Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. S., (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023 m. liepos 9 d. apie 01.15 val., D. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia sugriebė už kojų ant lovos gulinčiai K. K.–V. ir nutempė ją nuo lovos, dėl ko ji nukrito ant grindų ir jai buvo sutrenkta nugara, po to ne mažiau kaip tris kartus rankomis sugriebė už kaklo ir smaugė bei vieną kartą keliu užspaudė krūtinės sritį, dėl ko jai trūko oro, kumščiu vieną kartą sudavė į koją bei ranka sugriebė už sprando ir jį spausdamas lenkė galvą prie grindų, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai K. K.-V. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. S. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad buvo išgėręs, todėl visko neprisimena, bet patvirtina, kad pasikarščiavo ir atliko kaltinime nurodytus veiksmus - sugriebęs už kojų nutempė nukentėjusiąją nuo lovos, rankomis sugriebė už kaklo ir smaugė, vieną kartą keliu užspaudė krūtinės sritį, kumščiu vieną kartą sudavė į koją bei ranka sugriebė už sprando ir jį spausdamas lenkė galvą prie grindų. Nukentėjusioji sakė tiesą, neišsigalvojo dėl jo atliktų veiksmų. Gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė. Blaivas taip nebūtų pasielgęs. Iš pradžių kaltę neigė, nes išsigando.

Nukentėjusioji K. K.-V. parodė, kad įvykio naktį, buvęs sugyventinis D. S. sugriebęs už kojų ištempė ją iš lovos, sugriebė už kaklo, pastatė ant kojų ir vėl metė ant lovos, tada vėl griebė už kaklo, smaugė, metė į virtuvę, vėl metė į lovą, po to prispaudė keliu krūtinę, jai trūko oro. Po to jis norėjo jai trenkti, bet ji koja užsidengė ir jis sudavė į koją. Jai skaudėjo, buvo raudona nosis, paraudęs sprandas. Jis smurtauja nebe pirmą kartą, išgėręs būna agresyvus. Iki šio įvykio, jie jau kartu negyveno apie metus laiko. Turi du bendrus vaikus. Civilinio ieškinio nereikš.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Nukentėjusioji K. K.-V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. S. yra buvęs jos sugyventinis, kartu negyvena ir neveda bendro ūkio apie metus laiko. 2023 m. liepos 8 d. apie 21 val. ji atvažiavo pas D. S. kartu su vaikais. D. S. visą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus. Ji kartu negėrė. D. S. darėsi agresyvus ir plūdo ją necenzūriniais žodžiais. Ji nuėjo atsigulti. 2023 m. liepos 9 d. apie 01.15 val. D. S. atėjo į kambarį. Ji bandė atsistoti iš lovos, tačiau D. S. sugriebė jai už kaklo, suspaudė ir metė atgal į lovą. Ji tuo metu neužsigavo. D. S. jai sugriebė už abiejų kojų ir traukdamas numetė ją nuo lovos ant grindų. Ji užsigavo nugarą, pajuto stiprų skausmą. D. S. sugriebė jai už kaklo ir stipriai spausdamas pakėlė nuo grindų. Jai trūko oro ir jautė skausmą kakle. Ji išsigando ir pradėjo verkti, prašė paleisti. D. S., laikydamas ją už kaklo, stipriai stūmė į virtuvę, kur griebė jai už kaklo ir spaudė, dėl to jai trūko oro ir skaudėjo. D. S. pastūmė ir ji nugriuvo ant sofos. Tuomet D. S. griebė abejomis rankomis jai už kaklo, pradėjo smaugti ir viena koja jai prispaudė krutinę. Juto stiprų skausmą krūtinėje ir kakle, trūko oro. Ji pradėjo D. S. daužyti kumščiais ir stumti nuo savęs. D. S. ją paleido ir ji grįžo į kambarį. D. S. atėjo į kambarį, sugriebė jai už kaklo ir spaudė, dėl ko jai skaudėjo ir trūko oro. D. S. ją pastūmė ir pastaroji nugriuvo ant grindų. Griūdama neužsigavo. Prabudus sūnui, D. S. nuėjo pas jį, o ji nusiuntė balso žinutę vyresnei dukrai K. ir paprašė iškviesti policiją. D. S. grįžo atgal į kambarį, griebė jai už sprando ir stipriai spaudė, dėl ko jai skaudėjo. Pastarasis lenkė jos galvą prie grindų, sakydamas, kad ji eitų vaiko žiūrėti. Ji visą laiką verkė ir prašė nemušti, buvo labai išsigandusi. Per langą pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai ir išėjo į lauką. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 14-15, 50-52, 60-62).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, negauta (1 t., b. l. 26-31).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale nurodyta, kad D. S. atsisakė tikrintis neblaivumą (1 t., b. l. 33-35).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėti vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Pirmame įraše užfiksuota kaip policijos pareigūnus prie vartų pasitinka K. K.-V., kuri nurodo, jog neblaivus vyras pradėjo smaugti, pažadino vaikus. Prieina vyras, su kuriuo pareigūnas lieka kieme, o pareigūnė su moterimi nueina į namo vidų. Moteris pareigūnei nurodo, kad jai sugriebė už kaklo, parvertė ir trenkė, kad ją smaugė, paguldė ir keliu prirėmė krūtinę. Moteris pasakodama graudinasi, atrodo išsigandusi. Moteris nurodo, kad vyras vienas išgėrė visą butelį alkoholio ir sakė jai eiti miegoti, džiaugtis, jei išeis gyva. Moteris pasakoja, kad sugriebė ją už kojos, ištempė iš lovos, kelis kartus ją smaugė, su koja buvo prispaudęs. Pareigūnė išeina į kiemą, kalba su pavėsinėje sėdinčiu vyru, kuris nurodo, kad nieko nedarė ir nesitikrins blaivumo, nes yra blaivas. Pareigūnė grįžta atgal į namą. Moteris pareigūnei nurodo, kuriuose kambariuose prieš ją buvo smurtauta, pasakoja, kad jai griebė už kaklo ir trenkė ją į lovą, čiupo už kojų, nutraukė nuo lovos. Kitame įraše matyti, kaip policijos pareigūnus prie vartų pasitinka K. K.-V., kuri nurodo, kad neblaivus vyras pradėjo smaugti, pažadino vaikus. Prieina vyriškis, su kuriuo pareigūnas lieka kieme, o pareigūnė su moterimi nueina į namo vidų. Vyras atsisako tikrintis blaivumą, nurodo, kad jo vardas D. ir atsisako nurodyti pavardę, teigia, kad nieko nedarė (1 t., b. l. 39-41).

Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad ant K. K.-V. kaklo matosi paraudimas. Daugiau vizualiai jokių sužalojimų nesimato (1 t., b. l. 75-80).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1384/2023 (02) nurodyta, kad K. K.-V. mechaninės traumos požymių nekonstatuota, jai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 84-85).

Liudytoja E. J., policijos pareigūnė, parodė, kad 2023 m. liepos 9 d., apie 03.00 val. iš budėtojo gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini)., nes pranešėja iš mamos gavo žinutę, jog ją smaugia sugyventinis. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko K. K.-V., kuri atrodė išsigandusi, susijaudinusi, drebėjo, buvo blaivi. Moteris nurodė, kad vaikų tėvas ją smaugė, vienas išgėrė visą butelį degtinės, po to kelis kartus smaugė, trenkė į veidą, sugriebęs už kojos ištempė iš lovos, koja prispaudė jai krūtinę. Moteris sakė, kad jai trūko oro ir skaudėjo, pasakodama graudinosi, buvo susijaudinusi, akivaizdžiai matėsi, kad ji yra labai išsigandusi. Ji atliko moters apžiūrą ir matė ant pastarosios kaklo paraudimus. Vyras atsisakė tikrintis blaivumą, tačiau nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vyras visą laiką kartojo, kad nieko nedarė (1 t., b. l. 91-92).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų, su nukentėjusiąją jo nesieja šeimyniniai ir giminystės ryšiai, nors ir turi bendrų vaikų, tačiau nėra susituokę, kartu negyvena apie metus laiko ir bendro ūkio neveda. Kaltinamasis tyčia smurtaudamas, spausdamas kaklą, krūtinės sritį nukentėjusiajai, suduodamas jai kumščiu, suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiosios sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiosios bei liudytojos parodymai, vaizdo įrašų apžiūros protokolas, nukentėjusiosios apžiūros protokolas, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), smurtą panaudojo dėl nepateisinamo pykčio, prieš fiziškai silpnesnį asmenį – moterį, vaikų motiną, smurtiniai veiksmai buvo pakankamai intensyvūs. Kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau 2017 m. jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo pagal laidavimą, o 2020 metais ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo, nutrauktas susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (1 t., b. l. 125-127). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 141-143), psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (1 t., b. l. 147), dirba, turi du mažamečius vaikus.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, laisvės apribojimo bausmė skirtina mažesnė nei bausmės vidurkis. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga, kaltinamasis viso proceso metu buvo pasiekiamas savo gyvenamojoje vietoje. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtinas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas – dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas), kadangi kaltinamasis pats prisipažino, kad jo smurtinius veiksmus įtakojo alkoholio vartojimas, todėl toks draudimas teismo vertinimu, gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 118-120), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas byloje (1 t., b. l. 42), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 6,64 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Priteisti iš D. S. 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.