- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- e2-775-943/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00268-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Atsakovas
- M. L., R. L., M. A., Z. L.
- Ieškovas
- E. A.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų M. L. (M. L.) ir R. L. (R. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės E. A. ieškinį atsakovams M. A. (M. A.), Z. L. (Z. L.), R. L., M. L. dėl laidavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. A., Z. L., R. L., M. L. prašydama: 1) pripažinti 2017 m. lapkričio 7 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojantį dalyje, kurioje E. A. laidavo už M. A.; 2) pripažinti 2017 m. lapkričio 7 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojantį dalyje, kurioje E. A. laidavo už M. A.; pripažinti 2017 m. lapkričio 7 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) negaliojantį dalyje, kurioje E. A. laidavo už M. A.; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė su ieškiniu pateikė prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti išieškojimo vykdymo procese sustabdymą pagal 2018 m. birželio 21 d. notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. lapkričio 7 d. notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad 2020 m. vasario 5 d. ji gavo dokumentus iš antstolės B. P. su nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš ieškovės turimų sąskaitų, skubiai pateikti informaciją apie turimą turtą, išieškoti vykdymo išlaidas vykdant notaro vykdomuosius įrašus pagal 2017 m. lapkričio 7 d. vekselius. Taip pat nurodė, kad šiuo metu vykstant skyrybų procesui ieškovė gyvena ir rūpinasi viena dvejais mažamečiais vaikais (vienas iš jų turi neįgalumą ir turi spec. poreikių). Jos finansinė padėtis yra labai prasta. Vienintelis turimas registruotas turtas yra šeimos namas ((duomenys neskelbtini)), kuris yra bendra jungtinė nuosavybė su atsakovu – M. A.. Šiame name gyvena ieškovė su jos mažamečiais vaikais. Antstolei pradėjus vykdyti išieškojimą ieškovė neteks piniginių lėšų, kurias skirdavo vaikų priežiūrai. Taip pat pradėjus vykdyti išieškojimą iš vienintelio ieškovės turimo turto – šeimos namo nukentėtų ne tik ieškovės, bet ir jos vaikų – šiame procese nedalyvaujančių asmenų – teisėti interesai. Be to, išieškojus iš ieškovės turto, ieškovei regreso teise pareikalavus iš atsakovo – M. A. sumokėtos sumos, jos išieškoti nepavyktų, nes minėtos skyrybų bylos metu, paaiškėjo, kad M. A. turi daug asmeninių skolų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas taikė išieškojimo vykdymo procese sustabdymą pagal 2018 m. birželio 21 d. notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini)ir pagal 2018 m. lapkričio 7 d. notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, jog ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas, kadangi ieškovės ieškinio reikalavimas grindžiamas ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, pateikti nurodomas aplinkybes turintys patvirtinti įrodymai, ieškovė pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, kuris numatytas įstatyme.
5. Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė byloje pareikštu ieškiniu siekia pripažinti vekselių laidavimo sandorius, kurių pagrindu vykdomas išieškojimas prašomose sustabdyti vykdomosiose bylose, negaliojančiais. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė 2020 m. vasario 5 d. gautus dokumentus iš antstolės B. P. su nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš ieškovės turimų sąskaitų, pateikti skubiai informaciją apie turimą turtą, išieškoti vykdymo išlaidas vykdant notaro vykdomuosius įrašus pagal 2017 m. lapkričio 7 d. vekselius, o tai teismui leido daryti išvadą, kad ieškovės atžvilgiu pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad nesustabdžius vykdomo išieškojimo ir leidus antstolei vykdyti ieškovės skolos išieškojimą, o vėliau teismui sprendimu laidavimo sandorius pagal šiuos vekselius pripažinus negaliojančiais, būtų pažeistos ieškovės teisės bei teisėti interesai, taip pat reikėtų taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atskirajame skunde apeliantai M. L. ir R. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Priešingai nei teigia ieškovė, jos materialinė padėtis nėra bloga. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausantis namas yra prabangus, buvo ketinama parduoti jį už 195 000 Eur.
6.2. Atsakovams R. L. ir M. L. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra aiškiai neproporcingos, pritaikytos pažeidžiant ir ekonomiškumo principą. Skolos apeliantams nėra grąžinamos nuo 2018 metų, o dėl išieškojimo vykdymo sustabdymo, tikėtina, jog užsitęs dar neribotą laiką, o skolos grąžinimas yra itin aktualus apeliantams dėl jų mažų pajamų. Net teismui ir atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nepraranda visų kitų, žymiai mažiau ieškovės teises varžančių teisių gynimo būdų (sprendimo išdėstymas, taikos sutartis vykdymo procese).
6.3. Ieškovės ieškinyje pateikta informacija apie tai, kad ji neva nesuprato pasirašomų dokumentų reikšmės ir ypač to, jog kartu su savo sutuoktiniu tampa solidaria atsakovų Z. L., R. L. ir M. L. skolininke yra neteisingi (galimai net melagingi) ir pateikti teismui siekiant jį suklaidinti, taip pat be jokio pagrįsto ir pakankamo pagrindo sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose (pačioje galutinėje proceso stadijoje). Teismas dėl ieškovės pateiktos klaidinančios informacijos netinkamai atliko prima facie ieškovės pateikto ieškinio vertinimą ir dėl to ieškovės suklaidintas nepagrįstai nustatė, kad ieškovės ieškinys preliminariai yra pagrįstas.
6.4. Ieškovės argumentas, grindžiamas prielaida, jog neva išieškojimas iš jos stabdytinas, nes ji vėliau galimai negalės išieškotų iš jos pinigų susigrąžinti regreso tvarka iš atsakovo M. A., patvirtina ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o jų netaikymo pagrindą, kadangi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra užkertamas kelias vykdyti įsiteisėjusius teismų sprendimus ir notaro patvirtintus vykdomuosius įrašus, remiantis tik prielaida, kad ateityje laiduotojui galimai nepavyks atgauti visos skolos (kuri dar net neišieškota) iš skolininko.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas Z. L. teismo prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Bylos medžiaga rodo, kad šiai dienai nėra jokios pagrįstos rizikos, kad atsakovai, kurių atžvilgu jos buvo pritaikytos, slėpsis patys ar slėps turtą, nevykdys teismo sprendimo ar bet kokia kita apimtimi sukels grėsmę teismo sprendimo vykdymui.
7.2. Laikinosios apsaugos priemonės iš esmės pažeidžia kreditorių teises ir suteikia ieškovei nepagrįstą pranašumą, kadangi be jokio objektyvaus pagrindo, remiantis vien tik ieškovės nurodytomis subjektyviomis faktinėmis aplinkybėmis sustabdomas vykdymo procesas.
3. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė E. A. teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Atskirąjį skundą pateikė advokatas Š. V., kuris nurodo, kad jis yra atsakovų Z. L., R. L. ir M. L. atstovas, tačiau prieduose advokatas pateikia tik dviejų asmenų atstovavimo sutartį, t. y. R. L. ir M. L..
Šalies argumentai
8.2. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareikšto ieškinio forma ir turinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų ar kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną arba objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą. Priešingai, ieškovė ieškinyje ne tik nurodė faktinį pagrindą, t. y. išdėstė aplinkybes ir pateikė argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimą dėl laidavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, bet ir teisinį pagrindą.
8.3. Atsakovų pateikiama informacija apie ieškovės materialinę padėtį neatitinka tiesos, o tėra manipuliacija siekiant suklaidinti teismą.
8.4. Nagrinėjamoje byloje proporcingumo ir ekonomiškumo principas yra išlaikytas, kadangi išieškojimo veiksmai yra tik sustabdyti, tačiau nepanaikinti. Atsakovų nuomone, nors ieškovė pagal vekselius paskolintų pinigų nematė, jais nepasinaudojo, tačiau turėtų sugrąžinti atsakovams visą skolą ir reikalauti iš atsakovo M. A. tik dalį skolos, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį (kurios ji net nematė). Tokia situacija yra visiškai absurdiška ir prieštarauja bet kokiems teisingumo ir sąžiningumo principams. Susiklosčius tokiai nesąžiningai situacijai, būtent ieškovės interesai būtų labiausiai, neproporcingai pažeisti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Be to, CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis, 324 straipsnio 3 dalis).
6. Atsakovai M. L. ir R. L. kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė papildomus įrodymus: taikos sutarties projektą ir el. laišką, kuriuo šis projektas buvo gautas, 2018 m. gegužės 10 d. teismo įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-6769-341/2018, 2019 m. sausio 17 d. antstolės B. P. raštą „Dėl procesinių dokumentų įteikimo“ reg. Nr. (duomenys neskelbtini)ir jo priedus, skelbimo dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kopiją, namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuotraukas, R. L. 2017 ir 2018 metinių pajamų deklaracijas, M. L. vartojamų vaistų nuotraukas. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2013 m. gruodžio 4 d. sutartinės hipotekos sutartis, informaciją apie kredito grąžinimą pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ekranvaizdį iš internetinio puslapio aruodas.lt, 2018 m. lapkričio 8 d. sutartį su brokerių įmone Ontex, informaciją apie R. L. turtą ir apie M. L. turtą, ekranvaizdį iš internetinio puslapio rekvizitai.lt, informaciją apie UAB „EZARA“.
7. Kaip minėta, bylos šalys, teikdamos naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, turi argumentuoti, kodėl būtina pridėti naujai pateikiamus įrodymus, nes naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, tačiau nei atsakovai, nei ieškovė nenurodo jokių motyvų, kodėl jų apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai turėtų būti pridėti prie nagrinėjamos bylos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, atsisako priimti šalių pateiktus įrodymus, jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Taip pat išaiškintina, kad šalys, manydamos, jog jų teikiami dokumentai turi reikšmės bylos nagrinėjimui iš esmės, parengę atitinkamus procesinius prašymus pagal civilinio proceso reikalavimus, gali teikti pakartotinai pirmosios instancijos teismui.
Dėl (ne)tinkamo Z. L. atstovavimo
8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodo, kad 2020 m. kovo 12 d. atskirąjį skundą pateikė advokatas Š. V., kuris nurodo, kad jis yra atsakovų Z. L., R. L. ir M. L. atstovas ir teikią šį skundą jų vardu. Tačiau prieduose advokatas pateikia tik dviejų asmenų atstovavimo sutartį, t. y. R. L. ir M. L..
9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs advokato Š. V. pateiktą procesinį dokumentą (atskirąjį skundą), nustatė, kad šis procesinis dokumentas pasirašytas tik atsakovų M. L. ir R. L. vardu bei interesais – advokatas nenurodo, jog skundas yra teikiamas veikiant ir kito atsakovo Z. L. pavedimu. Taigi, ši civilinė byla yra nagrinėjama tik pagal atsakovų M. L. ir R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties, todėl sutikti su ieškovės teiginiais dėl netinkamo atsakovo Z. L. atstovavimo nėra pagrindo. Tokį teismo vertinimą patvirtina ir aplinkybė, kad 2020 m. kovo 27 d. atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikė ir pats atsakovas Z. L..
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)pagrįstumo
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir jeigu dėl tokių priemonių netaikymo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti toje konkrečioje byloje, kurioje yra pateikiamas toks prašymas, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Vadinasi, be aptartų ieškinio preliminaraus pagrįstumo ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui sąlygų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi atitikti dar vieną svarbų – sąsajumo su byloje nagrinėjamais reikalavimais – kriterijų.
11. Pasisakydamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014).
12. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšti savarankiški reikalavimai, išdėstyti teisiniai bei faktiniai argumentai, juos vertinant preliminariai, nesuteikia pagrindo teigti, kad jie yra akivaizdžiai nepagrįsti (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad tai, ar ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai yra pagrįsti, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius teisinius faktus ir juos teisiškai kvalifikavus, todėl šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovų atskirajame skunde dėstomų aplinkybių, susijusių su tuo, ar ieškovė suprato dėl galimos jos atsakomybės pagal 2017 m. lapkričio 7 d. vekselių laidavimo sandorius. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje proceso stadijoje būtų aiškiai matyti, kad reikalavimai negalėtų būti tenkinami, nėra pagrindo teigti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas dėl pareikštų reikalavimų preliminaraus nepagrįstumo yra negalimas.
13. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės būsimo pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui – pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016). Ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas ar trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Todėl ir šioje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio visų pirma spręstina atsižvelgiant į reikalavimus, kuriuos suformulavo atitinkamas priemones taikyti prašanti bylos šalis (ieškovė), ir į prašomų taikyti priemonių pobūdį bei rūšį, kartu įvertinant tokias aplinkybes, ar yra reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jis būtų palankus ieškovei, ir ar tokios priemonės padės užtikrinti sėkmingą sprendimo įvykdymą.
14. Bylos medžiaga patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu pripažinti 2017 m. lapkričio 7 d. paprastųjų neprotestuotinų vekselių laidavimo sandorius negaliojančiais. Ieškovė laidavo už sutuoktinį M. A. kreditoriams (atsakovams) Z. L., R. L., M. L.. Būtent šių vekselių laidavimo sandorių pagrindu šiuo metu yra pradėtas išieškojimas ieškovės, kaip laiduotojos, atžvilgiu. Taigi ieškovė iš esmės siekia pripažinti negaliojančiais sandorius, kurių pagrindu iš jos vykdomi išieškojimai, todėl tokioje situacijoje, jeigu įrodomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, iš esmės yra galimas išieškojimo vykdymo procese stabdymas. Nesustabdžius atsakovų pradėtų priverstinio skolos išieškojimo veiksmų iki šio ginčo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, išieškojimas visa apimtimi ar iš dalies gali būti įvykdytas. Todėl vėliau teismui galimai patenkinus ieškovės ieškinį, nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, reikėtų spręsti ginčus dėl atgręžtinio laiduotojos reikalavimo skolininkui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.83 straipsnis). Vertinant taikytos laikinosios apsaugos priemonės proporcingumą, reikšminga ir aplinkybė, kad pagal informacinės teismų sistemos Liteko duomenis (CPK 179 straipsnis) Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1249-1115/2020 dėl ieškovės ir atsakovo M. A. santuokos nutraukimo bei santuokoje įgyto turto ir įsipareigojimų padalijimo, todėl neišsprendus klausimo dėl turto ir įsipareigojimų padalijimo tai taip pat būtų kliūtis vykdyti išieškojimą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, galimos neigiamos teisinės pasekmės laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju nusveria galimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naudą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, susiklosčiusioje situacijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismo procese, kuriame ginčijami laidavimo pagal vekselius sandoriai, o ne vėliau sprendžiant teisinius ginčus dėl atgręžtinio reikalavimo teisės įgyvendinimo.
Dėl procesinės bylos baigties
15. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese sustabdymą pagal 2018 m. birželio 21 d. notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini)ir pagal 2018 m. lapkričio 7 d. notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini), neįvertino aplinkybės, kad šie vykdomieji įrašai išduoti ir vekselių davėjo (skolininko) M. A. atžvilgiu. Kaip minėta šioje nutartyje, teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones įvertinęs jų sąsajumo su byloje nagrinėjamais reikalavimais kriterijų, todėl nustačius, kad nagrinėjamoje byloje nėra keliamas klausimas dėl pačių vekselių galiojimo, negali būti stabdomas ir išieškojimas iš M. A. turto pagal šių vekselių pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus. Dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismas patikslina Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutarties rezoliucinę dalį, pačią nutartį palikdamas iš esmės nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą, patikslinti jos rezoliucinę dalį taip:
„Ieškovės E. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – taikyti išieškojimo vykdymo procese iš vekselių davėjo laiduotojos E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. vietos adresas: (duomenys neskelbtini), sustabdymą pagal 2018 m. birželio 21 d. notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 7 d. notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini)“.
Nutarties kopiją išsiųsti vykdymui antstolei B. P..