Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės,

atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Sprendimų kontrolės skyriaus sprendime Nr. SS-2445 nurodoma, kad specialiųjų poreikių lygis buvo nustatytas, vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis bei Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20¹ straipsnio 10 dalimi, tačiau šių norminių aktų nuostatos minėtu klausimu iš esmės yra skirtingos.

Pagal Aprašo 13 punktą, asmeniui, kuriam nustatyti specialieji poreikiai ir kuris dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo nesikreipė į savivaldybę iki 2018 m. gruodžio 31 d., gali būti nustatomi tokie specialiųjų poreikių lygiai: didelių specialiųjų poreikių lygis, kai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (13.1 p.); vidutinių specialiųjų poreikių lygis, kai nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis (13.2 p.); nedidelių specialiųjų poreikių lygis, kai nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis (13.3 p.). Taigi, vien dėl aplinkybės, kad pareiškėjas dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo kreipėsi į savivaldybę, pareiškėjui buvo pritaikytas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir NSIĮ) 20¹ straipsnio 10 dalies 3 punktas, sumažinant specialiųjų poreikių lygį nuo didelių iki nedidelių. Tai akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo, asmens su negalia, teises, nes pareiškėjas atsidūrė daug blogesnėje padėtyje, nei neįgalieji, kurie nesikreipė į savivaldybę dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20¹ straipsniu, specialieji nuolatinės slaugos poreikiai gali būti dviejų lygių – pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai gali būti dviejų lygių – pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Specialiųjų poreikių lygis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. A1-563 patvirtinto Specialiųjų poreikių lygio nustatymo asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punktu, kuris numato, kad specialiųjų poreikių lygį nustato Tarnyba, vadovaudamasi NSIĮ 20¹ straipsnio 10 dalies nuostatomis. Todėl pareiškėjo argumentas, kad šių norminių aktų nuostatos iš esmės skiriasi, yra klaidingas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, todėl, vadovaujantis NSIĮ 20¹ straipsnio 10 dalies 3 punktu, asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, nustatomas nedidelių specialiųjų poreikių lygis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl specialiųjų poreikių lygio ir specialiųjų nuolatinės priežiūros poreikių lygio nustatymo pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo.

NDNT teritorinio skyriaus sprendimu Nr. STS-3232 pareiškėjui, vadovaujantis Tvarkos aprašo 16.3.4 papunkčiu, nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 3 d.

Priimant minėtą sprendimą, vadovaujantis Tvarkos aprašo 1 priedo 36 punktu ir Kauno klinikų 2020 m. rugsėjo 3 d. siuntime Nr. 115 nurodytomis diagnozėmis, pareiškėjui buvo nustatytas 40 balų bazinis funkcionavimo lygmuo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, mano, jog turėjo būti įvertintos ir kitos pareiškėjo diagnozės ir jam nustatytas lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensavimo poreikis.

NDNT teritorinio skyriaus sprendimu Nr. STS-3233 pareiškėjui, vadovaujantis Aprašo 16.3.4 papunkčiu, nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 3 d. Minėtas sprendimas priimtas 2020 m. rugsėjo 14 d. specialiųjų poreikių lygio nustatymo akto Nr. 2254 pagrindu.

Pareiškėjas nesutikimą su šiuo sprendimu grindžia tuo, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2018 m. rugsėjo mėnesį jam nustatė didelių specialiųjų poreikių lygį. Pareiškėjas mano, kad Teritorinio skyriaus sprendimu Nr. STS-3233 nustatant jam specialiųjų poreikių antrąjį lygį turėjo būti taikoma Aprašo 16 punkto analogija – draudimas pabloginti neįgaliojo padėtį, sumažinant jau nustatytą specialiųjų poreikių lygį. Nustačius didelių specialiųjų poreikių lygį, pareiškėjo nuomone, būtų pagrindas nustatyti jam ir specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustato specialiuosius poreikius (NSIĮ 18 straipsnis).

Specialiųjų poreikių rūšis, specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20¹ straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, jog specialieji poreikiai nustatomi neatsižvelgiant į asmens amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį. Minėto įstatymo 20¹ straipsnio 1 dalyje išvardytos specialiųjų poreikių rūšys, tarp jų ir nuolatinė priežiūra (pagalba).

NSIĮ 20¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog specialieji poreikiai nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje. Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) bei lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. Specialiojo ugdymo poreikio nustatymo ir tenkinimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Specialiųjų techninės pagalbos priemonių, aplinkos ir būsto pritaikymo poreikių nustatymo ir tenkinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Šio straipsnio 4 dalis numato, jog specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai gali būti dviejų lygių: 1) pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, iš dalies apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per parą kitų asmenų teikiama pagalba; 2) antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, nežymiai apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė ne ilgesnė negu 3 valandų per parą kitų asmenų atliekama priežiūra (pagalba).

Minėtos specialiųjų poreikių lygių nustatymo tvarkos bendrosios nuostatos, numatytos NSIĮ IV ir V skirsnių 18, 20¹ straipsniuose, detalizuotos norminiuose aktuose.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530 patvirtintą Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašą (Tvarkos aprašas) ir jo 1, 2 ir 3 priedus vertinami specialieji poreikiai.

Specialiųjų poreikių lygis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. A1-563 „Dėl Specialiųjų poreikių lygio nustatymo asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Specialiųjų poreikių lygio nustatymo asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tvarkos aprašu.

Skundžiamu Teritorinio skyriaus sprendimu Nr. STS-3232 pareiškėjui, vadovaujantis Tvarkos aprašo 16.3.4 papunkčiu, nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, jog asmeniui gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: 1) specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 2) specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; 3) specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis.

Tvarkos aprašo 15 punktas numato, jog specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomi kompleksiškai vertinant bazinį funkcionavimo lygmenį ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus (Tvarkos aprašo 15 punktas). Bazinis funkcionavimo lygmuo – balais išreikštas medicininis kriterijus, nustatomas pagal asmens sveikatos būklę: ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (Tvarkos aprašo 6 punktas).

Bazinis funkcionavimo lygmuo nustatomas Bazinio funkcionavimo balų lentelėje nurodytais bazinio funkcionavimo lygmens kriterijais (Tvarkos aprašo 1 priedas), o asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinami pildant Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimyną (toliau – ir Klausimynas) (Tvarkos aprašo 2 priedas).

Tvarkos aprašo 16.2 papunktyje numatyta, kad užpildytame Klausimyne nurodyti balai prilyginami asmens savarankiškumo koeficientams. Asmens savarankiškumo koeficientas – tai asmens galimybių matas, kuriuo įvertinami asmens funkcionavimo kasdieniame gyvenime (judamumas, mityba, asmens higiena, socialiniai santykiai) bei jo mąstymo, suvokimo gebėjimai, elgesio sutrikimai (Tvarkos aprašo 6 punktas).

Tvarkos aprašo 16.2 papunktyje numatyti asmens savarankiškumo koeficiento nustatymo atvejai: kai užpildžius Klausimyną asmeniui nustatomi 81–88 balai, jie prilyginami asmens savarankiškumo koeficientui – 0,7; kai užpildžius Klausimyną asmeniui nustatomi 67–80 balų, nustatyti balai prilyginami asmens savarankiškumo koeficientui – 0,8; kai užpildžius Klausimyną asmeniui nustatomi 44–66 balai, nustatyti balai prilyginami asmens savarankiškumo koeficientui – 0,9; kai užpildžius Klausimyną asmeniui nustatomi 23–43 balai, balai prilyginami asmens savarankiškumo koeficientui – 1,0; tuo atveju, kai užpildžius Klausimyną asmeniui nustatomi 5–22 balai, jie prilyginami asmens savarankiškumo koeficientui – 1,1; kai užpildžius Klausimyną asmeniui nustatomi 0–4 balai, nustatyti balai prilyginami asmens savarankiškumo koeficientui – 1,2.

Tvarkos aprašo 16.3 papunktyje įtvirtinta nuostata, kad nustatant specialiuosius nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius bazinis funkcionavimo lygmuo dauginamas iš asmens savarankiškumo koeficiento ir gautas balų skaičius prilyginamas specialiojo nuolatinės slaugos ar specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) lygiui. Kai gaunama 7, 8, 9, 10, 11, 12 arba 14 balų – asmeniui nustatomas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kai gaunama 16, 18, 20 arba 21 balas – asmeniui nustatomas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (Tvarkos aprašo 16.3.1 ir 16.3.2 papunkčiai). Kai gaunama 22, 24, 27, 28 arba 30 balų, asmeniui nustatomas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, gavus 32, 33, 36 arba 40 balų nustatomas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (Tvarkos aprašo 16.3.3 ir 16.4 papunkčiai). Kai gautas balų skaičius yra didesnis nei 40 balų, specialieji poreikiai nenustatomi.

Skundžiamu Teritorinio skyriaus sprendimu Nr. STS-3232 pareiškėjui nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, vadovaujantis Kauno klinikų 2020 m. rugpjūčio 14 d. specialisto (neurologo) konsultacijos išvada, jog pareiškėjas eidamas naudojasi alkūniniu ramentu, jo kairės kojos raumenų jėga įvertinta 3 balais, o dešinės – 5 balais, pareiškėjo sveikatos būklės bazinio funkcionavimo lygmenį įvertinus 40 balų verte pagal Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelės 36 punktą, kai raumenų jėga – 3–4 balai.

Nors 2020 m. rugsėjo 3 d. siuntimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 3 punkte nurodyta, kad pareiškėjo eisena (duomenys neskelbtini) 3 balai, (duomenys neskelbtini)2 balai. Tačiau pareiškėjo sveikatos būklė neatitiko Tvarkos aprašo 1 priedo 28 punkte (redakcija, galiojusi iki 2021 m. birželio 10 d.) numatytų bazinio funkcionavimo lygmens kriterijų, pagal kuriuos asmeniui turi būti diagnozuota monoplegija, ryški paraparezė, hemiparezė ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 1–2 balai, arba kiti labai ryškūs judėjimo (motorikos) funkcijos sutrikimai, kai asmuo negali savarankiškai vaikščioti, nuolat reikalingas neįgaliojo vežimėlis ir visapusiška pagalba nuolat naudojantis pagalbinėmis priemonėmis (pateiktos gydytojų specialistų išvados). Pareiškėjo asmens sveikatos byloje Nr. 70040 ir kituose dokumentuose nerasta duomenų, kad pareiškėjui būtų diagnozuota ryški paraparezė, hemiparezė.

Kadangi pareiškėjo specialieji poreikiai buvo įvertinti 36 balais, vadovaujantis Tvarkos aprašo 16.3.4 papunkčio nuostatomis, skundžiamu Teritorinio skyriaus sprendimu Nr. STS-3232 pareiškėjui pagrįstai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose ne kartą akcentuota, jog sprendžiami išimtinai tik teisės klausimai. Teismui nesuteikta kompetencija spręsti medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-328/2012, 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-847-602/2019). Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-22/2013, apygardų administraciniams teismams imperatyviai nurodė, kad specialių mokslo žinių reikalaujantis medicinos srities klausimų sprendimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai, administracinis teismas iš esmės neprivalo pasisakyti, ar medicininių kriterijų vertinimą NDNT ir Ginčų komisija atliko pagal realią pareiškėjo sveikatos būklę. Įvertinant šiuos kriterijus teisės taikymo požiūriu jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, kai byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, neatitinkančios jau nustatytų išvadų apie asmens sveikatos būklę.

Taigi, specialiųjų poreikių nustatymas yra NDNT kompetencija, todėl NDNT specialistai, vadovaudamiesi objektyviais medicininiais duomenimis, nagrinėjamo ginčo atveju įvertino pareiškėjo sveikatos būklę ir sutrikimų atitiktį Tvarkos aprašo reikalavimams. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad atsakovė netinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas arba jų neatliko. Be to, pareiškėjas nepagrindė savo argumentų, jog jo sveikatos būklė atitiko būtent didesnio lygio nuolatinės priežiūros poreikį. Teismas neturi pagrindo abejoti administracinėje byloje esančiais medicininių dokumentų išrašais bei pareiškėjui atliktų medicininių tyrimų duomenimis ir specialistų išvadomis.

Pažymėtina, jog pagal NSIĮ 20¹ straipsnio 10 dalies 3 punktą, asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, taip pat nustatomas nedidelių specialiųjų poreikių lygis. Taigi, teritorinis skyrius, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims nustatęs specialiuosius poreikius, kartu priima sprendimą ir dėl specialiųjų poreikių lygio.

Specialiųjų poreikių lygis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. A1-563 patvirtintu Specialiųjų poreikių lygio nustatymo asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tvarkos aprašu. Būtent Aprašo 3 punktas numato, kad NDNT specialiųjų poreikių lygį nustato vadovaudamasi NSIĮ 20¹ straipsnio 10 dalies nuostatomis.

Skundžiamu Teritorinio skyriaus sprendimu Nr. STS-3232 pareiškėjui buvo nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Todėl atsižvelgus į tai, jog pareiškėjui buvo nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, Teritorinis skyrius, vadovaudamasis NSIĮ 20¹ straipsnio 10 dalies 3 punktu, sprendimu Nr. STS-3233 pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai nustatė nedidelių specialiųjų poreikių lygį, kadangi NSIĮ 20¹ straipsnio 10 dalies 3 punkte numatyta, jog asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, nustatomas nedidelių specialiųjų poreikių lygis.

Pagal Aprašo 16 punktą, jei asmuo, kuriam savivaldybėje iki 2018 m. gruodžio 31 d. specialiųjų poreikių lygis buvo nustatytas neterminuotai, kreipiasi dėl specialiųjų poreikių nustatymo į NDNT, jam specialiųjų poreikių lygis pakartotinai nenustatomas, išskyrus atvejus, kai nustatant specialiuosius poreikius gali būti nustatytas didesnių specialiųjų poreikių lygis. Nustačius didesnių specialiųjų poreikių lygį, jo terminas nustatomas vadovaujantis Aprašo 5 punkto nuostatomis.

Pareiškėjo teigimu, jam Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2018 m. rugsėjo 28 d. nustatė didelių specialiųjų poreikių lygį nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d., todėl jo padėtis, pagal Aprašo 16 punktą Teritorinio skyriaus sprendimu Nr. STS-3233 jam nustačius nedidelių specialiųjų poreikių lygį, negalėjo būti pabloginta.

Aprašo 16 punkte numatytas draudimas pabloginti neįgaliojo padėtį, sumažinant jau nustatytą iki 2018 m. gruodžio 31 d. specialiųjų poreikių lygį, nagrinėjamo ginčo atveju netaikytinas, nes pareiškėjo atvejis neatitinka Aprašo 16 punkte nurodytų sąlygų. Nors Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2018 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjui nustatė didelių specialiųjų poreikių lygį nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d., tačiau poreikių lygis buvo nustatytas konkrečiam terminui.

Taigi, NDNT specialistams, atliekant pareiškėjo pakartotinį specialiųjų poreikių vertinimą, pagal pateiktus vertinimo metu pareiškėjo sveikatos būklę patvirtinančius medicininius dokumentus, anksčiau priimtas Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimas dėl specialiųjų poreikių ir jų lygių nustatymo pakartotinai atliekamam pareiškėjo sveikatos būklės vertinimui jokios įtakos neturėjo, nes Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjui nustatytas didesnių specialiųjų poreikių lygis terminuotai.

Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjo sveikatos būklė ir organizmo funkcijų sutrikimai neatitiko Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto SADM ir SAM 2018 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-765/V-1530, 3 priedo, Specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąraše (toliau – ir Kriterijų sąrašas) numatytų pagrindinių kriterijų, todėl specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis jam nebuvo nustatytas.

Specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas asmenims nuo 18 metų amžiaus esant labai ryškiai sutrikus judėjimo funkcijai ir atitinkamoms organizmo būklėms, pagal Specialiame apraše nustatytus pagrindinius kriterijus (Kriterijų sąrašo 1 p.).

Kriterijų sąrašo 1.1–1.12 punktuose išvardytos atitinkamos organizmo būklės, kuomet nustatomas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, t. y.: labai sutrikusios galūnių funkcijos sergant nervų sistemos, atramos ir judėjimo aparato ligomis, kai bent vienos kojos jėga yra 0–2 balai (reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.) (Kriterijų sąrašo 1.1 p.); labai sutrikusios galūnių funkcijos, kai yra nugaros smegenų pažeidimas pagal klasifikaciją ASIA A, B (reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.) (Kriterijų sąrašo 1.2 p.); abiejų kojų arterijų aterosklerozė, kai kraujotakos nepakankamumas yra ne žemesnės nei II B stadijos pagal Fonteno klasifikaciją (judėjimui reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.) (pateikta gydytojų specialistų išvada) (Kriterijų sąrašo 1.3 p.); abiejų kojų lėtinis veninės kraujotakos nepakankamumas (abiejų kojų lėtinė venų liga), C5–C6 klasės klasifikacija pagal CEAP klasifikaciją (judėjimui reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.) (pateikta gydytojų specialistų išvada) (Kriterijų sąrašo 1.4 p.); abiejų kojų limfostazė, III–IV stadija pagal Mikos klasifikaciją (judėjimui reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.) (pateikta gydytojų specialistų išvada) (Kriterijų sąrašo 1.5 p.); lėtinė inkstų liga, IV–V stadija, kai atliekamos dializės (pateikta gydytojo nefrologo išvada) (Kriterijų sąrašo 1.6 p.); III–IV laipsnio stuburo deformacijos, kai asmeniui stovėti ir judėti reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt. (pateikta gydytojų specialistų išvada) (Kriterijų sąrašo 1.7 p.); būklė po hemipelvektomijos (vienos dubens pusės pašalinimo operacijos) (reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.) (pateikta gydytojų specialistų išvada) (Kriterijų sąrašo 1.8 p.); klubo sąnario ankilozė (judėjimui reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.) (pateikta gydytojų specialistų išvada) (Kriterijų sąrašo 1.9 p.); kelio sąnario ankilozė (judėjimui reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliojo vežimėlis, vaikštynė, ramentai ar kt.) (pateikta gydytojų specialistų išvada) (Kriterijų sąrašo 1.10 p.); šlaunies arba blauzdos bigė (Kriterijų sąrašo 1.11 p.); abiejų pėdų bigės Šoparo sąnaryje (Kriterijų sąrašo 1.12 p.).

Kriterijų sąrašo 1.1–1.12 punktuose nurodytų sutrikimų ir sveikatos būklės kriterijų pareiškėjui pagal jo esamus medicininius sveikatos būklės duomenis nebuvo nustatyta. Byloje nenustatyta jokių pagrįstų medicininių duomenų ar specialistų išvadų, susijusių su pareiškėjo sveikatos būkle, kuriuos teismas turėtų vertinti kitaip, nei įvertino atsakovė. Pareiškėjo sveikatos būklė neatitiko nei vieno Kriterijų sąraše numatytų kriterijų, nes pareiškėjui diagnozuoti sveikatos funkcijos sutrikimai nebuvo susiję su labai ryškiu judėjimo funkcijos sutrikimu.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas, nesutikdamas su pirmiau minėtais Teritorinio skyriaus sprendimais Nr. STS-3232 ir Nr. STS-3233, juos apskundė NDNT Sprendimų kontrolės skyriui. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius sprendimu Nr. STS-2445 nusprendė iš dalies pakeisti Teritorinio skyriaus sprendimą Nr. STS-3232 ir pareiškėjui specialųjį antrojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. nustatė neterminuotai. Teritorinio skyriaus sprendimas Nr. STS-3233, kuriuo pareiškėjui nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 3 d. nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis, buvo nepakeistas ir liko galioti. Pareiškėjas NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą Nr. STS-2445 apskundė Ginčų komisijai, kuri skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Nustatytų aplinkybių visuma patvirtino, kad NDNT Teritorinis skyrius, priimdamas ginčijamus sprendimus, objektyviai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė NSIĮ, Tvarkos aprašo, Aprašo, Specialaus aprašo nuostatas, detaliai įvertino pareiškėjo sveikatos būklės duomenis pagal minėtų teisės aktų nuostatas bei nepažeidė NDNT veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Sprendimų kontrolės skyrius išsamiai įvertino Teritorinio skyriaus sprendimus, padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, jog ginčijami sprendimai iš esmės yra teisėti ir pagrįsti. Ginčų komisija, įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus, nerado pagrindų panaikinti Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus ir byloje nustatytas aplinkybes, taip pat nenustatė pagrindų panaikinti ginčijamus administracinius aktus, nes atsakovė priėmė pagrįstus sprendimus dėl pareiškėjo specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo.

Skundžiamais aktais įformintas pareiškėjo specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo vertinimas bei ginčo ikiteisminėse institucijose – Sprendimų kontrolės skyriuje ir Ginčų komisijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą. Skundžiami sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Ginčijamuose aktuose detaliai nurodyta, kokiais medicininiais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis buvo vadovautasi, kokios teisės aktų nuostatos taikytos nustatant pareiškėjo specialiuosius poreikius ir poreikių lygį.

Skundžiami sprendimai pripažintini motyvuotais ir atitinkančiais esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, ir, kaip jau minėta, medicininių duomenų vertinimas nepriskirtas teismo kompetencijai.

Taigi, konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus sprendimus, o netenkinus pareiškėjo skundo dalies dėl sprendimų panaikinimo, nėra jokio pagrindo patenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo nustatyti pareiškėjo specialiuosius poreikius ir jų lygį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.