- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-09
- Bylos Nr.
- 2A-806-605/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Antanas Burdulis, Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- V. M. G., uždarajai akcinei bendrovei „Logipolijos transportas“
- Ieškovas
- R. Ž.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-302-638/2008 pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovams V. M. G. ir uždarajai akcinei bendrovei „Logipolijos transportas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė (b.l.45-48) priteisti iš atsakovų solidariai 239,52 Lt turtinės žalos, 8033,65 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad atsakovė V. M. G. 2006 m. liepos 26 d. vairuodama automobilį H. G., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama pravažiavimu nuo Taikos pr. sankryžoje su V.Krėvės pr., važiuodama šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės prie sankryžos artėjusiam automobiliui VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, dėl ko automobilis VW Golf užvažiavo ant V.Krėvės pr. važiuojamąją dalį skiriančios žaliosios vejos ir parbloškė ieškovę, ėjusią veja, ir sužalojo, padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl įvykio buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje ieškovė buvo pripažinta nukentėjusiąja. Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-1027-226/2007, pripažino atsakovę kalta ir ją nubaudė. Teismas pripažino ieškovei teisę į ieškinio patenkinimą. Ieškovė nurodė, jog dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė turtinę žalą. Iki įvykio ieškovė dirbdama įstaigoje „Želmenėlis“ auklėtojos padėjėja vidutiniškai uždirbdavo 550 Lt. Po įvykio, besigydydama nuo 2006 m. liepos 28 d. iki 2007 m. sausio 19 d., iš VSDFV Kauno skyriaus gavo 2458,53 Lt išmokų, t.y. vidutiniškai po 409,76 Lt kas mėnesį. Visa turtinė žala dėl negautų darbinių pajamų sudaro 239,52 Lt. Dėl atsakovės veiksmų ieškovė turėjo didelių psichologinių, moralinio pobūdžio išgyvenimų, sumažėjo ieškovės pasitikėjimas ne tik visuomene, bet ir pačia savimi. Dėl atsakovės veiksmų pablogėjo ieškovės sveikata, tapo labai jautri, dirgli, verksminga, nuolat vargina košmariški sapnai, sunku užmigti, negali susikaupti, mintys nukrypsta į patirtą stresą. Ieškovė nurodė, kad dalį neturtinės žalos atlygino atsakovės draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“ – 1966,35 Lt, todėl atsakovai privalo atlyginti likusią nesumokėtos neturtinės žalos dalį, t.y. 8033,65 Lt. A. H. Getz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso uždarajai akcinei bendrovei „Logipolijos transportas“. CK 6.270 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Vadovaujantis CK 6.296 straipsniu, atsakovais šioje byloje privalo būti tiek uždaroji akcinė bendrovė „Logipolijos transportas“, tiek V.M. G..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 28 d. sprendimu (b.l.86-88) ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės V. M. G. 239,52 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 8033,65 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovo UAB „Logipolijos transportas“ atžvilgiu ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės 248 Lt žyminį mokestį ir 19,50 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas nurodė, kad 2007 m. balandžio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovė V.M. G. buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Automobilis, kurį vairavo įvykio metu V.M. G., nuosavybės teise priklausė UAB „Logipolijos transportas“. Teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kad automobilio savininkas UAB „Logipolijos transportas“ ar teisėtai automobilį valdęs V.M. G. sūnus būtų leidę atsakovei paimti automobilį. Atsakovė neteisėtai užvaldė automobilį, dėl ko ji turi atsakyti už padarytą žalą (CK 6.270 str. 3 d.). Teismas darė išvadą, kad ieškinys atsakovo UAB „Logipolijos transportas“ atžvilgiu atmestinas. Atsakovė V.M. G. neginčijo, kad ieškovė R. Ž. patyrė turtinę 239,52 Lt žalą netekusi darbo užmokesčio, todėl teismas priteisė šią sumą iš atsakovės. CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Tačiau atsakovė nesutiko atlyginti neturtinę žalą tuo pagrindu, kad pačios ieškovės veiksmuose buvo didelio neatsargumo, nes įvykio metu ieškovė stovėjo tokioje vietoje, kur pėstysis negalėjo stovėti, nes toje vietoje nėra pažymėtos pėsčiųjų perėjos. Teismas konstatavo, kad galbūt ieškovė ketino eiti per gatvę neleistinoje vietoje, tačiau tai, kad ji ėjo arba stovėjo žalioje juostoje nebuvo toks KET pažeidimas, kuris kuria nors dalimi sąlygojo žalos padarymą ieškovei. Didelis nukentėjusiojo neatsargumas CK 6.282 straipsnio prasme yra pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik tokiu atveju, kai tas didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti. Teismas konstatavo, kad dėl ieškovės R. Ž. buvimo ar ėjimo žalia veja avarija negalėjo įvykti, žala negalėjo atsirasti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės veiksmuose nebuvo didelio neatsargumo. M.Romerio universiteto medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.G958/07(02) buvo nustatyta, kad ieškovė dėl autoįvykio patyrė kryžkaulio dešinės pusės lūžį, kuris buvo lydimas skausmų pilve ir kojose, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, du mėnesius buvo skirtas gulimas režimas. Ieškovė nurodė, kad ji dėl avarijos metu patirtų sužalojimų, išgąsčio patyrė stresą, tapo nervinga, dirgli, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Iš poliklinikos pažymos matyti, kad ieškovės judesiai dešinio klubo sąnario srityje liko apriboti ir skausmingi. Atsakovė per visą bylos nagrinėjimo laiką neatlygino ieškovei nei dalies padarytos žalos, neieškojo kompromiso, bylos nagrinėjimas užtruko ilgai, nuo įvykio praėjo beveik dveji metai, todėl teismas ieškovės prašymą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino.
Šalies argumentai
Atsakovė V. M. G. apeliaciniu skundu prašo (b.l.95-102) pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir priteisti apelianto naudai iš ieškovės teismo išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, pirmiausiai turėjo tinkamai įvertinti visas civilinės atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas, t.y. kaltę, priežastinį ryšį, neteisėtus veiksmus, padarytą žalą. Atsakovė pripažįsta teismo nustatytą aplinkybę, kad atsiradusi žala yra priežastiniame ryšyje su apeliantės neatsargiais veiksmais vairuojant automobilį. Tačiau teismas, spręsdamas priežastinio ryšio klausimą, neatsižvelgė į nukentėjusiosios veiksmus bei jų ryšį su kilusiomis pasekmėmis ir nepagrįstai sprendė, kad nukentėjusiosios neatsargumas nepadėjo žalai atsirasti. Atsakovo ir nukentėjusiojo kaltės proporcijas pirmos instancijos teismas apskritai nevertino, nors tokio pobūdžio bylose apie kaltės proporcijų pasiskirstymą ir jų paskirstymo būtinumą jau ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismas tik remdamasis prielaidomis darė išvadą, kad ieškovės veiksmuose nebuvo didelio neatsargumo, nors 1997 m. birželio 13 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgoje Nr. A2-7 konstatuota, kad teismas negali pagrįsti savo sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobūdžio išvedžiojimais apie bylos aplinkybes. Be to, minėtoje baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, kad ieškovė buvo itin neatsargi, pavojingame eismo ruože su mažamečiu vaiku ėjo ne pėsčiųjų perėjoje, pažeisdama kelių eismo taisykles. Ieškovė, turėdama galimybę suvokti galimą savo elgesio pavojingumą, pati pasirinko rizikingą elgesio būdą ir taip prisiėmė žalos atsiradimo riziką (CK 6.253 str. 5 d.). Patys ieškovės veiksmai, tai yra ėjimas su vaiku per pavojingą kelio ruožą, negali būti toleruojami, nes tai - elementarus viešosios tvarkos pažeidimas, neteisėti veiksmai. Atsakovė abejoja, ar esant nurodytoms aplinkybėms ieškovė apskritai gali pretenduoti į moralinės žalos atlyginimą, ar tai apskritai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį. Teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį bei tinkamai nesivadovavo CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, kadangi iš pateikto sprendimo visiškai neaišku, kuo rėmėsi ir ką taikė pirmos instancijos teismas priteisdamas visą piniginę moralinės žalos kompensuojamą sumą, ko pasėkoje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėtotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose (LAT Nr. 3K-3-371/2003 ; Nr. 3K-7-255/2005). Pirmos instancijos teismas nepagristai nurodė, kad fizinio asmens nesunkus sveikatos sužalojimas yra pakankamas pagrindas atsakomybei atsirasti ir netyčiniais veiksmais pažeidus asmens sveikatą, dėl jo paties neatsakingų ir neteisėtai veiksmų, jam yra padaroma neturtinė žala. Vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų - žalai padėjęs atsirasti nukentėjusiojo neatsargumas. Kai šis kriterijus nustatomas yra pagrindas mažinti ar visiškai atsisakyti atlyginti neturtinę žalą. Šio fakto pirmos instancijos teismas apskritai nevertino. Nesuprantamas teismo sprendimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes ta pati turtinė žala ieškovei buvo atlyginta iš draudimo bendrovės. Taigi šioje dalyje teismo sprendimas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, todėl atmestinas. Tiek materialinės, tiek procesinės teisės normos nagrinėjant ir priimant sprendimą šioje byloje jos atžvilgiu buvo pažeistos. Nebuvo užtikrintos visos apeliantės teisės į tinkamą gynybą, t.y. teismas be jokio konkretaus pagrindo atsisakė prie civilinės bylos prijungti baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje buvo visos tiksliai konstatuotos įvykio aplinkybės, o pats prašymas dėl baudžiamosios bylos prijungimo buvo pateiktas tinkamai ir laiku. Apeliantei prašant vos kelioms dienoms atidėti posėdį, tam kad galėtų atvykti naujas atstovas ir ji galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į atstovavimą, jos prašymas taip pat buvo atmestas, nemotyvuojant jokiais svarbiais pagrindais. Sprendime teigiama, jog apeliantei buvo pasiūlyta pateikti duomenis apie turimą turtą, tačiau pastaroji šio siūlymo nepamena gavusi. Apeliantė ne kartą bandė ieškoti kompromiso su ieškove, deja, pati ieškovė į kompromisinių variantų paiešką nesileido. Be to, priimant sprendimą daugiau vertinti ieškovės pateikti įrodymai, o apeliantės prašymai, nuosprendis, pažymos iš draudimo apie apmokėtą turtinę ir neturtinę žalą apskritai nevertinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.121-123) ieškovė nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsakovės kaltė yra įrodyta Kauno miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje. Visa tai, ką atsakovė nurodo savo apeliaciniame skunde dėl neturtinės žalos, yra nurodoma ir pagrindžiama ieškinyje. Nebuvo pažeistos atsakovės teisės į tinkamą gynybą, nes nuo pat pradžių atsakovė turėjo atstovą – advokatą. Vėliau jai atsisakius advokato, buvo siūloma pasirūpinti atstovu. Teismas savo sprendime teisingai nurodo, jog apeliantei buvo pasiūlyta pateikti duomenis apie turimą turtą, deja, ji tuo nesirūpino, nors iš apeliantės skundo matyti, kad ji puikiai suvokė kam tai buvo reikalinga. Teismas visą teismo procesą siūlė atsakovei pabendrauti su ieškove, dėl to net buvo atidėtas posėdis. Atsakovė nei karto su ja nesikalbėjo, nebandė susisiekti, netgi vengė kalbėtis. Prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2007 m. balandžio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovė V.M. G. buvo pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje - pažeidė kelių eismo taisykles, nepraleido automobilio VW Golf, dėl ko jos vairuojamas automobilis susidūrė su VW Golf, kuris užvažiavo ant V.Krėvės prospekto važiuojamąją dalį skiriančios žalios vejos, parbloškė veja ėjusią pėsčiąją R. Ž. ir ją sužalojo. Nuosprendžiu R. Ž. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą. Automobilis, kurį vairavo įvykio metu V.M. G., nuosavybės teise priklausė UAB „Logipolijos transportas“. Byloje nėra įrodymų, kad automobilio savininkas UAB „Logipolijos transportas“ ar teisėtai automobilį valdęs V.M. G. sūnus būtų leidę atsakovei paimti automobilį. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimui, daro išvadą, kad šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo, neteisėtai užvaldęs didesnio pavojaus šaltinį (CK 6.270 str. 3 d.).
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 239,52 Lt turtinei ir 8033,65 Lt neturtinei žalai atlyginti. Dėl turtinės žalos atlyginimo ieškovė nurodė, kad po įvykio besigydydama nuo 2006-07-28 iki 2007-01-19 dėl negautų darbinių pajamų patyrė 239,52 Lt žalos. Byloje esantis AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas apie nuostolių atlyginimą (b.l.9) patvirtina, kad atsakovei kompensuota už negautas pajamas 239,95 Lt už laikotarpį nuo 2006-07-26 iki 2007-01-19. Vadovaujantis tuo, kad turtinė žala ieškovei jau buvo atlyginta akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 239,52 Lt turtinę žalą. Taigi šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, panaikinant jo dalį dėl turtinės žalos priteisimo.
CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija ir kt. teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aukščiausiasis Teismas 2003 m. kovo 26 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje N. Ž.. v. UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr.3K-3-371/2003 nurodė, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo tik pagrįsti reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį, kuris priklauso nuo patirto skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, bendravimo galimybių sumažėjimo ir kita. Kauno miesto apylinkės teismo 2007-04-12 nuosprendžiu atsakovė V.M. G. buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą (BK 281 str. 1 d.), sąlygojusį ieškovei nesunkų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina M.Romerio universiteto medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados (b.l.36-38), kad R. Ž. konstatuota odos nubrozdinimai kojose ir kryžkaulio dešinės pusės lūžis. Dėl avarijos metu patirtų sužalojimų ieškovės judesiai dešinio klubo sąnario srityje liko apriboti ir skausmingi (b.l.66). Pati ieškovė nurodė, kad dėl avarijos metu patirtų sužalojimų, išgąsčio patyrė stresą, tapo nervinga, dirgli, sumažėjo jos bendravimo galimybės. Šios aplinkybės sudaro pagrindą neturtinės žalos kilimui. Šiuo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, ieškovei sutrikdžius sveikatą, yra ieškovės patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai.
Didelis nukentėjusiojo neatsargumas CK 6.282 straipsnio prasme yra pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik tokiu atveju, kai tas didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje esančiais duomenimis, konstatuoja, kad dėl ieškovės R. Ž. buvimo ar ėjimo žalia veja autoįvykis negalėjo įvykti, žala negalėjo atsirasti ar padidėti. Taigi darytina išvada, kad ieškovės veiksmuose nebuvo didelio neatsargumo.
Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė V. M. G. jokių įrodymų teismui apie savo sunkią materialinę padėtį nepateikė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamu atveju žalą padaręs asmuo nepateikė įrodymų apie savo materialinę padėtį, todėl nėra pagrindo mažinti atlygintinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“, bylos Nr.3K-3-371/2003; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. M., V. K. v. VŠĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-511/2004).
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei jos prašomą neturtinę žalą - 8033,65 Lt. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. sprendimą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priteista 239,52 Lt turtinės žalos atlyginimui.
Priteistą iš atsakovės V. M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 241 Lt (dviejų šimtų keturiasdešimt vieno lito).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.