Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

M. L. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymo, panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendimas patraukti jį atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes: 1) pareigūnas, nagrinėdamas bylą, neišreikalavo papildomų įrodymų, taip ignoruodamas ATPK 280 straipsnio reikalavimus ir pažeisdamas ATPK 30 straipsnyje įtvirtintas nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles. Bylos medžiagoje yra vienintelis rašytinis dokumentas apie atliktą blaivumo testą alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ serijos Nr.18834, kuris tariamai užfiksavo 0,50 promilių alkoholio, tačiau tokie rašytiniai dokumentai privalėjo būti du, nes policijos patruliai pūsti į alkotesterį davė jam du kartus. Pirmą kartą jis pūtė iš karto po sustabdymo, tuomet alkotesteris rodė 0,70 promilių girtumą, su kuo jis kategoriškai nesutiko, nes prieš sėsdamas vairuoti buvo išgėręs tik vieną butelį alaus, tuomet pareigūnas nurodė pūsti į antrąjį alkotesterį, kurį padavė jo porininkas, ir kuris užfiksavo 0,50 promilių girtumą. Su šiuo rezultatu jis taip pat nesutiko, todėl jam buvo pasiūlyta kreiptis į medicinos įstaigą pačiam pasitikrinti neblaivumą, ką jis ir padarė. Pastebi, kad protokole neįrašyti pirmojo alkotesterio rodmenys (0,70 promilių), tokia medžiaga prie bylos nepridėta, o byloje yra tik pareigūno Aleksandro Nauso (Aleksandr Naus) tarnybinis pranešimas, kai ATP protokole nurodoma, jog pažeidimo faktą liudija pareigūnas Valerijus Zubernius. Teigia, kad šios aplinkybės rodo, jog bylos tyrimas vyko tendencingai ir šališkai; 2) policijos patrulis A. Nausas, nušalindamas jį nuo transporto priemonės vairavimo ir surašydamas ATP protokolą, ignoravo ATPK 270 straipsnio nuostatas ir pažeidė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punkto reikalavimus, numatančius, jog policijos pareigūnas privalo pristatyti asmenį, įtariamą esant neblaivų, į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo. Mano, kad jo neblaivumo objektyviai patikrinti sustabdymo vietoje nebuvo įmanoma, todėl pareigūnai privalėjo jį pristatyti į medicinos įstaigą. Tai, kad nušalinti jį nuo transporto priemonės vairavimo nebuvo pagrindo pagrindžia ir tai, kad jis nedelsiant pats nuvyko į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur remiantis laboratoriniais rezultatais padaryta išvada, kad jis blaivus, o 2007 m. kovo 19 d. specialisto išvada tai patvirtino; 3) institucija, priimdama nutarimą, vadovavosi teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr.G-36 ir taip ignoravo ATPK 7 straipsnio reikalavimus administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną vykdyti griežtai laikantis teisėtumo reikalavimų, o taip pat imperatyvą tik tam įgaliotiems organams ir pareigūnams taikyti administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus. Ekspertė pateikė išvadą „reikėtų vadovautis policijos pirminio testo rezultatu“, t. y. išvadą teisiniu klausimu, taip praktiškai priimdama sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje, tuo tarpu vadovaujantis ATPK 284 straipsniu išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir kt., turi organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą.