Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. K., jo atstovui advokato padėjėjui Janui Zavadskiui (Jan Zavadski),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu D. A. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta iš dalies ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną (tikslios datos jis neprisimena) jis leido laiką pas N. G.. Pastaroji jam pasakojo apie buvusį savo sutuoktinį, problemas. Pokalbio metu N. G. pasiūlė jam nuvažiuoti prie jos buvusio sutuoktinio automobilio, atsukti pastarojo padangų ventilius ir iš padangų išleisti orą. N. G. jam už tai nieko nežadėjo. Jis su šiuo pasiūlymu sutiko ir apie 2.00 val. jis kartu su N. G. įsėdo į jo automobilį „BMW“ bei nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini), šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje pastatė savo automobilį. N. G. jam nurodė vietą, kurioje gyvena jos buvęs sutuoktinis. Jam su N. G. nuėjus prie daugiabučio namo, kuriame gyvena jos buvęs sutuoktinis, N. G. sustojo prie kito daugiabučio namo, esančio atokiau, ir nurodė jam, kurioje vietoje stovi jos buvusio sutuoktinio automobilis „Ford“. Jis nuėjo prie minėto automobilio. Apšvietimas buvo blankus, automobilis stovėjo tarp daugiabučių namų, medžių, lauko šviestuvas aplinkos gerai neapšvietė. Nedideliu, bet tvirtu medžiokliniu peiliu, kurį jis buvo pasiėmęs iš savo automobilio, jis pradūrė keturias minėto automobilio „Ford“ padangas, tuo pačiu peiliu išdaužė vairuotojo pusės stiklą ir subraižė automobilio priekinį stiklą (stiklas nesudužo). Automobilio kairės pusės galinio lango jis nesugadino ir nebraižė. Apgadinęs automobilį jis nuėjo prie N. G. ir jie grįžo į namus. Jis N. G. iš karto nepasakė, ką padarė – tik vėliau jis jai viską detaliai papasakojo. N. G. jo elgesį vertino blogai, nes jie tarėsi tik dėl oro iš automobilio padangų išleidimą. Jis taip pasielgė prisiminęs vaikystę, ne iš blogos valios. Savo poelgį jis vertina neigiamai. Jis atsiprašė nukentėjusiųjų dėl apgadinto automobilio, patirto streso. Jis vykdo individualią veiklą, per dieną gali uždirbti 120 eurų. Antstoliai iš jo išieško įvairias pinigines sumas: jam liko sumokėti 1 800 eurų. Už automobilio vairavimą be teisės vairuoti jam skirtos administracinės nuobaudos – baudos jis nesumokėjo, nes sprendimą planuoja apskųsti; už važiavimą autobusu be bilieto jam skirtos baudos jis nesumokėjo, nes nenorėjo. Jis sutinka atlyginti savo veiksmais padarytą turtinę žalą tik dėl pradurtų automobilio padangų, sudaužyto vairuotojo pusės stiklo ir subraižyto automobilio priekinio stiklo; taip pat jis sutinka sumokėti 1 000 eurų neturtinės žalos.

3. Ikiteisminio tyrimo metu D. A. parodė, kad N. G. jis pažįsta nuo 2023 m. spalio 23 d., jie kartais bendrauja, susirašo. 2023 m. vasario 24 d. jis atvyko pas N. G. į namus pasikalbėti. Jie kalbėjosi apie asmenines problemas. Pokalbio metu N. G. nurodė turinti problemų su buvusiu sutuoktiniu. Iš neturėjimo ką veikti, be jokios priežasties jis pasiūlė N. G. kartu nuvažiuoti ir pradurti jos buvusio sutuoktinio automobilio padangas. N. G. jo prašymu jam priklausančiu automobiliu „BMW“ (7 serijos) nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, kuriame buvo pastatytas buvusio N. G. sutuoktinio automobilis (tikslios vietos jis nežinojo). Automobilį pastatę prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jie perėjo per gatvę ir nuėjo tiesiai prie daugiabučių namų gale esančios arkos. Daugiabučio namo kieme jie ieškojo buvusio N. G. sutuoktinio automobilio (jis žinojo, kaip atrodo automobilis, nes N. G. buvo rodžiusi jam automobilio nuotraukas). N. G. laukė jo prie antros ar trečios daugiabučio namo laiptinės. Pamatęs panašų automobilį (tamsios spalvos automobilis „Ford Mondeo“) jis nuėjo prie pastarojo ir su savimi turėtu atsuktuvu, kurį jis prieš tai pasiėmė iš savo automobilyje buvusio kibiro, jis pradūrė keturias automobilio „Ford Mondeo“ padangas bei atsuktuvu išmušė vairuotojo pusės stiklą. Tada jis nuėjo prie daugiabučio namo laiptinės, kur stovėjo N. G., ir pastarajai pasakė pradūręs automobilio padangas ir išdaužęs priekinį stiklą. N. G. jam nieko neatsakė. Vairuotojo pusės galinio lango jis neapibrozdino ir priekinio stiklo neįskėlė. Dėl savo veiksmų jis gailisi, sutinka atlyginti savo veiksmais nukentėjusiajam padarytą žalą (bylos lapai 91-93, 114-115).

4. Teisiamojo posėdžio metu M. K. parodė, kad automobilis „Ford Mondeo“ priklauso jo mamai L. K., tačiau paskutiniu metu minėtu automobiliu naudojasi jis. 2024 m. vasario 17 d. grįžęs namo jis pastatė minėtą automobilį šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir kitą dieną apie 13.00 val. kartu su savo sūnumi išskrido atostogauti į užsienį. Automobilis savaitę stovėjo toje pačioje vietoje, automobiliu niekas nesinaudojo. Atostogų metu, t. y. 2024 m. vasario 25 d. jam paskambino policijos pareigūnas, kuris nurodė, kad jo automobilis yra apgadintas – pradurtos keturios padangos, įskilęs priekinis stiklas, išdaužtas vairuotojo pusės priekinis langas ir apibrozdintas galinis vairuotojo pusės langas. Jis pareigūnų paprašė susisiekti su jo mama, nes šiuo metu jis yra ne Lietuvoje, o grįžęs į Lietuvą jis atvažiuos į policijos komisariatą ir parašys pareiškimą. Grįžęs į namus jis apžiūrėjo automobilį ir pastebėjo tuos pačius automobilio sugadinimus, kuriuos užfiksavo policijos pareigūnai. 2024 m. vasario 26 d. 13.50 val. jis nufotografavo automobilio sugadinimus. Prieš jam išvykstant atostogauti visi automobilio stiklai buvo nepažeisti, automobilio padangos nebuvo pradurtos.

5. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo mamai L. K., tačiau šiuo automobiliu naudojasi ir už pastarąjį atsako tik jis. 2024 m. vasario 17 d. apie 13.00 val. minėtą automobilį jis pastatė prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Kitą dieną 7.00 val. jis išsikvietė taksi ir išvyko į oro uostą (kartu su savo sūnumi jis skrido atostogauti), į savo automobilį dėmesio jis neatkreipė. 2024 m. vasario 25 d. apie 10.00 val. atostogų metu jam paskambino policijos pareigūnas, kuris paaiškino, kad nenustatyti asmenys apgadino automobilį, kuriuo jis naudojasi: buvo pradurtos keturios padangos, įskeltas priekinis automobilio stiklas, išdaužtas vairuotojo pusės durelių stiklas, apibrozdintas vairuotojo pusės galinis langas. Grįžęs iš atostogų 2024 m. vasario 25 d. apie 18.00 val. jis priėjo prie savo automobilio ir pastarąjį apžiūrėjęs pastebėjo ant automobilio sugadinimus, kuriuos prieš tai jam nurodė policijos pareigūnas. Prieš išvykstant atostogauti automobilis nebuvo sugadintas, taip pat jis puikiai prisimena, kad automobilio priekinis stiklas ir vairuotojo pusės galinis langas nebuvo apibrozdinti. Jo nuomone, automobilio padangos buvo prapjautos, o ne pradurtos. Jis mano, kad automobilį galėjo sugadinti jo buvusi sutuoktinė N. G., nes tarp jų vyksta konfliktai. Po šio įvykio jis kalbėjosi su N. G., kuri jam prisipažino, kad automobilį sugadino ji ir jos draugas E.: ji jam visko detaliai nepasakojo, tik užsiminė norėjusi nuleisti jo automobilio padangą. Po šio įvykio N. G. jo atsiprašė, sakė besigailinti (bylos lapai 26, 30-32, 35-40).

7. Teisiamojo posėdžio metu L. K. parodė, kad M. K. yra jos sūnus, jie kartu gyvena tame pačiame bute. Automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po jos vyro mirties priklausė jai, tačiau po jai atliktos operacijos gydytojai nepatarė jai vairuoti automobilį, todėl minėtu automobiliu naudojasi jos sūnus M. K., kuris ją kiekvieną dieną veždavo į darbą, pas gydytojus. Atostogaudamas sūnus jai paskambino ir pasakė iš policijos pareigūnų gavęs pranešimą apie sugadintą jos automobilį. Ji M. K. atsakė vakare vaikščiojusi, buvusi prie automobilio, pastarąjį apžiūrėjusi, tačiau automobiliui buvę viskas gerai. Po to jai paskambino policijos pareigūnai, kurie nurodė esantys prie automobilio. Nuėjusi prie automobilio ji pamatė, kad pastarojo padangos pradurtos, įskeltas priekinis langas, išdaužtas vairuotojo pusės priekinis stiklas ir pabraižytas galinis vairuotojo pusės stiklas. Dėl automobilio sugadinimo jai žala nepadaryta - žala padaryta M. K.. Dėl apgadinto automobilio ji kartu su sūnumi turėjo nepatogumų, nes jai reikėjo vykti pas gydytoją, o M. K. turėjo rasti kitą automobilį, kad galėtų vežti savo darbo inventorių. Po šio įvykio M. K. buvo nervingas, jie negalėjo susikalbėti, nors prieš šį įvykį taip nebuvo. Po šio įvykio jai norint eiti pasivaikščioti tamsiu paros metu M. K. jos prašo sėdėti namuose, nes nežino, kas jos laukia prie namų, laiptinėje. Po šio įvykio ji jautė baimę, išgyveno dėl anūko, nes nežinojo, kas šiam gali atsitikti pakeliui į mokyklą (ji jautė grėsmę).

8. Ikiteisminio tyrimo metu L. K. parodė, kad 2024 vasario 25 d. apie 10.00 val. jai paskambino jos sūnus M. K., kuris paaiškino, kad buvo apgadintas jos automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Minėtas automobilis priklauso jai, tačiau šiuo automobiliu ji nesinaudoja - automobiliu naudojasi jos sūnus. Ji gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini): nors automobilis stovėjo prie namo, kuriame ji gyvena, ji nieko įtartino nematė ir net nežinojo, kad automobilis buvo apgadintas (bylos lapas 21).

9. 2024 m. vasario 25 d. automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio automobilių stovėjimo aikštelėje šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuota, kad visos automobilio padangos yra be oro, padangų šonuose tarp ratlankio ir padangos protektoriaus yra pjovimo žymės; automobilio priekinis stiklas ties vairuotojo puse yra įskeltas, yra du pažeidimai – taškai, ties kuriais yra skilimas; automobilio vairuotojo pusės šoninis stiklas yra išdaužtas, šukės pasibarsčiusios automobilio salone ir šalia automobilio ant žemės; automobilio vairuotojo pusės galinių durelių stiklas yra apibrozdintas (bylos lapai 11-18).

10. Automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. K. (bylos lapas 19).

11. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė 2024 m. kovo 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą faktūrą, kurioje nurodytos automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidos: 222,11 eurų vertės keturios padangos, 60,50 eurų vertės kairės pusės galinių durų stiklas, 60,50 eurų vertės kairės pusės priekinių durų stiklas, 145,91 eurų vertės priekinis stiklas, 34,57 eurų vertės stiklo montavimo komplektas ir 154,88 eurų vertės remonto darbų kaina (bylos lapai 71-73).

12. Vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis teismas pažymi, kad D. A. prisipažino perpjovęs L. K. priklausančio automobilio keturias padangas, įskėlęs priekinį stiklą, išdaužęs vairuotojo pusės priekinį langą, tačiau nepripažino apibrozdinęs vairuotojo pusės galinį langą. Spręsdamas, ar kaltinimas D. A. padarius minėtą sugadinimą yra pagrįstas, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šį sugadinimą užfiksavo iš karto po nagrinėjamo įvykio minėtą automobilį apžiūrėję policijos pareigūnai. Viso baudžiamojo proceso metu tiek L. K., tiek M. K. teigė, kad iki nagrinėjamo įvykio minėto sugadinimo ant automobilio nebuvo. Pagrindo nukentėjusiųjų parodymus vertinti kaip nepatikimus teismas neturi. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2024 m. vasario 25 d. laikotarpiu nuo 2.16 val. iki 2.24 val. automobilių stovėjimo aikštelėje šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), D. A. tyčia sugadino svetimą L. K. priklausantį nedidelės 489,02 eurų vertės turtą: perpjovė L. K. priklausančio automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keturias bendros 222,11 eurų vertės padangas, įskėlė 145,91 eurų vertės priekinį stiklą, išdaužė 60,50 eurų vertės vairuotojo pusės priekinį langą, apibrozdino 60,50 eurų vertės vairuotojo pusės galinį langą.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

13. D. A. tyčia perpjovė L. K. priklausančio automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keturias padangas, įskėlė priekinį stiklą, išdaužė vairuotojo pusės priekinį langą, apibrozdino vairuotojo pusės galinį langą, tokiu būdu sugadino svetimą L. K. priklausantį 489,02 eurų vertės turtą. Sugadinto turto vertė viršija 3 MGL, t. y. 150 eurų, bet neviršija 10 MGL, t. y. 500 eurų dydžio sumos, taigi D. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

14. D. A. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto bausmės.

15. Spręsdamas dėl D. A. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. D. A. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų rūšiai. D. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. D. A. atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė (duomenys neskelbtini) teismo 2021 m. gegužės 3 d. ir 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiais būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje (bylos lapai 120-133), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad D. A. yra recidyvistas, o tai yra D. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). D. A. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, taigi viešųjų darbų bausmė D. A. neskirtina. D. A. dirbantis, baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, kurių jis nemoka (bylos lapai 118-119), taigi darytina išvada, jog D. A. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, D. A. šios bausmės nevykdys, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, taigi turtinio pobūdžio bausmė – bauda D. A. neskirtina. D. A. ne kartą teistas, jam buvo skirtos griežtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės (bylos lapai 120-133), kurios D. A. teigiamos įtakos nepadarė – jis nusikalto vėl, taigi nėra pagrindo manyti, kad švelniausių rūšių bausmės teigiamai paveiks D. A. elgesį ir jis daugiau nenusikals. Teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. A. skiriant BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtintos griežčiausios rūšies – arešto bausmę, jos terminą nustatant artimą vidurkiui – trisdešimt parų.

16. Visgi teismas įvertina ir tai, kad D. A. teistas už nusikalstamų veikų, pagal savo pobūdį skirtingų nuo nagrinėjamos šio baudžiamojo proceso metu, padarymą, kas reiškia, kad šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamas nusikalstamas poelgis nėra tipiškas D. A. elgesys; D. A. dirba, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. A. skirtinos trisdešimties parų arešto bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui – vieneriems metams, paskiriant D. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą bei kelias tarpusavyje suderintas pareigas, kurių tikslas – daryti įtaką D. A. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų: uždraudžiant D. A. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant D. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

17. Įvertinus tai, kad D. A. savo nusikalstamais veiksmais M. K. padarė turtinės žalos, D. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant D. A. per du mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti M. K. nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

V. Civilinis ieškinys

18. Baudžiamojo proceso metu M. K. pareiškė 3 766,61 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl D. A. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Civiliniame ieškinyje M. K. nurodo, kad dėl neteisėtų D. A. veiksmų jam padaryta 766,61 eurų turtinė žala: jis prašo atlyginti 120,90 eurų vertės atliktų automobilių remonto darbų kainą, 512,66 eurų automobilio dalių kainą ir 133,05 eurų PVM. Taip pat M. K. teigia dėl nusikalstamų D. A. veiksmų patyręs 3 000 eurų neturtinę žalą: atostogų metu iš policijos pareigūno sužinojęs, kad jo automobilis buvo apgadintas, jis patyrė stresą, jo atostogos ir poilsis buvo sugadintos, o sugrįžęs namo jis turėjo rūpintis automobilio saugumu bei remontu. Jis turėjo nepatogumų dėl negalėjimo naudotis transporto priemone – prieš tai jis šia transporto priemone naudojosi darbo reikalais: važiuodavo į darbą, veždavo medžiagas, įrankius ir bendradarbius į (duomenys neskelbtini) objektus, o negalėdamas naudotis automobiliu jis negalėjo darbų atlikti laiku, dėl ko turėjo atsiprašinėti klientų; taip pat jis patyrė daug nepatogumų dėl kitos transporto priemonės paieškos - jis ieškojo, iš kur būtų galima pasiskolinti arba išsinuomoti automobilį; taip pat jis veždavo vaiką į mokyklą, būrelius, gydymo įstaigas, dėl to tiek jis, tiek jo sūnus, negalėdami naudotis automobiliu, patyrė daug nepatogumų (jis turėjo rytais anksčiau keltis, prašyti kitų asmenų nuvežti jo vaiką į mokyklą); taip pat jis veždavo savo mamą į gydymo įstaigas. Automobilio remonto darbai taip pat kėlė tam tikrus nepatogumus, nes jis turėjo susirasti meistrus, skirti laiką bendravimui su šiais. Sužinojęs apie šį įvykį jis patyrė emocinį stresą, išgyvenimus bei bemieges naktis. Jis nežinojo, kas padarė nusikaltimą, kokie buvo nusikaltėlio motyvai, ar gali pasikartoti įvykis, ar gresia pavojus jo gyvybei ar sveikatai - dėl to jis vengė būti lauke tamsiu paros metu, vaikščiodamas bijojo, kad jam gali kažkas atsitikti. Jis iki šiol bijo palikto automobilį gatvėje. Visa tai, atsiliepė jo nuotaikai, dienos režimui bei planams (bylos lapai 179-182).

19. Teisiamojo posėdžio metu M. K. paaiškino, kad iki šio įvykio jis automobiliu naudojosi kasdien asmeniniais (vaiką veždavo į mokyklą, būrelį, savo mamą - į darbą, namus ir gydymo įstaigas) bei darbo reikalais (jis dirba (duomenys neskelbtini), veža medžiagas, įrankius, darbuotojus į darbą). Jam neturint transporto priemonės jo darbai sustojo. Dėl šio įvykio jis patyrė labai didelius nepatogumus, o sužinojęs apie įvykį buvo šoko būsenoje, patyrė emocinį stresą vien galvodamas apie galimą pavojų jam ir jo šeimos nariams. Dėl to jam prasidėjo nervinis tikas, bemiegės naktys, jis bijo tamsiu paros metu būti lauke, taip pat iki šiol jis bijo palikti automobilį šalikelėje, nes nežino, kokį automobilį jis ras ryte, t. y. ar nebus išdaužyti automobilio langai, pradurtos padangos, ar nupjautos stabdžių žarnelės. Stresą patyrė ir jo šeimos nariai – mama ir sūnus: jo mamai dėl atliktos galvos operacijos nebuvo galima nervuotis, o sužinojusi, kad buvo apgadintas automobilis, jo mama patyrė didelį stresą. Jo sūnus taip pat kasdien klausdavo, kas galėjo sugadinti automobilį, kodėl taip jiems padarė. Jis su šeima gyvena pirmame aukšte, jaučia baimę, kad niekas neišmuštų buto langų. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas prašė jį kuo skubiau įsivertinti padarytą žalą, todėl jis susirado autoservisą „(duomenys neskelbtini)“, kuris turėjo įvertinti padarytą žalą. Serviso darbuotojai jo automobilį paėmė remontuoti, tačiau automobilį perdavė kitam servisui – „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis remontui buvo palikęs kitą savo automobilį „Land Rover“. Kadangi servise buvo remontuojami abu jo automobiliai, sąskaita buvo išrašyta už abu automobilius. Ikiteisminio tyrimo metu jam padarytą žalą jis įvertino 512 eurų, nes tyrėja jam nurodė rašyti žalą tokio dydžio, kiek kainuoja automobilio dalys (be remonto išlaidų). Jam buvo pateikta 767 eurų dydžio sąskaita, kurią apmokėjo jo sesuo, nes tuo metu jis neturėjo pinigų (vėliau seseriai jis grąžino pinigus). Kadangi jo asmeninis automobilis „Land Rover“ ir jo mamos automobilis „Ford Mondeo“ buvo remontuojami, jis turėjo skolintis automobilį iš pažįstamo, taip pat jis prašydavo jį ir jo šeimos narius pavežti, be to važinėjo viešuoju transportu. Be automobilio jis buvo apie mėnesį, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės. Dėl sugadinto automobilio jis kreipėsi į draudimo įmonę, tačiau pastaroji jam žalos nekompensavo, nes automobilio jis neapdraudęs Kasko draudimu.

20. Vertindamas M. K. civilinį ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos teismas jį pripažįsta pagrįstu: D. A. nusikalstamais veiksmais M. K. buvo padaryta turtinė žala, kurios baudžiamojo proceso metu D. A. neatlygino, taigi civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas visiškai ir iš D. A. M. K. naudai priteistinas 766,61 eurų turtinės žalos atlyginimas.

21. Vertindamas M. K. civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos teismas pažymi neturintis pagrindo abejoti, kad dėl D. A. nusikalstamų veiksmų M. K. turėjo nepatogumų. Vertindamas M. K. argumentus dėl jam padarytos neturtinės žalos dydžio teismas pažymi, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

22. Teismas sutinka, kad dėl automobilio sugadinimo M. K. patyrė neturtinę žalą, o D. A. kaltė dėl turto sugadinimo pasireiškė tyčiniais veiksmais. Nustatydamas M. K. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir M. K. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos – D. A. dirba. M. K. patyrė nepatogumus dėl negalėjimo naudotis automobiliu. Pažymėtina, kad automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. K. nuosavybės teise nepriklauso – šis automobilis priklauso jo mamai L. K. (bylos lapas 19), tačiau M. K. šiuo automobiliu naudojosi ir rūpinosi, po nagrinėjamo įvykio nedelsdamas kreipėsi į autoservisą, kad automobilis būtų suremontuotas. M. K. nurodo automobiliu negalėjęs naudotis apie mėnesį laiko - tai patvirtina ir dokumentai. M. K. vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini) srityje, todėl automobilis buvo būtinas važiavimui į darbą įrankių ir medžiagų transportavimui bei bendradarbių vežimui į (duomenys neskelbtini) objektus. M. K. taip pat nurodo negalėjęs laiku atlikti klientams sutartų darbų. Vertindamas šį argumentą teismas pažymi, kad M. K. nepateikė jokių duomenų apie laiku neįvykdytas sutarties sąlygas – jis nepateikė sutarčių, sudarytų su klientais, ar kitokių duomenų, patvirtinančių, kad buvo sudaryta sutartis ir pažeistos sutarties sąlygos. M. K. nurodo, kad automobilis buvo naudojamas asmeninėmis reikmėmis sūnaus vežiojimui į mokyklą, būrelius, mamos L. K. vežimui į darbą ir į gydymo įstaigas, dėl to M. K. patyrė nepatogumus, nes turėjo ieškoti kitos transporto priemonės, naudotis viešuoju transportu, kad galėtų pasirūpinti savo ir šeimos reikmėmis. Taip pat teismas pripažįsta, kad M. K. galėjo jausti baimę dėl nežinojimo, kas sugadino jo automobilį, tačiau įvertina ir tai, kad M. K. jau rašydamas pareiškimą nurodė įtariantis, kad automobilį sugadino jo buvusi sutuoktinė N. G., taigi atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo kriterijus, M. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir iš D. A. M. K. naudai priteistinas 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas.

23. Baudžiamojo proceso metu M. K. atstovas advokato padėjėjas Janas Zavadskis pateikė prašymą M. K. naudai iš D. A. priteisti 1 000 eurų procesinių išlaidų. Grįsdamas išlaidas M. K. atstovas teismui pateikė 2024 m. spalio 14 d. sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas, pinigų priėmimo perdavimo kvitą, patvirtinantį, kad M. K. sumokėjo 1 000 eurų (bylos lapai 179-184).

24. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

25. Vertindamas prašymą iš D. A. M. K. naudai priteisti 1 000 eurų patirtų procesinių išlaidų už suteiktas teisines paslaugas teismas pažymi, kad proceso išlaidas patvirtina sąskaita, pinigų priėmimo perdavimo kvitas, iš kurių matyti, kad M. K. apmokėjo procesines išlaidas. Visgi teismas atkreipia dėmesį į M. K. suteiktų teisinių paslaugų apimtį: ši baudžiamoji byla nėra sudėtinga, šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamą nusikalstamą veiką galėjusio padaryti asmens tapatybė buvo žinoma praktiškai nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, M. K. atstovo rengtų procesinių dokumentų kiekis nėra didelis, šio baudžiamojo proceso metu nebuvo nagrinėjami sudėtingi faktiniai ar teisiniai klausimai, taigi iš D. A. M. K. naudai priteistinas 500 eurų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą atlyginimas.

VI. Procesinės prievartos priemonės

26. Ikiteisminio tyrimo metu D. A. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (bylos lapai 94-97), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 69 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti D. A. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam trisdešimties parų arešto bausmę.

Bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, uždraudžiant D. A. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas, įpareigojant D. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Skirti D. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant D. A. per du mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti M. K. nusikalstama veika padarytą 766,61 eurų dydžio turtinę žalą.

D. A. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. A. M. K. naudai 1 766,61 eurų.

M. K. prašymą atlyginti procesines išlaidas už teisinių paslaugų teikimą tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. A. M. K. naudai 500 eurų.

1. Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone;

2. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.