Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia, sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant ieškovei E. B. (buv. (duomenys neskelbtini)), ieškovės atstovei adv. Rimai Šmigelskytei, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. D., nedalyvaujant atsakovui E. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui E. Š., išvadą teikiančiai institucijai Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė

Atsakovas E. Š. teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė nurodė, kad palaiko rašytinę išvadą, tačiau siūlo pakeisti tėvo bendravimo su vaikais tvarką, numatant vaikų nakvynės pas tėvą galimybę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnamečių G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai yra ieškovė E. B. (buv. (duomenys neskelbtini)), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini).

Tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.1355 str. 2 d.). Tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str. 1 d.). Vadovaujantis LR CK 3.169 str. nuostatomis, tėvui ir motinai gyvenant atskirai, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp tėvų kyla ginčas, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

Nustatyta, kad šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove motina E. B., nepilnamečių vaikų tėvas neturi pastovios gyvenamosios vietos. Išvadą civilinėje byloje teikiančios institucijos Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad yra pagrindas vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su mama E. B. (b. l. 20-21). Teismo manymu, nustačius minėtų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina, būtų užtikrinta tinkama jų priežiūra bei ugdymas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nepilnamečių G. Š. ir G. Š. interesus, siekiant užtikrinti jų teisių ir teisėtų interesų tinkamą įgyvendinimą, sprendžia, kad tikslinga jų gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. B.

CK 3.175 str. 2 d. nurodyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, kai nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Ieškovė pateikė prašymą nustatyti tokią G. Š. bendravimo su atsakovu tvarką: kol G. Š. sueis 10 metų, atsakovas su sūnumi bendrauti gali pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį - jis pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir į jo gyvenamąją vietą grąžina 18 val., pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio sekmadienį – pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina jį į jo gyvenamąją vietą 18 val.; atsakovas bendravimo su vaiku metu privalo užtikrinti saugią ir atitinkančią nepilnamečio interesus aplinką, rūpintis jo sveikata, auklėjimu; ieškovei sutinkant atsakovas sūnų gali pasiimti ir grąžinti kitu laiku, nei šalių sutarta anksčiau. Institucijos, teikiančios išvadą, nuomone, tokia bendravimo tvarka nėra adekvati, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas realiai galėtų pakenkti vaiko interesams. Be to, tokiu atveju būtų pažeistos ir atsakovo kaip vaiko tėvo teisės.

CK 3.156 str. 1 d. įtvirtinta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str. 2 d.). Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 str. 2 d.). Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas pasiimdamas vaikus būna neblaivus, jo paties teigimu jis neturėtų kur pasiimti vaikų, kadangi neturi pastovios gyvenamosios vietos. Kėdainių r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius duomenų apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu neturi. Teismas sprendžia, kad kadangi G. Š. dabar yra tik dveji metai, o ieškovės prašoma nustatyti tėvo bendravimo su vaiku tvarka turėtų trukti iki kol jam sueis dešimt metų, tokiu būdu būtų pažeista atsakovo, kaip vaikų tėvo, teisė turėti lygias galimybes bendrauti su vaikais. Manytina, kad ateityje jo padėtis galėtų keistis į gerąją pusę (pavyzdžiui, galbūt atsakovas turės pastovią gyvenamąją vietą), be to, jam pageidaujant vaikas galėtų paviešėti ir pas savo senelius arba su atsakovu išvykti už jo gyvenamosios vietos ribų. Dėl to ieškininio reikalavimo dalis dėl vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos tenkintina nustatant ieškovės prašomą atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką, tačiau pridedant išlygą, kad ieškovei neprieštaraujant atsakovas turi galimybę vaiką pasiimti ir ilgesniam negu vienos dienos laikotarpiui (nakvynei, kelionėms ir pan.).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo E. Š. lėšas sūnaus G. Š. išlaikymui (2013 m. išlaikymo G. Š. priteisimo klausimas išspręstas) - po 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, jog G. Š. išlaikymui per mėnesį reikia apie 200 Eur – maistui po 87 Eur, rūbams, avalynei – apie 20 Eur, vaistams ir vitaminams, higienos priemonėms po 13 Eur, ugdymo ir lavinimo priemonėms, žaislams – apie 10 Eur, laisvalaikiui 5 Eur, nenumatytoms išlaidoms 15 Eur, skalbimo priemonėms 15 Eur, išlaidoms už būstą apie 22 Eur. Teismas sprendžia, kad šie ieškovės apskaičiavimai yra pagrįsti, kadangi teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (LR CK 6.461 str. 2 d.), kuri šiuo metu yra 325 Eur. Ieškovė nurodė, jog atsakovas prie G. Š. materialinio išlaikymo neprisideda ir savo pareigos jį materialiai išlaikyti tinkamai nevykdo.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė E. B. nekilnojamojo turto neturi, per mėnesį apytikriai jos pajamos yra 200,00 Eur, ji nedirba. Ieškovės sunki turtinė padėtis grindžiama ir antrinės teisinės pagalbos suteikimo faktu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota LR CK trečiosios knygos antrame skirsnyje. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (LR CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (LR CK 3.194 str.).

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta LR CK 3.192 str. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y., tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Sprendžiant priteistino materialinio išlaikymo dydžio klausimą, atsižvelgtina ne tik į tėvų turtinę padėtį, bet ir į nepilnamečių vaikų poreikius bei išlaidas šiems poreikiams tenkinti. Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Teismo manymu, ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečių vaikų išlaikymui yra pagrįstos ir galimai apima tik minimalių, būtinų nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimą. Ieškovės prašomas priteisti materialinis išlaikymas užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas, minimalių jo poreikių tenkinimą bei atitiks ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį. Atsakovas nepateikė teismui duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą atleisti jį nuo šios pareigos tinkamo vykdymo. Ieškovės turtinė padėtis sunki, nes ji nekilnojamojo turto neturi, nedirba, pragyvena iš pašalpų. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, iš atsakovo E. Š. sūnaus G. Š. išlaikymui priteistina ieškiniu prašoma suma nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2015-07-24 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteisto materialinio išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.). Nepilnamečiui skirtų lėšų tvarkytoja skirtina jo motina E. B.. Sprendimas dėl lėšų vaikui išlaikyti priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Remiantis byloje esančiu 2015-02-11 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-344-411 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 15) nustatyta, kad ieškovei E. K. šioje civilinėje byloje buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Dėl to buvo patirta 214,23 Eur išlaidų (pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, b. l. 43). Ieškovė yra atleista ir nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal pareikšto ieškinio kategoriją už reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo mokėtinas 41 Eur dydžio žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 d. 5 p.), o už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo mokėtino žyminio mokesčio suma – 36 Eur (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.). Valstybei iš atsakovo priteistina 77,00 Eur žyminio mokesčio, 1,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 214,23 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str., 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 3.192, 3.194, 3.196, 3.200 str., LR CPK 259-270 str., teismas

nusprendžia

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina E. B. (buv. (duomenys neskelbtini)), a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią G. Š. bendravimo su atsakovu E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką: atsakovas su vaiku bendrauti gali pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio šeštadienį - jis pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir į jo gyvenamąją vietą grąžina 18 val., pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio sekmadienį – pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina jį į gyvenamąją vietą 18 val.; atsakovas įpareigojamas bendravimo su vaiku metu užtikrinti saugią ir atitinkančią nepilnamečio interesus aplinką, rūpintis jo sveikata ir auklėjimu; ieškovei sutinkant atsakovas vaiką gali pasiimti ir grąžinti kitu laiku, nei šalių sutarta anksčiau; ieškovei neprieštaraujant atsakovas turi galimybę vaiką pasiimti ir ilgesniam negu vienos dienos laikotarpiui (nakvynei, kelionėms ir pan.).

Priteisti iš atsakovo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšas G. Š. išlaikymui po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2015-07-24 iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiui G. Š. skirtų lėšų tvarkytoja skirti jo motiną E. B. (buv. (duomenys neskelbtini)), a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 77,00 Eur (septyniasdešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, 1,74 Eur (vieną eurą 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 214,23 Eur (du šimtus keturiolika eurų 23 ct) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimą dėl lėšų G. Š. išlaikyti priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.