Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Editos Kadūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai, neturėdamas leidimo, priėmęs kaip dovaną, įgijo C kategorijos dujinį pistoletą „Rohm“ RG8 ir 6 C kategorijos šaudmenis ir neteisėtai šį ginklą su šoviniais laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kol 2016 m. gegužės 11 d., apie 23.00 val. minėtą ginklą su šoviniais paėmė į iškvietimą atvykę policijos pareigūnai. Taip J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis dujinį ginklą pavadinimu „Rohm“ RG8, kalibras 8 mm PLATZPATR, įgijo iš Italijos ambasados darbuotojo, kažkur prieš 20 metų, ginklas jam buvo padovanotas. Ginklą laikė visuomet savo namuose, paskutinį kartą teko iš jo šauti prieš 8-10 metų į orą per Naujųjų metų naktį. Daugiau juo nesinaudojo, su savimi nesinešiojo, jis visuomet buvo name, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), koridoriuje esančioje spintoje, paslėpus dėžutėje nuo pašalinių asmenų. Šovinių skaičiaus pasakyti negali, tačiau galimai buvo apie 6 vnt., jie buvo įdėti į dėtuvę, kuri buvo įdėta į aukščiau minėtą pistoletą. Nežinojo, tai yra nesidomėjo, kad reikėjo ginklą registruoti. Dėl šio poelgio labai gailisi. Apie ginklą, kurį jo žmona perdavė pareigūnams gali pasakyti tiek, kad jį yra gavęs dovanų, pasidėjo į spintą ir niekur jo nebuvo panaudojęs bei išsinešęs iš namų, išskyrus tokį atvejį kai prieš pora metų per naujuosius metus išėjęs į balkoną pora kartų iššovė į orą. Dėl ko jo neužregistravo gali atsakyti tiek, kad paprasčiausiai galvojo, kad dujinio ginklo registruoti nereikia. Žino, kad nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, bet taip išėjo. Kaip ir minėjo, jį yra gavęs dovanų maždaug prieš 18 metų iš Italijos ambasados darbuotojo dėl to, kad buvo su juo geri pažįstami jis jam padėdavo darbuose pavertėjaudavo jam, tad kai jį perkėlė į kitą ambasadą jis jam atsidėkodamas kaip atsiminimą jam ir padovanojo tą ginklą (b. l. 58-59, 66, 88).

Liudytojas V. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gegužės 11 d., apie 23.30 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. G. iš VPK OVS budėtojo gautas pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) smurtaujama. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė R. R., kuri paaiškino, kad jos neblaivus vyras J. R., gim. (duomenys neskelbtini), naudojo prieš ją psichologinį smurtą, vadino necenzūriniais žodžiais nepilnamečių dukterų akivaizdoje, grasino ginklu ir norėjo iššokti pro balkoną. Nukentėjusioji paaiškino, kad psichologinis smurtas tęsiasi nuolat nuo 2016 m. pradžios. Nepilnametės mergaitės viską matė, jiems atvykus vaikai buvo šiek tiek pasimetę bei išsigandę. R. R. perdavė jiems ginklą „ROHM“ RG8 bei šešis šovinius. Pistoletas buvo užtaisytas (b. l. 48).

Liudytoja R. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, parodė, kad 2016 m. gegužės 11 d., apie 5.00 val. būdamas girtas jos vyras pademonstravo ginklą, ji ginklą pas jį paėmė ir paslėpė, o jis nuėjo miegoti. Atvykus policininkams ji jiems atidavė ginklą (b. l. 32).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad vyriausiasis patrulis A. G. pateikė tyrimui pistoletą „Rohm“, taip pat šešis vnt. šovinių, kurių kalibras 8 mm bei apkabą (b. l. 15-16).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas ginklas „Rohm“ RG8 ir 6 šaudmenys. Apžiūros metu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas T. B. pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog apžiūrėtas pistoletas yra pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinis pistoletas „Rohm RG8“, skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais 8 mm šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Apžiūrėti 6 vnt. šoviniai yra pramoninės gamybos dujiniai (CS) 8 mm kalibro šoviniai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra C kategorijos šaudmenys. Apžiūrėtais šoviniais galima šaudyti iš apžiūrėto pistoleto (b. l. 17-18).

Dėl J. R. kaltės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad kaltinamojo J. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, dujiniai revolveriai ir pistoletai yra šaunamieji ginklai, priskiriami „C“ kategorijos ginklams. Šiame įstatyme apibrėžta, jog visi teisėtai Lietuvos Respublikoje esantys A, B, C kategorijų ginklai Ginklų registro nuostatų nustatyta tvarka registruojami Ginklų registre. Minėto įstatymo 12 straipsnio 10 punktas numato, kad leidimai įsigyti A, B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis fiziniams ir juridiniams asmenims išduodami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Įstatymo 13 straipsnio 4 punktas numato, jog savigynai dujinį ginklą gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gavę leidimą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. R. pripažino kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įgijęs ir su savimi laikęs šaunamąjį ginklą – C kategorijos dujinį pistoletą „Rohm“ RG8 ir 6 C kategorijos šaudmenis, neturėdamas būtino leidimo bei patikslino, jog ginklą laikė visuomet savo namuose, paskutinį kartą teko iš jo šauti prieš 8-10 metų į orą per Naujųjų metų naktį. Kaltinamojo teigimu, daugiau jis juo nesinaudojo, su savimi nesinešiojo, jis visuomet buvo name, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), koridoriuje esančioje spintoje, paslėpus dėžutėje nuo pašalinių asmenų. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų visuma. Visų pirma, kaltinamojo parodymus dalyje dėl šaunamojo ginklo laikymo patvirtina ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos R. R. parodymai, iš kurių, be kita ko, matyti, kad 2016 m. gegužės 11 d., apie 5.00 val. būdamas girtas jos vyras pademonstravo ginklą, ji ginklą pas jį paėmė ir paslėpė, o jis nuėjo miegoti. Atvykus policininkams ji jiems atidavė ginklą. Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. S. parodymų matyti, jog R. R. jiems (t. y. atvykusiems policijos pareigūnams) perdavė ginklą „ROHM“ RG8 bei šešis šovinius. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad vyr. patrulis A. G. pateikė tyrimui pistoletą „Rohm“, taip pat šešis vnt. šovinių, kurių kalibras 8 mm bei apkabą (b. l. 15-16). Iš apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas ginklas „Rohm“ RG8 ir 6 šaudmenys. Apžiūros metu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas T. B. pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog apžiūrėtas pistoletas yra pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinis pistoletas „Rohm RG8“, skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais 8 mm šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Apžiūrėti 6 vnt. šoviniai yra pramoninės gamybos dujiniai (CS) 8 mm kalibro šoviniai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šie šoviniai yra C kategorijos šaudmenys. Apžiūrėtais šoviniais galima šaudyti iš apžiūrėto pistoleto. Teismo vertinimu, pirmiau aptrati įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės nepalieka abejonių, kad J. R. neturėdamas leidimo įgijo ir laikė dujinį pistoletą ir C kategorijos šaudmenis, todėl jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu J. R. pareiškė, kad neprieštarauja tokiam prokuroro sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi (laisvės apribojimu) bei dydžiu (b. l. 109).

Dėl J. R. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu ginklais ir šaudmenimis). Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. R. – neteistas (b. l. 92), baustas administracine tvarka (b. l. 93-94), dirbantis (b. l. 95), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 100), VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 101), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 102).

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, atsižvelgdama į tai, kad kaltinamasis J. R. pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, turtinė žala nepadaryta, siūlo kaltinamajam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, paskiriant švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę. Teismo vertinimu, prokurorės nurodytos aplinkybės, kuriomis remdamasi ji prašo skirti nurodytos rūšies bausmę, sudaro pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo vertinimu, arešto (kaip straipsnio sankcijoje numatytos švelniausios bausmės rūšies) paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį laisvės apribojimą, jo dydį nustatant artimą minimaliam. Kartu uždraudžiant kaltinamajam turėti, naudoti, įgyti, saugoti visų kategorijų šaunamuosius ginklus bei įpareigojant jį tęsti darbą. Teismo vertinimu, ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam J. R. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gegužės 11 d. 23.30 val. iki 2016 m. gegužės 12 d. 14.20 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu J. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Dujinis pistoletas „Rohm“ RG8, 8 mm kalibro, bei 6 vnt. šovinių, kurie perduoti saugoti 2016 m. birželio 17 d. kvitu serija BBB Nr. OVS001901 Vilniaus apskrities VPK ginkluotės saugyklai (b. l. 19, 20), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuotini ir perduotini Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ginklų fondui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti jam šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant jam turėti, naudoti, įgyti, saugoti visų kategorijų šaunamuosius ginklus bei įpareigojant jį tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. R. skirti galutinę bausmę – keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant jam turėti, naudoti, įgyti, saugoti visų kategorijų šaunamuosius ginklus bei įpareigojant jį tęsti darbą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 11 d. 23.30 val. iki 2016 m. gegužės 12 d. 14.20 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

J. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktinius įrodymus – dujinį pistoletą „Rohm“ RG8, 8 mm kalibro, bei 6 vnt. šovinių, kurie perduoti saugoti 2016 m. birželio 17 d. kvitu serija BBB Nr. OVS001901 Vilniaus apskrities VPK ginkluotės saugyklai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Ginklų fondui.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.