Kauno apygardos teismo nutartis

2022-05-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-278-348/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-30
Bylos Nr.
1S-278-348/2022
Teisminio proceso Nr.
1-46-3-00008-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Laima Šeputienė
Nuteistasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-278-348/2022Teisminio proceso Nr. 1-46-3-00008-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

apeliacine tvarka nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. G. nuteistas (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 pastraipą, 6 straipsnio 3 pastraipą ir jam paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi ir V. G. paskirta 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. spalio 30 d., jos pabaiga – 2023 m. rugsėjo 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2022 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nuteistajam buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be to, nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, daro pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikys įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą. Teismas pažymėjo, kad nors nuteistasis V. G. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5. Nuteistasis V. G. skundžia Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2022 m. kovo 14 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Nuteistasis teigia, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, be to, jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, tuo tarpu skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas neteisingai vertino aplinkybę, jog nuteistasis buvo baustas drausmine nuobauda ir dėl to atsirado neigiamos pasekmės.

5.2. Skunde kritikuojami apylinkės teismo nutarties motyvai ir pažymima, jog apylinkės teismas nevertino, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis V. G. mokėsi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, pagal turimas galimybes prisidėjo prie gerbūvio gerinimo darbų, kuriuos atlieka būrio teritorijoje, be to, 2021 m. lapkričio 16 d. raštiškai kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai“ įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo dėl darbo vietų trūkumo. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis sėkmingai baigė „Savęs pažinimo“ grupę, „Alkoholio prevencijos“ grupę, efektyvios tėvystės įgalinimo laisvės atėmimo vietoje programą bei dalyvavo piešinių konkurse „Alkoholis ne mano brolis“, kas anot nuteistojo rodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis ruošėsi reabilituoti save, išėjus į laisvę gyventi nepriekaištingą, pilnavertį ir dorovingą gyvenimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog nuteistasis turi penkerių metų sūnų, kuriam taip pat yra reikalingas tėvo auklėjimas.

5.3. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad V. G. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau nuteistasis su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad nuteistieji ir suimtieji privalo pataisos įstaigoje vykdyti įstatymo reikalavimus ir laikytis elgesio taisyklių. Tačiau šiame punkte nėra nurodyta, kad nuteistasis privalo mokytis, lankyti įvairius užsiėmimus bei dalyvauti įvairiose programose. O tai, kad nuteistasis užsiėmimuose ir programose dalyvavo, taip pat mokėsi, neva rodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ne tik elgėsi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau elgėsi nepriekaištingai, buvo užsibrėžęs tikslų, kuriuos sėkmingai realizuoja. Be to, skundžiamoje nutartyje liko neįvertinta ir tai, kad bausmę nuteistasis lengvojoje grupėje, o tam įtakos turėjo jo nepriekaištingas elgesys.

5.4. Pažymima ir tai, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą, jo ankstesnius teistumus. Nuteistasis mano, kad toks vertinimas yra baudimas antrą kartą. Be to, BVK nenumato, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą yra privalu įvertinti nuteistojo elgesį iki bausmės atlikimo. Mano, kad reikia vertinti tai, kaip nuteistasis elgiasi bausmės atlikimo metu. Skunde pažymima ir tai, kad nuteistasis jam skirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo nuosprendį, o pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus, atbuvus 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nuteistajam, neturinčiam galiojančių drausminių nuobaudų, taikomas lygtinio paleidimo įstatymas. Be to, perkėlus nuteistąjį iš (duomenys neskelbtini) tolimesniam bausmės atlikimui, buvo sąlyga nebloginti asmens bausmės atlikimo sąlygų. Šiuo aspektu nuteistasis pažymi, kad netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo įstatymo, būtų nevykdomi valstybės įsipareigojimai (duomenys neskelbtini), kadangi būtų pabloginta nuteistojo padėtis.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo V. G. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriamai žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, susipažinusi su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. G. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota, joje tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra pagrindo.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad V. G. yra atlikęs bausmės dalį, kurią atlikus gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo. Paskutinio vertinimo metu, atlikto 2022 m. vasario 28 d. jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, šiai rizikos grupei nuteistasis yra priskiriamas nuo 2021 m. vasario 18 d. Teigiamai vertinama tai, kad nuo pirminio vertinimo, atlikto 2020 m. lapkričio 16 d., nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo vidutinės iki žemos. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad paskutiniojo vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas buvo nustatytas išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti bei gyvenimo stiliaus ir draugų srityse, tačiau kitose srityse nuteistojo pažanga nenustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ji dar nesudaro pagrindo išvadai, jog asmuo gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kadangi skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių.

10. Įvertinus nuteistojo V. G. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių dėl teigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis būdamas laisvės atėmimo vietoje vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, mokosi 11-oje klasėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, buvo du kartus skatintas. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama V. G. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę V. G. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš šioje nutartyje aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje aptarto reguliavimo, yra esminės sąlygos lygtinio paleidimo taikymui.

11. Šią išvadą visų pirma patvirtina su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusios aplinkybės. Socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys patvirtina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę V. G. skatintas du kartus, paskutinį kartą skatintas 2021 m. rugpjūčio 24 d. Tačiau nuteistasis taip pat vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka už pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, kur taikomi griežtesni ribojimai ir draudimai, išimtinai teigiamu elgesiu vis tik nepasižymėjo. Priešingai nei mano nuteistasis, šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, nelinkusį laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, be kita ko, pažymint, jog nustatytų taisyklių ir reikalavimų pažeidimai buvo padaryti ne bausmės atlikimo pradžioje, kuomet nuteistasis adaptuojasi laisvės atėmimo vietoje, o atlikus didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu yra reikšmingas faktorius vertinat lygtinio paleidimo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Vertinamu atveju padaryto vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimas kelia teismui pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebės laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Tai, kad nuteistasis šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, padaryto pažeidimo fakto tai nešalina ir yra neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojanti aplinkybė. Įvertinus paminėtą, taip pat tai, kad pažeidimas padarytas visai nesenai – 2020 m. spalio 23 d., teisėjų kolegija daro išvadą, jog vien tik Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dar neteikia pagrindo neabejotinai spręsti, jog nuteistojo elgesys jau yra pakoreguotas pakankamai, todėl V. G. dar turi įrodyti, jog jo elgesys neabejotinai keičiasi išimtinai tik teigiama linkme ir tokie pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai.

12. Pagrindo išvadai, kad pataisos procesas taikant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus savo tikslus jau pasiekė ir nuteistasis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, neduoda ir kitos Socialinio tyrimo išvadoje nustatytos, apylinkės teismo aptartos ir motyvuotai įvertintos aplinkybės. Nors, kaip minėta, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra įvertinta kaip žema, Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam, atlikusiam nemažą bausmės dalį, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaujančiam įvairiuose užsiėmimuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, išlieka nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai. Šie veiksniai yra ne tik statiniai – kriminalinė istorija, atsakomybės neprisiėmimas arba jos kraštutinis neutralizavimas, bet ir dinaminiai – darbinės patirties neturėjimas arba jos nestabilumas, lėšų valdymo sunkumai, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai, identifikuojantys, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios ir gali skatinti vėl nusikalsti, nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus tiek su nuteistojo elgesiu (praeityje ir bausmės atlikimo metu), tiek su jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusius aspektus. Taigi kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo V. G. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Šių aplinkybių visuma, kartu įvertinusi aukščiau aptartą su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu susijusią informaciją, sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

13. Analizuojant nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad remiantis Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis, būdamas laisvėje Lietuvoje nuteistasis dirbo vos šešis mėnesius. Nors skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus įdarbintas, tačiau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis itin didele motyvacija dirbti nepasižymėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog atvykęs į pataisos įstaigą nuteistasis sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, tačiau iki šiol nedirba, į VĮ „Mūsų amatai“ dėl įdarbinimo kreipėsi tik 2021 m. lapkričio 16 d., t. y. atlikęs didelę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, nors 2020 m. spalio 7 d. nuteistajam sudarytame individualios reabilitacijos plane darbas buvo viena iš alternatyvių sąlygų. Nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių kontekste neabejotinai būtina įvertinti ir tai, kad jo padaryta nusikalstama veika yra susijusi su finansinės naudos siekimu, tačiau nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, yra išlaikomas artimųjų, o tai neabejotinai patvirtina, kad net ir pateikta pažyma apie nuteistojo įdarbinimą nesudaro pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę nuteistasis gyvenimo tikslų sieks išimtinai tik teisėtais būdais. Juo labiau, kad nuteistasis turi ir finansinių įsipareigojimų, kurie nors ir nėra tokie, kurių nebūtų galima padengti, tačiau neabejotinai parodo nuteistojo požiūrį į jo finansinį stabilumą ir pareigą padengti jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus. Priešingai, nuteistasis pasirenka būti išlaikomas artimųjų, taip savo naštą perkeldamas kitiems asmenims, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistajam taikytina probacija bus sėkminga.

14. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai, kad nuteistasis turi sūnų, kuriuo nori rūpintis ir jį auklėti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad šeiminiai santykiai, šeimos narių gerovė ir nuteistojo dalyvavimas vaiko gyvenime nebuvo aktualūs iki nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistasis nurodo, kad jo sūnui šiuo metu yra penkeri metai, taigi spręstina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu sūnus jau buvo gimęs arba jo sutuoktinė dar laukėsi. Tačiau net ir žinodamas apie šeimos pagausėjimą ir pareigą rūpintis vaiku, nuteistasis vis tik pasirinko elgtis nusikalstamai. Todėl vertinti, kad šeimos turėjimas gali veikti kaip apsauginis veiksnys, pagrindo nėra, juo labiau, kad šis veiksnys, išskiriamas daugeliui nuteistųjų, V. G. visgi nėra nustatytas. Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistojo noro prisidėti prie sūnaus auklėjimo, tačiau pažymi, kad mažamečių vaikų turėjimas nesudaro pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, be kita ko, pažymint ir tai, kad iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis nebuvo šeimos žmogus, ilgais laikotarpiai neva dirbo užsienyje, kai tuo tarpu sutuoktinė buvo likusi Lietuvoje, be to, net ir lygtinio paleidimo atveju nuteistasis grįžtų gyventi pas mamą.

15. Itin svarbu ir tai, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos iki šiol kaltės nepripažįsta, teigia, kad nežinojo, jog gabenamame krovinyje galėjo būti narkotinės medžiagos, nors ir nurodo, kad iš savo klaidų pasimokė. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, minimizuojantis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, ieškantis savo priešingą teisei elgesį pateisinančių aplinkybių, ar, juo labiau, apskritai ją neigiantis, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių. O tai, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Kritiškai vertinami ir nuteistojo teiginiai, kad nuteistasis privalo mokytis, lankyti įvairius užsiėmimus bei dalyvauti įvairiose programose. Atsakydama į šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad mokymasis, užsiėmimų ir įvairių programų lankymas buvo numatytas nuteistajam sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane, tai, kad nuteistasis kvestionuoja jam sudarytą planą tik rodo, jog sudarytas planas vykdomas formaliai, siekiant pagerinti savo teisinę padėtį, taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.

16. Priešingos išvados skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, jog (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu jam iš karto buvo nustatytas lygtinio paleidimo terminas. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad bausmė Lietuvos Respublikoje yra vykdoma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl vien tai, kad (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu nuteistajam buvo iš karto nustatytas lygtinio paleidimo terminas, tokios galimybės Lietuvos Respublikos įstatymams nenumatant, nesudaro pagrindo teigiamai spręsti V. G. lygtinio paleidimo klausimą, kai jo elgesio pažanga pataisos namuose dėl aukščiau išdėstytų priežasčių tam nėra pakankama.

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visą, tiek teigimai, tiek neigiamai V. G. charakterizuojančią medžiagą, kurios visuma šiuo metu dar nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad lygtinis paleidimas nuteistajam jau gali būti taikomas. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, numatantį lygtinio paleidimo taikymą ne kai imperatyvų įpareigojimą, o galimybę, teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tai, kad Komisija duomenis vertino išimtinai teigiamai ir priėmė nuteistajam palankų sprendimą, neįpareigoja teismo tokį sprendimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti.

18. Vertinamu atveju byloje esančių ir skunde selektyviai išskirtų bei akcentuojamų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. G. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą dar nėra įstatyminio pagrindo. Naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, V. G. savo skunde nenurodė, o tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas su nuteistojo pataisos procesu susijusias aplinkybes įvertino neteisingai ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėLaima Šeputienė