismas vertino nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo ieškinį tenkinti. Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad kartu su pasiūlymu ieškovo pateiktoje Konkursui jungtinės veiklos sutartyje, tokios formos ir turinio, kaip ji buvo pateikta, nebuvo numatyta jungtinės veiklos sutarties dalyvių solidari atsakomybė už prievolių atsakovui vykdymą, nors tą imperatyviai numatė Konkurso sąlygų III dalies 18 punktas. Teismas, atsižvelgęs į Konkurso sąlygų 28, 29, 58 punktų nuostatas ir atsakovo 2011 m. rugpjūčio 2 d. raštą, kuriuo atsakovo viešųjų pirkimų komisija prašė patikslinti tiekėjo (ieškovo) kvalifikacinius duomenis, pripažino, jog atsakovas pagrįstai vadovavosi Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalimi. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. raštu atsakovas taip pat prašė ieškovo paaiškinti, kaip pateiktas pasiūlymas atitinka Konkurso sąlygų III dalies „Tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai“ 18 punkto nuostatas. Tai, anot teismo, atitiko Konkurso sąlygų 60 punkto reikalavimus, pagal kuriuos iškilus klausimams dėl pasiūlymų turinio ir Komisijai raštu paprašius, tiekėjai privalo per Komisijos nurodytą terminą pateikti papildomus paaiškinimus raštu, nekeisdami pasiūlymo esmės. Teismo vertinimu, atsakovo viešųjų pirkimų komisija laikėsi Viešųjų pirkimų įstatyme numatyto pasiūlymų vertinimo eiliškumo, nes pirmiausia buvo pripažinta, kad ieškovo pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir tik po to jis buvo atmestas kaip neatitinkantis Konkurso sąlygų III dalies 18 punkto reikalavimų, pripažinus, kad 2011 m. rugpjūčio 4 d. pateikta informacija ir įrodymai yra anksčiau pateikto pasiūlymo konkursui pakeitimas, keičiantis pasiūlymo esmę, kas yra draudžiama daryti po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Teismas, atsižvelgęs į konkurso sąlygų 64 punkto ir Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 2 punkto nuostatas, pripažino, jog ginčijamas atsakovo viešųjų pirkimų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Konkurso sąlygų ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, todėl jį panaikinti ieškinyje nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo pasiūlymas atmestas ne dėl neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams, bet dėl neatitikimo Konkurso sąlygų 18 punktui Konkurso sąlygų 64.3 punkto ir Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pasak teismo, jungtinės veiklos sutarties atitikimas Konkurso sąlygoms buvo išspręstas pagal bendruosius Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad pagal Konkurso sąlygas privalomos jungtinės veiklos sutarties dalyvių solidariosios atsakomybės nenumatymas kartu su pasiūlymu Konkursui pateiktame dokumente yra tik nereikšminga techninė klaida. Teismas pažymėjo, jog pagal Konkurso sąlygų 28, 29.6 punktus, būtent ieškovo pareiga buvo pateikti Konkurso sąlygas atitinkantį pasiūlymą, o ne atsakovas turėjo suskaičiuoti, ar tiekėjo pasiūlyme yra visi lapai. Ieškovas sutiko su Konkurso sąlygomis, neginčija, kad jas suprato ir žinojo. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas yra verslininkas, todėl jam keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, ypač jei buvo ruoštasi dalyvauti didelės vertės konkurse, finansuojamame ir iš Europos Sąjungos lėšų. Pasak teismo, privalomos pagal Pirkimo dokumentus solidarios atsakomybės nenumatymas yra sutarties turinio esminis trūkumas, o ne formalus ir nereikšmingas sutarties formos neatitikimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad tik po to, kai po atsakovo paklausimo ieškovas pateikė jungtinės veiklos sutartį, kurioje jau buvo numatyta solidarioji atsakomybė, ši sutartis, o kartu ir ieškovo pasiūlymas ėmė atitikti pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Todėl, teismo nuomone, atsakovas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad pateiktos jungtinės veiklos sutarties turinio trūkumas yra esminis dalykas, ir kad tai jam, kaip perkančiajai organizacijai, kelia riziką bei leidžia abejoti tiekėjo patikimumu. Teismo vertinimu, ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nukrypo nuo nagrinėjamu klausimu formuojamos teismų praktikos, nes iš minimų nutarčių turinio matyti, jog minėtose bylose nustatytos skirtingos nuo šios bylos faktinės aplinkybės ir dėl teisės taikymo teismas pasisakė būtent tų bylų kontekste.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Konkurso sąlygų 64.3 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatytą pasiūlymo apibrėžimą, aiškinant Konkurso sąlygų 64.3 punkto nuostatą, tiekėjo pasiūlymu turi būti laikomi ne tik tie dokumentai ir informacija, kuri yra pateikiama atsakovui voke iki nustatyto termino, kaip tai numato Konkurso salygų 27 punktas, bet ir visi tiekėjo pateikti pasiūlymo paaiškinimai ir patikslinimai, pateikiami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Tiekėjo pasiūlymas turi būti atmestas tik tuo atveju, kai Konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų neatitinka tiekėjo pasiūlymas kaip tiekėjo pateiktų dokumentų visuma (įskaitant pasiūlymo paaiškinimus ir patikslinimus), o ne tik Konkurso sąlygų 27 punkto nustatyta tvarka voke tiekėjo pateikti dokumentai. Galimybę paaiškinti ir patikslinti pateiktą pasiūlymą, pateikiant pilną jungtinės veiklos sutarties kopiją, taip pat pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ieškovas nekeitė ir nekoregavo jungtinės veiklos sutarties, nesudarė naujos jungtinės veiklos sutarties. Teismas be pagrindo atribojo ir išskyrė voke su ieškovo pasiūlymu pateiktą jungtinės veiklos sutarties kopiją ir su ieškovo 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštu pateiktą jungtinės veiklos sutarties kopiją kaip savarankiškas sutartis: tai yra tos pačios sutarties kopijos. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Konkurso sąlygų 18 punkto nuostatas. Vertinant, ar ieškovo pateiktas pasiūlymas tenkina Konkurso sąlygų 18 punkte numatytą reikalavimą, privalu įvertinti ne vien atitinkamos sutarties formuluotes, bet ir iš sutarties kylančią šalių atsakomybę prieš perkančiąją organizaciją. Ieškovo ir UAB „BDO Auditas ir apskaita“ sudaryta 2011 m. birželio 2 d. Jungtinės veiklos sutartis Nr. S36-11 ir paties pasiūlymo pateikimas atsakovui yra susijęs su ieškovo ir trečiojo asmens ūkine komercine veikla. CK 6.975 straipsnio 3 dalis numato, kad „Jeigu jungtinės veiklos sutartis susijusi su ūkine komercine partnerių veikla, visi partneriai pagal bendras prievoles atsako solidariai, nepaisant šių prievolių atsiradimo pagrindo“. Kadangi minėtoje jungtinės veiklos sutartyje nėra numatyta priešingai, darytina išvada, kad ieškovas ir UAB „BDO Auditas ir apskaita“ solidariai atsako už prievolių atsakovui nevykdymą, o pasiūlymas tenkina Konkurso sąlygų 18 punkto reikalavimus.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo techninė klaida, teikiant pasiūlymą, yra esminis pažeidimas. 2011 m. birželio 2 d. Jungtinės veiklos sutartis Nr. S36-11 nenumatė, kad šalys neatsako solidariai už prievolių atsakovui nevykdymą. Be to, šios sutarties 11.2.4 punkte taip pat buvo patvirtinta, kad šalių atsakomybė yra solidari. Jungtinės veiklos sutarties penktojo puslapio nepateikimas kartu su pasiūlymu voke, o tuo labiau šios techninio pobūdžio klaidos ištaisymas, pateikiant sutartį su pirmiau praleistuoju puslapiu, nesukelia nei realios, nei potencialios grėsmės atsakovui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, formalūs jungtinės veiklos sutarties (formos ar turinio) netikslumai per se nesudaro pagrindo perkančiajai organizacijai neleisti jų ištaisyti ir dėl to atmesti tiekėjų pasiūlymą.Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad ieškovo ieškinyje minimose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika nėra pagrindo remtis. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog kai kurių bylų faktinės aplinkybės ir šios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, ieškinyje nurodytose bylose aukštesnės instancijos teismai suformulavo bendrąsias teisės taikymo ir aiškinimo taisykles viešųjų pirkimų bylose, atsietas nuo konkrečių faktinių bylos aplinkybių.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostatą, pirkimų tikslas yra vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, suformuotoje nagrinėjant iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kilusius ginčus, ne kartą yra pabrėžęs, kad VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams yra nustatyti ne tam, kad kaip savitikslės būtų atliktos formalios procedūros, kuriose perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai atitiktų teisės normas ar atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., dokumento formos reikalavimai), o siekiant viešųjų pirkimų tikslo, kylančio iš VPĮ 3 straipsnio ir viešųjų pirkimų reguliavimo (pvz., siekis užtikrinti ir skatinti tiekėjų konkurenciją). Viešojo pirkimo teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti viešųjų pirkimų tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus. Šis vertinimas atliekamas atsižvelgiant inter alia į aktualias teisės normas dėl tiekėjų kvalifikacijos ir pasiūlymų vertinimo bei viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3, 32, 39 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).

Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos paskelbto atviro konkurso „Finansų apskaitos valdymo sistemos pagal VSAFAS informacinių technologijų diegimas“ sąlygų (toliau - Konkurso sąlygos) 64.3 punkte, pagal kurio nuostatą komisija atmeta pasiūlymą, jeigu pasiūlymas neatitiko atviro konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų (tiekėjo pateikta techninė specifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų; nepateikta tiekėjo sąžiningumo deklaracija ir pan). Taigi, Konkurso sąlygose buvo nustatytas nebaigtinis tiekėjų pateiktų pasiūlymų neatitikimų pirkimo dokumente nustatytiems reikalavimams, dėl kurių pasiūlymai gali būti atmetami, sąrašas.

Būtent VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei Konkurso sąlygų 64.3 punkte numatytu pagrindu atsakovas atmetė ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „CID Baltic“ atstovaujamos ūkio subjektų grupės pateiktą pasiūlymą konkursui, nurodęs, kad pasiūlymas atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų 18 punkte numatytos sąlygos: ,,Jungtinės veiklos sutartis turi numatyti solidariąją visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių perkančiajai organizacijai nevykdymą“. Ieškovo 2011 m. rugpjūčio 4 d. rašte pateiktą informaciją apie tai, kad solidarioji atsakomybė yra numatyta jungtinės veiklos sutarties 11 punkte, tačiau dėl techninės kopijavimo klaidos buvo praleistas 5-as sutarties lapas, atsakovas įvertino kaip pateikto pasiūlymo pakeitimą, teigdamas, kad šios informacijos pasiūlyme nebuvo (63 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad kartu su pasiūlymu ieškovo pateiktoje konkursui jungtinės veiklos sutartyje, tokios formos ir turinio, kaip ji buvo pateikta, nebuvo numatyta jungtinės veiklos sutarties dalyvių solidari atsakomybė už prievolių atsakovui vykdymą. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas įvertino ne kaip techninę klaidą, o kaip esminį jungtinės veiklos sutarties trūkumą. Pripažinęs, kad po to, kai po atsakovo paklausimo ieškovas pateikė jungtinės veiklos sutartį, kurioje jau buvo numatyta solidarioji atsakomybė, ši sutartis ir pasiūlymas ėmė atitikti pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, teismas padarė išvadą, kad atsakovo sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas.

Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, ieškovas teigia, kad jungtinės veiklos sutarties penktojo puslapio nepateikimas kartu su ieškovo pasiūlymu voke, o tuo labiau šios techninio pobūdžio klaidos ištaisymas, pateikiant sutartį su pirmiau praleistuoju puslapiu, nesukelia nei realios, nei potencialios grėsmės atsakovui ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo techninė klaida, teikiant pasiūlymą, yra esminis pažeidimas.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip jau minėta šioje nutartyje, 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštu ieškovas pateikė informaciją apie tai, kad solidarioji atsakomybė yra numatyta jungtinės veiklos sutarties 11 punkte ir kad dėl techninės kopijavimo klaidos buvo praleistas 5 sutarties lapas (53 b. l.). Kartu su šiuo raštu ieškovas taip pat pateikė pilną 2011 m. birželio 2 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. S36-11 kopiją (55-60 b. l.). 2011 m. rugsėjo 27 d. priimta nutartimi Panevėžio apygardos teismas pareikalavo, kad atsakovas pateiktų ieškovo sudarytą jungtinės veiklos sutartį tokia apimtimi, kokia ji buvo pateikta į konkursą (84-86 b. l.). Palyginus atsakovo pateiktos 2011 m. birželio 2 d. Jungtinės veiklos sutarties Nr. S36-11 kopijos (kuri buvo pateikta su ieškovo pasiūlymu) turinį (90-94 b. l.) ir su ieškovo 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 1089 pateiktą šios sutarties kopijos turinį, akivaizdu, kad ieškovas kartu su pasiūlymu pateikė tos pačios - 2011 m. birželio 2 d. su trečiuoju asmeniu UAB ,,BDO Auditas ir apskaita“ sudarytos Jungtinės veiklos sutarties Nr. S36-11 kopiją, tačiau su pasiūlymu nebuvo pateiktas šios sutarties teksto penktasis lapas, kuriame yra dalis sutarties teksto: nuo 11.2.3 punkto iki 13.1 punkto (įskaitytinai) (59, 90-94 b. l.). Tai, kad su pasiūlymu yra pateiktas ne visas sudarytos sutarties tekstas, susipažinusi su pasiūlymu turėjo nustatyti ir atsakovo viešojo pirkimo komisija, nes ketvirtasis (skaičiuojant nuo pirmojo pateiktos sutarties kopijos teksto lapo iš eilės) su pasiūlymu pateiktos sutarties kopijos teksto lapas baigiasi 11.2.2 punkto teksto pabaiga, o penktasis savo turiniu yra paskutinis sutarties teksto lapas, kurio teksto pradžia niekaip nesiderina su prieš tai einančio lapo turiniu, prasideda nuo sakinio vidurio ir toliau yra išdėstytas 13.2 punktas.