Utenos apylinkės teismo sprendimas

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, notarei Astai Sipavičienei (2018 m. lapkričio 15 d. posėdyje),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybės įmonės „Visagino energija“ ieškinį atsakovei S. V. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė Asta Sipavičienė, D. Ž. (D. Ž.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovės Valstybės įmonės „Visagino energija“ atstovas Virginijus Andrius Bukauskas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Papildomai nurodė, kad tai ne pirmas ieškinys dėl skolos už butą (duomenys neskelbtini), priteisimo iš atsakovės, buvo priimtas teismo įsakymas ir jis vykdomas antstolio. D. Ž. nepriėmė palikimo, jis turėjo paduoti pareiškimą notarui.

6. Trečiajam asmeniui D. Ž. procesiniai dokumentai bei apie teismo posėdžius byloje pranešta viešo paskelbimo būdu, ieškinys, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei teismo šaukimas taip pat buvo siunčiamas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai teismui sugrąžinti neįteikti, pašto įstaigos nurodyta „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą, persikraustė“. Atsiliepimas į ieškinį negautas.

7. Teismo posėdžio metu liudytoja buvo apklausta R. P., kuri paaiškino, kad yra atsakovės sūnaus buvusi žmona. V. Ž. sakydavo, kad butas priklauso D. Ž.. Kol buvo gyva V. Ž.. D. Ž. siųsdavo pinigus jai (R. P.), o ji (R. P.) mokėdavo už butą, V. Ž. kažkaip to išreikalaudavo. Po V. Ž. mirties D. Ž. nėra nei karto atsiuntęs pinigų sumokėti už butą. Buvo pas D. Ž. bute, paskutinį kartą per Kalėdas. D. Ž. gerdavo, todėl gal ir nesusitvarkė dokumentų. Su D. Ž. nebendrauja.

II. Ieškinys tenkinamas visiškai

8. Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas, ar atsakovė privalo mokėti už į butą (duomenys neskelbtini), priklausiusį palikėjai V. Ž., po palikėjos mirties tiektą šilumos energiją, karštą ir geriamąjį vandenį, taip pat šalintas ir tvarkytas nuotekas. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 786,99 Eur skolą bei 4,47 Eur delspinigių už į butą (duomenys neskelbtini), priklausantį atsakovei asmeninės nuosavybės teise, tiektą šilumos energiją, karštą ir geriamąjį vandenį, taip pat šalintas ir tvarkytas nuotekas, atsakovė šį ieškinio reikalavimą pripažįsta, šioje bylos dalyje ginčo tarp šalių nėra.

Dėl skolos už butą (duomenys neskelbtini).

9. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). (I t., pusl. 44 – 45). Su atsakove 2017 m. birželio 1 d. buvo sudarytos Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo, Karšto vandens vartojimo – pirkimo pardavimo bei Geriamojo vandens bei nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartys (I t., pusl. 50 – 63), kurių pagrindu ieškovė į butą (duomenys neskelbtini), tiekė šilumos energiją, karštą ir geriamąjį vandenį, taip pat šalino ir tvarkė nuotekas, o atsakovė įsipareigojo sutartyse nustatyta tvarka atsiskaityti už parduotą karštą ir geriamąjį vandenį, patiektą šilumos energiją, nuotekų tvarkymą ir šalinimą. Iš Mokesčių paskaičiavimo pažymos (I t., pusl. 32 – 43) bei 2018 m. birželio 27 d. pažymos apie įsiskolinimą Nr. (4.9) 14SP-639 (I t., pusl. 31) matyti, kad atsakovė tinkamai ir laiku neatsiskaitė už patiektą energiją ir kitas suteiktas paslaugas yra skolinga 786,9 Eur už laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2018-05-31 tiektą šilumos energiją, karštą ir geriamąjį vandenį, taip pat nuotekų šalinimą ir tvarkymą.

Motyvuojamoji dalis

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, tačiau atsakovė laiku ir tinkamai nemokėjo už jai parduotus energijos išteklius ir suteiktas paslaugas, tuo pažeidė CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir CK 6.205 straipsnio bei standartinių ir individualių sutarčių sąlygas, nes sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 786,9 Eur skola už laikotarpiu nuo 2017-06-01 iki 2018-05-31 į butą (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją, karštą ir geriamąjį vandenį, taip pat nuotekų šalinimą ir tvarkymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės už pavėluotus mokėjimus priteistina 4,47 Eur delspinigių, apskaičiuotų už 180 dienų taikant 0,02 proc. normą už kiekvieną praleistą dieną.

Dėl skolos už butą (duomenys neskelbtini).

11. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovės S. V. motinai V. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausė butas (duomenys neskelbtini). (I t., pusl. 46 – 47). V. Ž. mirė 2015 m. vasario 11 d. (I t., pusl. 49, 99, 102). Testamentų registro duomenimis po palikėjos V. Ž. mirties atsiradusį palikimą 2015 m. gegužės 6 d. priėmė atsakovė, notarui pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo, palikimo priėmimo faktas įregistruotas Testamentų registre (I t., pusl. 25, 98, 103). 2015 m. gegužės 12 d. atsakovei buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime nurodyta, kad paveldimą turtą, kuriam išduotas šis liudijimas, sudaro 129,45 Eur kompensuojamoji senatvės pensija (I t., pusl. 112). 2015 m. gegužės 6 d. notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, taip pat pateikė palikėjos V. Ž. testamentinis įpėdinis M. Ž., kuriam V. Ž. 2011 m. gruodžio 15 d. testamentu paliko jai nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimo faktas įregistruotas Testamentų registre (I t., pusl. 97, 101, 105). Paveldėjimo bylą vedančios notarės pateiktais duomenimis, V. Ž. 2012 m. vasario 1 d. buvo sudariusi testamentą, reg. Nr. 54, kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko trečiajam asmeniui, vaikaičiui D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), testamentinis įpėdinis D. Ž. notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą nepateikė (I t., pusl. 86, 100). Iš Mokesčių paskaičiavimo pažymos (I t., pusl. 15 – 24) bei 2018 m. birželio 27 d. pažymos apie įsiskolinimą Nr. (4.9) 14SP-639 (I t., pusl. 31) matyti, kad įsiskolinimas už į butą (duomenys neskelbtini), patiektą energiją ir kitas suteiktas paslaugas yra 1038,20 Eur (už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2018-05-31), 2017 m. rugpjūčio 10 d. ieškovė ragino atsakovę sumokėti šį įsiskolinimą (I t., pusl. 48).

12. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Atsakovė S. V., palikėjos V. Ž. pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, 2015 m. gegužės 6 d. pateikė notarei pareiškimą dėl V. Ž. palikimo priėmimo pagal įstatymą, taigi laikoma priėmusia V. Ž. palikimą.

13. Įpėdinis priima (CK 5.50 straipsnio 1 dalis) ar atsisako priimti (CK 5.60 straipsnio 1 dalis) visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Paveldėjimo teisės yra dalus objektas, pavyzdžiui, paveldėti visą palikimą gali keli įpėdiniai ir nieko negalima priversti atsisakyti teisės į jam priklausančios dalies išskyrimą (CK 5.69 straipsnio 1 dalis), tam tikri įstatymo nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną yra reikalingas išlaikymas, turi teisę į privalomą palikimo dalį (CK 5.20 straipsnio 1 dalis), jeigu palikėjas visą savo turtą paliko testamentu savo paskirtiems įpėdiniams, tai palikimo dalis, priklausiusi atsisakiusiam ar nepriėmusiam palikimo įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal testamentą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 2 dalis). Tačiau pats palikimas negali būti priimamas iš dalies (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), išskiriant tik tam tikras palikimo dalis. Įpėdinis, pareiškęs, kad priima palikimą, laikomas priėmusiu visą turtą, t. y. ne tik jam žinomą turtą, bet ir turtą, kuris jam palikimo metu nebuvo žinomas, taip pat ir turtą, kuris dėl tam tikrų priežasčių išduodant paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013). Tai reiškia, kad atsakovė S. V. priėmė palikėjos V. Ž. pagal įstatymą atsiradusį palikimą kaip visumą, o ne konkretų turtą, todėl atsakovės argumentas, kad ji priėmė tik 129,45 Eur kompensuojamą senatvės pensiją bei nepriėmė ir nesiekia priimti po palikėjos mirties atsiradusios dalies palikimo – buto (duomenys neskelbtini), atmetamas kaip nepagrįstas.

14. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, t. y. įpėdinis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad V. Ž. įpėdinis D. Ž. yra priėmęs palikėjos testamentu jam paliktą turtą. Pareiškimas dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarei nepaduotas. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, kad D. Ž. faktiniu valdymu priėmė palikimą – gyveno bute, turi buto raktus ir dokumentus, tačiau palikimo priėmimo faktas nustatomas CPK 444 – 448 straipsniuose nustatyta tvarka teismo sprendimu pagal suinteresuoto asmens, kuriam nuo tokio fakto nustatymo tiesiogiai priklausys asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, t. y. įpėdinio, pareiškimą. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra nustatyta, kad D. Ž. būtų faktiniu valdymu priėmęs V. Ž. palikimą. Be to, teismo posėdžio metu liudytoja R. P. nurodė, kad iki palikėjos V. Ž. mirties D. Ž. siųsdavo pinigų, kad ji sumokėtų komunalinius mokesčius už butą, tačiau po V. Ž. mirties D. Ž. pinigų nebesiuntė ir ji nei karto už butą nemokėjo.

15. Tokiu atveju, jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo arba jeigu testatorius atėmė iš įpėdinio paveldėjimo teisę, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis šia nuostata, testamentiniam įpėdiniui D. Ž. įstatymo nustatyta tvarka ir terminais aktyviais veiksmais neišreiškus valios dėl testamentu jam palikto palikimo priėmimo, D. Ž. priklausiusi palikimo dalis atitenka V. Ž. palikimą pagal įstatymą priėmusiai S. V..

16. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Atsižvelgiant į tai, visas V. Ž. palikimą sudarantis turtas, kuris nebuvo paskirtas testamentu ir nepriimtas testamentinių įpėdinių, jos palikimą pagal įstatymą priėmusiai pirmos eilės įpėdinei S. V. nuosavybės teise priklauso nuo V. Ž. mirties, nepaisant to, kad S. V. nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į butą (duomenys neskelbtini), bei nėra įregistruotos nuosavybės teisės, o jau išduotame paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymą nurodyta tik paveldima pensija. Šiuo atveju S. V. paaiškėjus, kad yra kito pagal įstatymą paveldėtino turto, turi teisę kreiptis į notarą dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

17. Pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra įpėdinio vienašalis sandoris, išreiškiantis neatšaukiamą įpėdinio valią priimti palikimą. Įpėdinis negali atsiimti pareiškimo dėl palikimo priėmimo, tačiau gali jį ginčyti bendrais sandorių negaliojimo pagrindais. Nagrinėjamu atveju atsakovė S. V. V. Ž. palikimo priėmimo sandorio neginčijo.

18. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.). Sutarties egzistavimą gali patvirtinti ne tik rašytinis dokumentas, bet ir konkliudentiniai veiksmai (CK 1.71 straipsnis).

19. Vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1038,20 Eur skola už laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2018-05-31 į butą (duomenys neskelbtini), tiektą šilumos energiją, karštą ir geriamąjį vandenį, taip pat nuotekų šalinimą ir tvarkymą, kurios dydį patvirtina Mokesčių paskaičiavimo pažyma bei 2018 m. birželio 27 d. pažyma apie įsiskolinimą Nr. (4.9) 14SP-639. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. 1-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės už pavėluotus mokėjimus priteistina 25,03 Eur delspinigių, apskaičiuotų už 180 dienų taikant 0,02 proc. normą už kiekvieną praleistą dieną.

20. Iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiama 1854,69 Eur – 1825,19 Eur skola ir 29,50 Eur delspinigių.

21. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteista 1854,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. liepos 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Bylinėjimosi išlaidos.

22. Ieškinį tenkinant, ieškovei iš atsakovės priteisiamas byloje sumokėtas 42 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Valstybei iš atsakovės priteisiamos byloje susidariusios išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu - 9,09 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės VĮ „Visagino energija“, įmonės kodas 110087517, naudai 1825,19 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus 19 ct) įsiskolinimo už suteiktas paslaugas, 29,50 Eur (dvidešimt devynis eurus 50 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1854,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2018-07-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 42 Eur (keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,09 Eur (devynis eurus 09 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.