Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-2934-146/2016

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-04-12
Bylos Nr.: A-2934-146/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00352-2012-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Stasys Gagys (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas: viešosios įstaigos „Plytinės kartodromas“
Atsakovas: Vilniaus, Vilniaus visuomenės sveikatos centras
Trečiasis asmuo: Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Všį "Plytinės kartodromas", A. B.

Administracinė byla Nr. A-2934-146/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00352-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Plytinės kartodromas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Plytinės kartodromas“ skundą atsakovui Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai ir A. B. dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga „Plytinės kartodromas“ (toliau – ir VšĮ „Plytinės kartodromas“, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–7), prašydamas panaikinti Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC, atsakovas) 2012 m. sausio 3 d. patikrinimo aktą Nr. 13(17-2)-13.16-1 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. 13(17-2)-13.16-1).

Pareiškėjas paaiškino, kad Patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.16-1 konstatuota, jog atlikus triukšmo matavimus buvo užfiksuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (toliau – ir HN 33:2011) 8 punkto 1 lentelės 1 ir 3 punktų pažeidimai, nurodyta perorganizuoti kartodromo, esančio Plytinės g. 27, Vilniuje, veiklą, užtikrinant, kad iš kartodromo sklindantis triukšmas neviršytų leistinų lygių gyvenamojoje aplinkoje. Pareiškėjas nesutiko su Patikrinimo aktu Nr. 13(17-2)-13.16-1 ir akustinio triukšmo matavimo protokoluose užfiksuotais duomenimis. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau – ir NVSP laboratorija) Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus atlikti akustinio triukšmo matavimai buvo vykdomi nesilaikant galiojančių Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų nustatytų reikalavimų, o remiantis šiais matavimais priimtas Patikrinimo aktas Nr. 13(17-2)-13.16-1 yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Dėl Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 (toliau – ir Kontrolės reglamentas), nuostatų pažeidimo pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. gruodžio 14 d. gavo atsakovo raštą Nr. 13-17(2-1)-2-4155, kuriame nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 24 d. iki gruodžio 6 d. važinėjant kartingams buvo atlikti triukšmo matavimai su kartodromu besiribojančioje gyvenamojoje aplinkoje, pareiškėjo atstovams siūloma dalyvauti atliekant foninius triukšmo matavimus, kuriuos numatoma atlikti, kai kartingai nevažiuos. Dėl skundų VšĮ „Plytinės kartodromas“ savo iniciatyva įgyvendino triukšmą mažinančias priemones, ne kartą siūlė atlikti triukšmo matavimą ir norėjo dalyvauti. Pranešimas, kad triukšmas pamatuotas nedalyvaujant VšĮ „Plytinės kartodromas“ atstovams, pareiškėjui buvo netikėtas. Pareiškėjas manė, jog pasiūlymas dalyvauti foniniuose triukšmo matavimuose yra neracionalus ir netikslingas. Atsakydamas į 2011 m. gruodžio 14 d. raštą pareiškėjas tą pačią dieną išsiuntė raštą Vilniaus VSC, kopijas – Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VSP tarnyba), Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašė atlikti kitus triukšmo matavimus dalyvaujant VšĮ „Plytinės kartodromas“ atstovams. Pareiškėjas teigė, kad matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tarp jų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 20 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kontrolės reglamentas nustato patikrinimų atlikimo tvarką. Šiuo atveju Kontrolės reglamento nuostatos taikytos netinkamai. Pareiškėjas rėmėsi Kontrolės reglamento 25, 27, 45, 46 punktais. Pagal šio Reglamento 45 punktą, pareiškėjo atstovas privalėjo dalyvauti triukšmo matavimuose. Patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.16-1 nepagrįstai teigiama, kad patikrinime dalyvavo 3 pareiškėjo atstovai, nurodytų asmenų parašų akte nėra. Dėl triukšmo matavimų protokoluose užfiksuotos informacijos netikslumų pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. gruodžio 13 d. akustinio triukšmo matavimo protokole Nr. F-T-431 užfiksuotas triukšmo viršijimas tik vienu decibelu (palyginus su leidžiamu gyvenamųjų namų aplinkoje). Pareiškėjas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir teigė, kad atliekant triukšmo matavimus turėjo būti taikomas tarptautinis standartas LST ISO 1996-2:2007. Pagal šį standartą, triukšmo viršijimas nebūtų fiksuojamas, kadangi juo nustatyta galima neapibrėžtis. Visi matavimai buvo atlikti naudojant tuos pačius prietaisus SVAN948 (Nr. 12605, patikros liudijimas Nr. 0879041 2011 m. rugsėjo 23 d.). Dalis protokolų užpildyta akivaizdžiai aplaidžiai ir netiksliai (pvz., Nr. F-T-454, Nr. F-T-446). 2012 m. sausio 18 d. pareiškėjas prašė atsakovo pateikti jam visus administracinės procedūros dokumentus, 2012 m. vasario 1 d. gavo atsakovo 2012 m. sausio 27 d. raštą Nr. 13-17(2-1)-2-301, kuriame nurodoma, kad Vilniaus VSC dokumentų neturi ir persiuntė prašymą NVSP laboratorijai. Šios Laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d.–2011 m. gruodžio 21 d. atlikti akustinio triukšmo matavimai neatitiko Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 9, 23, 28 dalių reikalavimų, kad triukšmas turi būti apskaičiuojamas skirtingai dienos, vakaro ir nakties metu, tuomet vertinama, ar triukšmo lygis viršijo normas. Konkrečias triukšmo ribinių dydžių vertes, kurias viršijus triukšmo šaltinio valdytojas privalo imtis priemonių skleidžiamam triukšmui šalinti, nustato HN 33:2011. Šioje normoje naudojami kitokie nei Triukšmo valdymo įstatyme apibrėžti triukšmo rodikliai. Būtent pagal juos turi būti vertinama triukšmo lygio atitiktis HN 33:2011 8 punkto 1 ir 2 lentelėse nustatytiems konkretiems ribiniams triukšmo dydžiams. Teisės aktuose naudojamos sąvokos yra nesuderintos, ir tai sudaro pagrindą abejoti HN 33:2011 nustatytų triukšmo ribinių dydžių atitiktimi Triukšmo valdymo įstatyme nustatytiems reikalavimams, dėl to vertintini kritiškai. Skundžiami triukšmo matavimai turėjo būti atlikti ir protokolai bei Patikrinimo aktas Nr. 13(17-2)-13.16-1 turėjo būti parengti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, o jų nesuderinamumas galėjo turėti neigiamą įtaką pareiškėjo teisėms bei teisėtiems interesams. Atliekant triukšmo matavimus būtina atkreipti dėmesį į HN 33:2011 7 punkto nuostatą. HN 33:2011 8 punkte didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai apibrėžti kaip maksimalaus garso slėgio lygis (LAFmax) ir ekvivalentinis garso slėgio lygis (LAeqT), o 8 punkto 2 lentelėje šie dydžiai nustatomi jau pagal Triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 9, 28 dalyse nustatytus rodiklius, pagal kuriuos apibrėžiamas ilgalaikis garso lygis, nustatytas vienerių metų laikotarpiui. Remiantis HN 33:2011 7 punktu, triukšmas turi būti įvertinamas lyginant matavimo prietaisais užfiksuotus duomenis su abiejų HN 33:2011 8 punkto lentelių nurodytais didžiausiais leidžiamais ribiniais dydžiais, nepriklausomai nuo to, ar fiksuojamas momentinis garsas, ar matuojamas ilgalaikis garso lygis, nustatomas vienerių metų laikotarpiui. Iš protokolų matyti, kad triukšmas buvo vertintas tik pagal HN 33:2011 8 punkto 1 lentelę. Laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus specialistai privalėjo laikytis HN 33:2011 7 punkto reikalavimų. Patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.16-1 nėra motyvų, kodėl triukšmo lygis vertintas tik pagal HN 33:2011 8 punkto 1 lentelę, taip pat tik pagal šią lentelę nustatyti ribinių dydžių viršijimai.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centras prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 54–58) atsakovas paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 24 d.–2012 m. sausio 3 d. atliko VšĮ „Plytinės kartodromas“ kartodromo, esančio Plytinės g. 27, Vilniuje, skleidžiamo triukšmo į gyvenamąją aplinką operatyvų (neplaninį) patikrinimą. Pakartotinai nagrinėjo kolektyvinį gyventojų skundą bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2011 m. lapkričio 23 d. prašymą Nr. A51-46323 (2.3.4.13-SM3). Vilniaus VSC surašytas Patikrinimo aktas Nr. 13(17-2)-13.16-1 buvo išsiųstas registruotu laišku VšĮ „Plytinės kartodromas“ registracijos adresu, t.y. Kontrolės reglamento 34 punkte nustatyta tvarka. Visi Patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.16-1 nurodyti kartodromo darbuotojai kartodromo veiklos patikrinime dalyvavo. Pareiškėjas nepateikė valstybinių kontrolės institucijų pareigūnų atliekamų patikrinimų registracijos žurnalo, todėl patikrinimą atliekantys Vilniaus VSC pareigūnai neturėjo galimybės pasirašytinai patvirtinti apsilankymų kartodrome fakto. Vilniaus VSC pareigūnai, tikrindami kartodromą pirmą kartą 2011 m. lapkričio 24 d. prisistatė tuo metu jame buvusiai darbuotojai, kuri nurodė esanti administratorė D. P.. Ji paskambino direktoriui D. J., kuris paprašė Vilniaus VSC specialistų palaukti, kol jis atvyks į kartodromą. Direktoriui atvykus, Vilniaus VSC darbuotojų prašymu jis supažindino juos su kartodrome vykdoma veikla. Vilniaus VSC darbuotojai į kartodromą buvo atvykę ir 2011 m. lapkričio 27 d., kad išsiaiškintų, kodėl nevyksta kartodromo interneto tinklapyje skelbtos kartingų varžybos bei 2011 m. gruodžio 3 d. ir pasiūlė kartodromo atstovui M. V. dalyvauti triukšmo matavimuose gyvenamojoje aplinkoje. Kartodromo atstovas atsakė, kad jis negali palikti darbo vietos. Vilniaus VSC nesutiko su pareiškėjo teiginiu esą teisės aktai numato ūkio subjektų dalyvavimą atliekant triukšmo matavimus pas gyventojus. Rėmėsi VAĮ 36⁴ straipsnio nuostatomis ir teigė, kad įstatymas nenustato, jog atliekant neplaninius patikrinimus ūkio subjektai apie juos būtų iš anksto informuojami. Pagal Kontrolės reglamento 45 punktą, operatyvioji kontrolė vykdoma ūkio subjekto iš anksto neįspėjus. Nesutikdamas su pareiškėjo nuomone dėl šio punkto traktavimo paaiškino, kad Kontrolės reglamento 45 punktas apibrėžia paties ūkio subjekto tikrinimo sąlygas, kai patikrinimas atliekamas ūkio subjekto objekte. Tų sąlygų Vilniaus VSC pareigūnai laikėsi 2011 m. lapkričio 24 d., 27 d. ir gruodžio 3 d., kai lankėsi kartodrome. Kontrolės reglamento 26 punkto nuostatos, kuriomis rėmėsi pareiškėjas, taikomos tik atliekant planinius patikrinimus, o 46 punkto reikalavimų nuostatos taikomos tais atvejais, kai neįmanoma atlikti triukšmo matavimų išjungus triukšmo šaltinį ir triukšmo šaltinio išjungimui reikalinga patekti į ūkio subjekto teritoriją ir pakviesti jo atstovą. Triukšmo matavimai gyvenamojoje aplinkoje buvo atliekami prieš kartodromui pradedant darbą arba pertraukų tarp važiavimų metu, skirtingomis kartingų važiavimo sąlygomis darbo laiku (įjungus triukšmo šaltinį, t. y. važiuojant kartingams). Triukšmo matavimai buvo atliekami privačiose gyvenamosiose patalpose, į kurias patekti galima tik privačių patalpų savininkų kvietimu ar sutikimu. Vilniaus VSC pareigūnai neturėjo įgaliojimų reikalauti, kad privačių patalpų savininkai įsileistų tikrinamo ūkio subjekto atstovus. Triukšmo matavimuose pas gyventojus dalyvavo NVSP laboratorijos darbuotojai ir Vilniaus VSC pareigūnai. Triukšmas išmatuotas prietaisais, kurie fiksuoja ir išsaugo tikslią matavimų datą, laiką bei išmatuotus triukšmo lygius. Išankstinis pareiškėjo informavimas pažeistų gyventojų interesus, o pareiškėjui suteiktų galimybę paveikti matavimų rezultatus. Vilniaus VSC sudarė galimybę pareiškėjo atstovui dalyvauti triukšmo matavimuose 2011 m. gruodžio 3 d., kai Vilniaus VSC pareigūnai triukšmo matavimų pas gyventojus metu nuvyko į kartodromą ir jo darbuotojui, kuris nurodė esantis vadybininkas M. V., pasiūlė dalyvauti triukšmo matavimuose gyvenamojoje aplinkoje, tačiau jis nesutiko dalyvauti. Vilniaus VSC pažymėjo, kad laikėsi VAĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 52–53) paaiškino, kad NVSP laboratorijoje yra įdiegta ir akredituota kokybės vadybos sistema pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005 standarto reikalavimus. Kokybės vadybos sistema užtikrina, kad NVSP laboratorijoje atliekamų tyrimų metodai atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Akreditaciją atliko ir išorinius auditus vykdo Vokietijos akreditavimo tarnyba DAkkS (Deutsche Akkredittierungsstelle GmbH German Accreditation Body). NVSP laboratorijos akreditavimo sertifikatas D-PL-14466-01-00 yra išduotas 2011 m. balandžio 28 d., o Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius yra akredituotas atlikti aplinkos triukšmo matavimus pagal standartų LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996-2:2008 reikalavimus. Išmatuoti garso slėgio lygiai matavimų protokoluose yra pateikti su išplėstine matavimų neapibrėžtimi. Standarto LST ISO 1996-2:2008 4 punkte nurodyta, kad matavimo neapibrėžtis turi būti nustatoma pagal GUM (Guide to the expresion of uncertaitnty in measurement), o 1 lentelėje (lAeqT matavimo neapibrėžties apibendrinimas) yra pateikti tik kai kurie nurodymai, kaip vertinama matavimo neapibrėžtis. Fizikinių veiksmų tyrimų skyriuje yra parengta ir taikoma standartinė veiklos procedūra neapibrėžčių skaičiavimui. Pareiškėjo teiginiai dėl matavimo neapibrėžties skaičiavimo nepagrįsti. 2011 m. gruodžio 16 d. triukšmo matavimo protokole Nr. F-T-446 ir 2011 m. gruodžio 19 d. protokole Nr. F-T-454 yra užfiksuotos temperatūros patalpose. Matavimo protokolai atiduodami tik užsakovui. Remdamasi HN 33:2011 8 punktu, NVSP laboratorija nesutiko su pareiškėjo teiginiais esą specialistai privalėjo gautus triukšmo matavimo rezultatus lyginti ne tik su HN 33:2011 8 punkto 1 lentelės, bet ir su 2 lentelės dydžiais. Laboratorija nėra viešojo administravimo subjektas, todėl nėra įgaliota vertinti laboratorinių tyrimų ir matavimų rezultatų atitiktį teisės aktų reikalavimams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 67–69) paaiškino, kad pareiškėjas skundą grindžia teisės normomis, kurios taikomos atliekant triukšmo matavimus triukšmo šaltinyje. Nagrinėjamu atveju patikrinimas buvo atliekamas ne objekte, bet jo aplinkoje, t. y. gyvenamosiose patalpose, o tai sudaro esminį skirtumą dėl matavimo bei patikrinimo tvarkos taikymo. Pareiškėjas neteisingai aiškina Kontrolės reglamento nuostatas. Pagal šį Reglamentą, pareiškėjas ne tik neturėjo dalyvauti patikrinime, bet jam neturėjo būti pranešta. Nesutikdamas su pareiškėjo pateiktu VAĮ 20 straipsnio 1 dalies aiškinimu, rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatomis bei pažymėjo, kad jeigu pareiškėjui būtų žinoma apie matavimus, jis matavimo metu galėtų sustabdyti kartingų veiklą ir būtų neįmanoma įvertinti, ar jo naudojamų kartingų keliamas garso lygis viršija HN 33:2011 nustatytus ribinius dydžius. Remdamasis Kontrolės reglamento 45, 46, 11, 34 punktais, trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad būtent nuo foninių matavimo rezultatų tiesiogiai priklauso, ar dėl pareiškėjo veiklos yra viršijami HN 33:2011 reikalavimai, pareiškėjas jų lemti negalėjo. Vilniaus VSC informavo apie planuojamą foninių matavimų atlikimą (2011 m. gruodžio 16 d. ir 19 d.), tačiau pareiškėjo atstovai atsisakė dalyvauti. Patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.16-1 nurodyta, kad pareiškėjas nedalyvavo matavimų atlikimo metu. NVSP laboratorija nustatė, kad maksimalūs garso lygiai buvo viršyti, galima paklaida buvo įvertinta.

Prieštaraudamas pareiškėjo teiginiams dėl tariamai įgyvendinamų triukšmo mažinimo priemonių, trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog kartodromas yra gyvenamojo rajono viduryje, aplink kartodromą 1991–2008 m. pastatyti gyvenamieji namai, Gedimino technikos universiteto mokomieji korpusai. Teigė, kad pareiškėjas be leidimų statyti ir be poveikio aplinkai vertinimo papildomai pastatė kelių, statinių, išardė pylimus. Pareiškėjui perėmus valdymą, kartodrome pradėjo važinėti triukšmingi kartingai ir motociklai. Todėl 85 artimiausių kartodromui namų gyventojai kreipėsi į valstybės institucijas pagalbos dėl jų gyvenamajai aplinkai kenksmingos veiklos ištyrimo ir triukšmą mažinančių priemonių įrengimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą po to, kai ji Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi (V t., b. l. 12–28) ir 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi (VI t., b. l. 15–27) buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu (VI t., b. l. 43–50) pareiškėjo VšĮ „Plytinės kartodromas“ skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl Vilniaus VSC Patikrinimo akto Nr. 13(17-2)-13.16-1 (I t., b. l. 19–23), kuriame, atlikus VšĮ „Plytinės kartodromas“ patikrinimą pateikta išvada, kad pažeidžiami Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 1 ir 3 punktų reikalavimai nurodant pareiškėjui perorganizuoti Kartodromo veiklą, užtikrinant, kad iš Kartodromo sklindantis triukšmas neviršytų leistinų lygių gyvenamojoje aplinkoje, bei pateikti Vilniaus VSC informaciją apie veiklos perorganizavimo priemones ir jų taikymą pagrindžiančius dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas pažymėjo, kad šios bylos tyrimo riboms yra ypač reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2177/2013 (VI t., b. l. 15–27), kurioje teisėjų kolegija, panaikindama pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduodama bylą nagrinėti iš naujo , be kita ko, nurodė, kas turi būti nustatinėjama ir tiriama iš naujo nagrinėjant bylą. LVAT teisėjų kolegija minėtoje nutartyje aiškiai konstatavo, jog Lietuvos standartai yra norminiai dokumentai, o ne norminiai teisės aktai, todėl jiems taikoma ne Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatyme nustatyta norminiams teisės aktams nustatyta skelbimo ir įsigaliojimo tvarka, o speciali Lietuvos Respublikos standartizacijos įstatyme numatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylai aktualūs Lietuvos standartai yra tinkamai paskelbti ir galioja, todėl yra teisėtas pagrindas jais vadovautis ir juos taikyti, ką pagrįstai padarė Vilniaus VSC, priimdamas Patikrinimo aktą Nr. 13(17-2)-13.16-1.

Teismas atsižvelgė į tai, kad HN 33:2011 1 lentelės 1 punkte nustatyta, jog gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose Ekvivalentinis garso slėgio lygis yra nuo 45 iki 35, o Maksimalus garso slėgio lygis nuo 55 iki 45 priklausomai nuo paros meto. HN 33:2011 11 punkte įtvirtinta, kad šios higienos normos 1 ir 2 lentelėse nurodytų triukšmo rodiklių tiesioginiai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos standartu LST ISO 1996-1:2005 ir Lietuvos standartu LST ISO 1996-2:2008. Vadinasi, Lietuvos higienos normoje HN 33:2011 (teisės akte) tiesiogiai nurodyta, kad privaloma vadovautis minėtais Lietuvos standartais. LST ISO 1996-1:2005 standarte nurodyti rodikliai, kuriais vadovaujantis turi būti įvertinama, ar buvo padarytas pažeidimas. Apibendrinęs šio standarto nuostatas, teismas priėjo prie išvadų, kad esant kartotiniams pavieniams įvykiams, atliekant triukšmo matavimus turi būti nurodoma įvykio trukmė, įvykių skaičius ir pavienių įvykių garso ekspozicijos lygiai. Triukšmo ribines vertes nustato atsakingos valdžios institucijos, atskaitos įverčio trukmės turi būti siejamos su tipine žmogaus veikla ir su garso šaltinio veikimo svyravimais. Taip pat turi būti nurodyti garso šaltiniai, atsižvelgiama į meteorologinių sąlygų pokyčius, palankias sąlygas garsui sklisti, todėl triukšmo ribinės vertės turi būti grindžiamos vidutinėmis vertėmis pagal vieną arba visas įmanomas garso sklidimo sąlygas. LST ISO 1996-2:2008 standarte nurodyta, kad nagrinėjamos triukšmingos aplinkos atžvilgiu šaltinio veikimo sąlygos turi būti statistiškai tipinės bei matavimo trukmė turi apimti ne mažesnį kaip nustatytą triukšmo įvykių skaičių. Standarte yra nurodyta kaip tai padaryti matuojant įprastus triukšmo tipus, tačiau teismas pažymėjo, kad kartingai nepriskirtini prie nei vieno iš jų, todėl vertinami individualiai. Taip pat standarte nurodyta, kokie duomenys turi būti registruojami ir pateikti bandymo protokole, tačiau teismas pabrėžė, jog ne visus nurodytus duomenis privaloma turėti. Jei tokių duomenų nėra, jie nerašomi į bandymo protokolą, o tokių duomenų neturėjimas nepaneigia gautų matavimo rezultatų (V t., b. l. 59–90, 96–115).

Iš Patikrinimo akto Nr. 13(17-2)-13.16-1 turinio teismas nustatė, kad jį surašė Vilniaus VSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė E. S., kuri aktą ir pasirašė. Iš Patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.16-1 nurodytų patikrinimo vietoje pradžios ir pabaigos laikų teismas nustatė, kad patikrinimai buvo atliekami 2011 m. lapkričio 24 ir 27 dienomis, taip pat gruodžio 3, 4, 6, 16 ir 19 dienomis, t. y. buvo atlikti iš viso 7 patikrinimai skirtingomis dienomis. Patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.16-1 nurodyta, kad yra atsižvelgta ir išanalizuota visa turima informacija apie ankstesnių patikrinimų metu nustatytą VšĮ „Plytinės kartodromas“ veiklos keliamą triukšmą, pareiškėjo diegtas triukšmą mažinančias priemones, organizuoti nauji triukšmo matavimai, įvertinta viešai skelbiama informacija apie VšĮ „Plytinės kartodromas“ vykdomą veiklą; nurodyta, jog 5 dienas buvo atliekami triukšmo matavimai ir 3 dienas foniniai triukšmo (kai kartodrome nevažiavo kartingai) matavimai; nustatyta, kad foniniai duomenys neviršijo leidžiamų lygių, tačiau važiuojant kartingams tiek dienos metu, tiek vakaro metu viršijo leidžiamus lygius; matavimus atliekant skirtingu metu, važiavo skirtingas kiekis kartingų, kurių charakteristika taip pat buvo skirtinga, taip pat skyrėsi vairuotojai ir jų gebėjimas vairuoti bei meteorologinės sąlygos; 2011 m. lapkričio 27 d. 11.34–11.49 val. nustatytas triukšmo lygis neviršijo leistino, 2011 m. gruodžio 3 d. 9.17–10.47 val. gyvenamosiose patalpose Saulėtekio al. 48a – 3 maksimalus garso lygis viršijo leidžiamą maksimalų lygį gyvenamosiose patalpose dienos metu, tačiau kituose matavimų taškuose triukšmas neviršijo leidžiamų lygių; 2011 m. gruodžio 4 d. 9.58–11.03 val. atlikus matavimus nustatyta, kad maksimalus garso lygis tiek Plytinės g. 19A-1 gyvenamosiose patalpose, tiek ir gyvenamojo namo teritorijoje viršijo leidžiamus lygius – kituose taškuose garso lygiai neviršijo leidžiamų lygių; 2011 m. gruodžio 26 d. patikrinimas atliktas 19.03–19.53 val. ir jo metu nustatyta, kad vakaro metu gyvenamosios patalpose Plytinės g. 19A-1 ir Plytinės g. 29 taip pat buvo viršijamas leidžiamas ekvivalentinis ir maksimalus garso lygiai, o kituose taškuose triukšmo lygis nebuvo viršijamas. Įvertinus minėtus duomenis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento 47 punktu, į 2011 m. gruodžio 16 ir 19 dienų foninių triukšmo lygių matavimus buvo pakviestas VšĮ „Plytinės kartodromas“ direktorius, jų metu išmatuoti foninių triukšmo lygiai neviršijo leistinų foninių triukšmo lygių. Patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.16-1 pažymėta, jog, vadovaujantis ankstesniais duomenimis, buvo nustatytas 46-48 dB(A) ekvivalentinis garso lygis gyvenamosiose patalpose, viršijantis leistiną garso lygį dienos metu; naujai atlikti matavimai parodė, kad VšĮ „Plytinės kartodromas“ neįdiegė efektyvių triukšmą mažinančių priemonių, kurias buvo įpareigotas įgyvendinti Vilniaus VSC 2010 m. birželio 22 d. patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.9-586 ir VSP tarnybos 2011 m. liepos 5 d. patikrinimo akte Nr. PT-10.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė byloje duomenų, kad pareiškėjas ginčytų Vilniaus VSC 2010 m. birželio 22 d. patikrinimo aktą Nr. 13(17-2)-13.9-586 ir VSP tarnybos 2011 m. liepos 5 d. patikrinimo aktą Nr. PT-10, todėl priėjo prie išvadų, kad su juose esančiais matavimais pareiškėjas sutiko, ir šie patikrinimo aktai yra galiojantys. Iš skundžiamo Patikrinimo akto Nr. 13(17-2)-13.16-1 turinio teismas nustatė, kad naujai atliktais matavimais buvo nustatyta, jog minėtuose patikrinimo aktuose esantys nurodymai nebuvo įgyvendinti, triukšmo lygis viršijo leistinus lygius. Įvertinęs Lietuvos standarte LST ISO 1996-1:2005 ir Lietuvos standarte LST ISO 1996-2:2008 nustatytą matavimų atlikimo tvarką bei Patikrinimo akto Nr. 13(17-2)-13.16-1 turinį, teismas pripažino, kad Patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.16-1 pateikti duomenys (matavimų data ir laikas, kada NVSP laboratorija atliko patikrinimus, nurodyti patikrinimų adresai, kada atlikti foniniai matavimai, nurodyti šios Laboratorijos akustinio triukšmo matavimo protokolai, atliktų matavimų aplinkybės, lyginami 2011 m. lapkričio–gruodžio mėn. atliktų triukšmo matavimų rezultatai su ankstesniais (2010 m. birželio mėn. ir 2011 m. liepos mėn.) yra pakankami pažeidimo konstatavimui. Kartu teismas pažymėjo, kad minėti ISO standartai nenustato, kokios aplinkybės ir faktai privalo būti nurodyti patikrinimo akte. Minėtuose standartuose nurodyta tik tai, kokie duomenys turi būti surinkti atliekant matavimus, taip pat tai, kad surinkti duomenys turi būti protokole. Iš byloje esančių akustinio triukšmo matavimo protokolų turinio teismas nustatė, kad visi reikiami duomenys triukšmo lygio nustatymui buvo surinkti (I t., b. l. 24–39). Kadangi detalus jų aprašymas Patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.16-1 nėra būtinas, teismas konstatavo, jog skundžiamas Patikrinimo aktas Nr. 13(17-2)-13.16-1 yra teisėtas ir pagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, kurioje pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90, Van de Hurk v. Netherlands), svarbu, kad iš sprendimo turinio būtų aiškiai matyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Nr. 4968/99, Hirvisaari v. Finland), įvertinęs pagrindinius pareiškėjo argumentus ir nustatęs, kad nėra pagrindo panaikinti Vilniaus VSC Patikrinimo aktą Nr. 13(17-2)-13.16-1, dėl likusių pareiškėjo argumentų plačiau nepasisakė.

Remdamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Vilniaus VSC objektyviai ir išsamiai įvertino patikrinimo metu surinktus duomenis, atlikdamas patikrinimą tinkamai laikėsi procedūrų, numatytų tai reglamentuojančiose teisės aktuose, todėl pareiškėjo VšĮ „Plytinės kartodromas“ skundą dėl 2012 m. sausio 3 d. patikrinimo akto Nr. 13(17-2)-13.16 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

IV.

Pareiškėjas VšĮ „Plytinės kartodromas“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (VI t., b. l. 56–60) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantas teigia, kad iš Patikrinimo akto matyti, jog triukšmo matavimai buvo atlikti nesilaikant Lietuvos standartų LST ISO 1996-1:2004 ir LST ISO 1996-2:2008, tačiau teismas to neįvertino tinkamai. HN 33:2011 11 punkte įtvirtinta, kad šios higienos normos 1 ir 2 lentelėse nurodytų triukšmo rodiklių tiesioginiai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos standartais LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996-2:2008. Higienos norma yra bendroji norma (lex generalis), kuri nustato bendrąją elgesio taisyklę. Ši teisės norma yra taikoma neribotam subjektų ratui ir nustato specialiųjų normų reguliavimo kryptį ir metodą. Bendrosios normos turinio plėtojimui yra kuriamos specialiosios teisės normos, t. y. lex specialis. Apelianto nuomone, minėti Standartai yra tokios specialiosios normos, nes HN 33:2011 13 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad atliekant matavimo procedūras pastatų išorės aplinkoje bei taikant pataisas esant skirtingiems mikrofono įrengimo atvejams turi būti vadovaujamasi standartuose pateiktais nurodymais. Taigi, šiame HN 33:2011 straipsnyje nustatytas imperatyvas vadovautis standartais. Išanalizavus Patikrinimo aktą Nr. 13(17-2)-13.16-1 matyti, jog matavimai atlikti nesilaikant Standartų nuostatų. Apeliantas nesutinka su tuo, jog teismas pripažino nepagrįstais reikalavimus aprašyti triukšmo rodiklius, triukšmą aprašančius rodiklius, tinkamiausius laiko tarpsnius, garso šaltinius ir jų veikimo sąlygas, garso sklidimo sąlygas ir kitus duomenis. Teismas šio savo argumento nepagrindė jokiomis teisės aktų nuostatomis, be to, reikalavimas atlikti ir aprašyti nurodytus veiksnius yra tiesiogiai įtvirtintas Standarto 12 punkte. Apelianto įsitikinimu, šiame punkte išvardyti duomenys galėjo ir turėjo būti užfiksuoti ir nurodyti bandymų protokoluose. Atliekant triukšmo lygio matavimus nebuvo laikytasi pagrindinių Standarto reikalavimų atsižvelgti į tokius rodiklius kaip vėjo greitis, oro sąlygos, foninis triukšmas ar praskrendantys lėktuvai, kas lėmė matavimų rezultatus. Šių aplinkybių neištyrimas, apelianto manymu, sudarė pagrindą iš esmės neteisingo teismo sprendimo priėmimui. Neaprašant šių duomenų negalima spręsti, ar matavimai atlikti teisėtai, teisingai ir objektyviai. Apelianto nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes neaišku, kokiais objektyviais duomenims teismas remiasi sprendime ir kaip šie duomenys buvo nustatyti. Vilniaus VSC ne kartą yra nurodęs, kad meteorologinių sąlygų ir atstumo nenurodymas matavimo protokole neturi įtakos matavimo rezultatų vertinimui, tačiau tai, apelianto manymu, prieštarauja Standartų nuostatoms ir suteikia apeliantui pagrindo manyti, jog Vilniaus VSC Standartų nuostatas taiko pasirinktinai. Šiuo aspektu apeliantas pažymi, kad standartas yra privalomas dokumentas ir turi būti taikomas ne pasirinktinai, o privalomai, be Vilniaus VSC ir NVSP laboratorijos nuožiūra daromų išimčių. Apeliantas sutinka su tuo, kad teismas neturi atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, tačiau tai teismo neatleidžia nuo pareigos atlikti įrodymų tyrimą ir motyvuoti sprendimą. Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoji dalis, apelianto manymu, yra labai abstrakti, nenurodyti konkretūs teisės aktų punktai, vardijamos pavienės nekonkrečios aplinkybės, kas rodo, jog teismas visiškai nesigilino į skundo esmę, išsamiai netyrė pateiktų įrodymų ir jų neįvertino, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.

Šalies argumentai

Atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centras su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (VI t., b. l. 70–73) atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo teiginiu esą matavimai atlikti nesilaikant Standartų nuostatų, pažymi, kad, vadovaujantis Kontrolės reglamento 48 punktu, Vilniaus VSC vykdo visuomenės sveikatos saugos kontrolės funkciją, o šios funkcijos vykdymo metu reikalingus laboratorinius tyrimus (matavimus) atlieka NVSP laboratorija. Visuomenės sveikatos centrų kompetencija yra apibrėžta Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu. Nagrinėdamas gyventojų skundą dėl Plytinės kartodromo veiklos keliamo triukšmo, Vilniaus VSC vadovavosi Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi ir vykdė valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Patikrinimas aktas Nr. 13(17-2)-13.16-1 surašytas laikantis galiojančio teisinio reglamentavimo, jį surašė tam įgaliotas Vilniaus VSC pareigūnas, o laboratoriniai triukšmo matavimai atlikti akredituotos NVSP laboratorijos, akte nurodyti visų atliktų matavimų rezultatai, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas pabrėžia ir tai, kad pareiškėjas neginčijo ankstesnių patikrinimo aktų (Vilniaus VSC 2010 m. birželio 22 d. Patikrinimo akto Nr. 13(17-2)-13.9-586 ir VSP tarnybos 2011 m. liepos 5 d. Patikrinimo akto Nr. PT-10), kuriuose buvo nustatytas 46-48 dBA ekvivalentinis garso lygis gyvenamosiose patalpose Plytinės g. 19A-1 ir Plytinės g. 19B-1, viršijantis leistiną garso lygį dienos metu. Todėl laikytina, kad pareiškėjas su šiais matavimais sutiko ir patikrinimo aktai yra galiojantys. Patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.16-1, atlikus naujus matavimus, buvo nustatyta, kad minėtuose patikrinimo aktuose numatyti nurodymai nebuvo įgyvendinti ir triukšmo lygis viršijo leistinus lygius. Atsakovas pažymėjo, kad kartodromą supančioje aplinkoje matavimais fiksuoti skirtumai tarp liekamojo ir visuminio garso (važiuojant ir nevažiuojant kartingams) įrodė, jog važiuojant kartingams vyravo tik jų sukeliamas triukšmas: 2010 m. birželio 5 d. skirtumas tarp visuminio ir liekamojo garso siekė 11–14 dB, 2011 m. lapkričio 24 d. - 11–12 dB, 2011 m. gruodžio 16 d. - 11 dB. Šie liekamojo ir visuminio garso matavimai buvo atlikti tą pačią dieną, t. y. esant toms pačioms meteorologinėms sąlygoms, kurios vienodai lėmė tiek liekamojo, tiek visuminio garso matavimų rezultatus. Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiais esą matavimų protokoluose privaloma pateikti visus LST ISO 1996-2:2008 12 punkte nurodytus duomenis, kadangi šiame punkte yra nurodyta, jog „bandymų protokole pateikiami toliau išvardyti duomenys, jei tik tokie yra“. Taigi, standarte nėra nurodyta privalomai pateikti visus duomenis, nes duomenų rinkimas priklauso nuo to, koks matavimų tikslas ir ką matavimais norima nustatyti. Vėjo kryptis, vėjo greitis turi įtakos ne triukšmo lygiui, o atstumui, kaip toli toks triukšmas sklinda, nes pavėjinėje pusėje nuo triukšmo šaltinio, esant didesniam vėjo greičiui, triukšmas sklinda didesniu atstumu. Taip pat ir kitos meteorologinės sąlygos turi įtakos triukšmo modeliavimo rezultatams ir nėra reikšmingos, kai reikia nustatyti faktinį triukšmo lygį konkrečioje vietoje (pareiškėjų gyvenamojoje aplinkoje). LST ISO 1996-2:2008 imperatyviai nurodo, kad triukšmo šaltinio veikimo sąlygos bei meteorologinės sąlygos per nagrinėjamo triukšmo ekspozicijos trukmę turi būti statistiškai tipinės (6.1. ir 7.1 punktai). Matavimai buvo atliekami nagrinėjant tipines kartodromo veiklos sąlygas (vykstant sportinių kartingų varžyboms bei važinėjant pramoginiams kartingams). Meteorologinės sąlygos taip pat buvo statistiškai tipinės (nebuvo nei pūgos, nei viesulo ar audros), nes priešingu atveju nebūtų galėjusios vykti ir kartingų treniruotės ar varžybos. Standartai nenustato specialių reikalavimų kartingų keliamo triukšmo matavimams, o reikalavimus matavimams vidaus aplinkoje (patalpose) nustato tik tuo atveju, kai matuojamas žemo dažnio garsas, tačiau žemo dažnio garso matavimai šiuo atveju nebuvo atliekami. Teismas, išsamiai ištyręs byloje nustatytas aplinkybes, sprendime pagrįstai nusprendė, kad Patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.16-1 pateikti duomenys yra pakankami pažeidimo konstatavimui. Teismas iš byloje esančių akustinio triukšmo matavimo protokolų turinio nustatė, kad visi reikiami duomenys triukšmo lygio nustatymui buvo surinkti, Patikrinimo aktas Nr. 13(17-2)-13.16-1 yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (VI t., b. l. 74–75) NVSP laboratorija palaiko savo poziciją, išdėstytą nagrinėjant šią bylą, ir akcentuoja, kad matavimai buvo atlikti pagal Lietuvos higienos normų ir Lietuvos standartų reikalavimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad LST ISO 1996-2:2008 12 punkte aiškiai nurodyta, kad „<...> Matavimams aprašyti turi būti registruojami ir bandymo protokole pateikti toliau išvardinti duomenys, jei tik tokie yra“. Tai reiškia, kad teikiami tik tie duomenys, kurie susiję su tiriamuoju parametru. Perteklinė informacija neteikiama. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad NVSP laboratorijoje yra įdiegta ir akredituota kokybės vadybos sistema pagal Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17025:2005 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“ reikalavimus. Kokybės vadybos sistema užtikrina, kad NVSP laboratorijoje atliekamų tyrimų metodai atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Akreditaciją atliko ir išorinius auditus iki 2014 m. vykdė Vokietijos akreditavimo tarnyba DAkkS. Nuo 2015 m. akreditaciją ir išorinius auditus vykdo Nacionalinis akreditacijos biuras prie Ūkio ministerijos. Laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius yra akredituotas atlikti aplinkos triukšmo matavimus pagal Lietuvos standarto LST ISO 1996-1:2004 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir įvertinimo tvarka (tapatus ISO 1996-1:2003)“ ir LST ISO 1996-2:2008 reikalavimus.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (VI t., b. l. 76–79) trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškė nuomonę, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu pagrįstai konstatavo, jog Patikrinimo aktas Nr. 13(17-2)-13.16-1 yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas įvertino pagrindinius pareiškėjo argumentus ir nustatė, kad nėra pagrindo panaikinti Patikrinimo aktą Nr. 13(17-2)-13.16-1. Pareiškėjo apeliacinis skundas, kuriame pateikiami tik deklaratyvūs teiginiai, rodo, jog pareiškėjo (apelianto) tikslas yra kuo ilgiau vilkinti bylos nagrinėjimą, nes vykstant teisminiams ginčams, pareiškėjas (apeliantas) toliau vykdo savo veiklą, nesilaikydamas teisės aktų nustatytų reikalavimų ir nevykdydamas valstybės institucijų sprendimų, taip darydamas žalą aplinkai ir gyventojų sveikatai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 m. sausio 3 d. patikrinimo akto Nr. 13(17-2)-13.16-1, kuriame valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę atlikusi institucija konstatavo, kad dėl VšĮ „Plytinės kartodromas“ vykdomos veiklos kartodrome, esančiame Plytinės g. 27, Vilniuje, važinėjančių kartingų keliamas triukšmas viršija didžiausius leidžiamus triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje, numatytus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 1 lentelės 1 ir 3 punktuose. Nustatęs, kad VšĮ „Plytinės kartodromas“ pažeidžia HN 33:2011 1 lentelės 1 ir 3 punktų reikalavimus, Vilniaus VSC Patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.16-1 nurodė šiai įmonei perorganizuoti kartodromo veiklą užtikrinant, kad iš Kartodromo sklindantis triukšmas neviršytų leistinų lygių gyvenamojoje aplinkoje, bei pateikti Vilniaus VSC iki 2012 m. sausio 18 d. dokumentais pagrįstą informaciją apie veiklos perorganizavimo priemones.

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pirmiausia pažymėtina, kad Patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.16-1 konstatuotas pažeidimas ir šiame administraciniame akte suformuluotas nurodymas VšĮ „Plytinės kartodromas“ yra susiję su visuomenės sveikatos saugos užtikrinimu.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (bylai aktuali 2011 m. gruodžio 1 d. įstatymo redakcija) 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžta, kad visuomenės sveikatos sauga – organizacinių, techninių, socialinių, ekonominių ir teisinių priemonių, skirtų visuomenės ar atskirų jos grupių sveikatai apsaugoti nuo visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių kenksmingo poveikio arba šio poveikio rizikai kiek įmanoma sumažinti, visuma.

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnis nustato Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos ir jai pavaldžių teritorinių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų kompetenciją. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai pavaldžios teritorinės visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, be kita ko, vykdo šio straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose nustatytas funkcijas, tarp jų: pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą (VSPĮ 15 str. 1 d. 3 p.).

Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė vykdoma sveikatos apsaugos ministro patvirtinto Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento nustatyta tvarka. Vykdant šį įstatymų leidėjo pavedimą buvo priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. V-946, kuriuo patvirtintas Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentas (bylai aktuali 2011 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. V-549 redakcija). Šis teisės aktas nustato tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės tikslą, rūšis, objektus, pavedimų skyrimo, kontrolės vykdymo, patikrinimo dokumentų įforminimo, mėginių laboratoriniams tyrimams paėmimo ir laboratorinių tyrimų (matavimų) atlikimo bei veiksmų, nustačius teisės aktų pažeidimus, tvarką (Reglamento 1 punktas). Kontrolės reglamento 3 punkte nurodyta, kad kontrolė apima objektų konsultavimą visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo klausimais ir kitų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti kelią galimiems visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams, atlikimą, objektų patikrinimus, teisės aktų nustatyta tvarka gautos informacijos apie objektų veiklą vertinimą, poveikio priemonių taikymą įstatymų ir jų priimtų kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kontrolės reglamentas nustato tris kontrolės rūšis: periodinę kontrolę (planinius patikrinimus), grįžtamąją kontrolę ir operatyviąją kontrolę. Atsižvelgiant į tai, kad Patikrinimo aktas Nr. 13(17-2)-13.16-1 buvo surašytas atliekant operatyviąją kontrolę, nagrinėjamo ginčo atveju yra aktualios Kontrolės reglamento nuostatos dėl operatyviosios kontrolės vykdymo.

Kontrolės reglamento 13.3 punktas apibrėžia, kad operatyvioji kontrolė (neplaninis patikrinimas), kuri atliekama: gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti objekto patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą (13.3.1 p.): turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl objekto veiklos, kuri gali prieštarauti visuomenės sveikatos saugą reglamentuojantiems teisės aktams ar jų neatitikti (13.3.2 p.); jeigu operatyviosios kontrolės atlikimo pagrindą nustato įstatymas ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas teisės aktas (13.3.3 p.). Byloje nustatyta, kad Vilniaus VSC operatyviąją kontrolę atliko gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos persiųstus nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijos teritorijos dalies, artimos kartodromui Plytinės g.27, Vilniuje, gyventojų skundus ir prašymus dėl VšĮ „Plytinės kartodromas“ veiklos šiame kartodrome (važinėjančių kartingų keliamo triukšmo) neigiamos įtakos jų gyvenamajai aplinkai. Pažymėtina, kad šie gyventojų skundai pagal kuriuos Vilniaus VSC 2011 m. lapkričio- gruodžio mėn. atliko operatyviąją kontrolę, buvo kartotiniai. Byloje yra duomenys apie tai, kad Vilniaus VSC 2010 m. birželio 22 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 13(17-2)-13.9-586 atlikęs patikrinimą pagal Plytinės g. gyventojų skundą. Remiantis gyvenamosiose patalpose Plytinės g.19A ir 19B dienos metu atliktų matavimų duomenimis, buvo pateikta patikrinimo išvada, kad kartingų keliamas triukšmas viršijo HN 33:2007 7.001 punkte leidžiamus ribinius dydžius, taip pat Vilniaus VSC nurodymas VšĮ „Plytinės kartodromas“ numatyti ir įgyvendinti efektyvias triukšmą mažinančias priemones iki 2010 m. rugsėjo 16 d. ir iki 2010 m. rugsėjo 21 d. informuoti Centrą apie pažeidimo pašalinimą pateikiant įrodančius dokumentus. Byloje taip pat yra duomenys, kad VSP tarnyba 2011 m. liepos 5 d. patikrinimo aktą Nr. PT-10 surašė atlikusi patikrinimą pagal jai persiųstus įvairių valstybės institucijų, į kurias kreipėsi minėtos teritorijos gyventojai dėl kartingų keliamo triukšmo, kolektyvinius skundus. Šiame patikrinimo akte pagal atliktų matavimų duomenis buvo pateikta išvada, kad VšĮ „Plytinės kartodromas“ veikla vykdoma pažeidžiant HN 33:2007 7.001 punkto reikalavimus, nurodant VšĮ „Plytinės kartodromas“ įgyvendinti efektyvias triukšmą mažinančias priemones iki 2011 m. spalio 18 d. ir iki 2011 m. spalio 21 d. informuoti Tarnybą apie pažeidimo pašalinimą pateikiant įrodančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad minėti patikrinimo aktai, kurių VšĮ „Plytinės kartodromas“ neapskundė, yra galiojantys, tačiau valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę atliekančių institucijų nurodymų įgyvendinti efektyvias triukšmą mažinančias priemones, kaip matyti 2012 m. sausio 3 d. patikrinimo akto Nr. 13(17-2)-13.16-1 ir jo priedų, VšĮ „Plytinės kartodromas“ neįvykdė.

Iš minėtos bylos medžiagos matyti, kad Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžta visuomenės sveikatos saugos prasme Vilniaus miesto Antakalnio seniūnijos gyventojų dalis, kurios gyvenamajai aplinkai artimoje teritorijoje įrengtas kartodromas, pasijuto nesaugiai dėl VšĮ „Plytinės kartodromas“ vykdomos veiklos (važiuojančių kartingų keliamo triukšmo) ir kreipėsi į valstybės institucijas, prašydami imtis teisės aktuose numatytų priemonių, kad būtų užtikrinta jų gyvenimo kokybė ir sveikatai saugi aplinka, o Vilniaus VSC pagal kompetenciją sprendė, ar gyventojų skundai pagrįsti, ar minėta VšĮ „Plytinės kartodromas“ veikla triukšmo ribinio dydžio gyvenamosiose patalpose bei jų aplinkoje prasme atitinka Lietuvos higienos normos HN 33:2011 reikalavimus, o nustačiusi, kad neatitinka, Patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.16-1 nurodė pareiškėjui pašalinti pažeidimą, t.y. iki nustatyto termino (2012 m. sausio 18 d.) perorganizuoti veiklą taip, kad iš kartodromo sklindantis triukšmas neviršytų leistinų lygių gyvenamojoje aplinkoje.

Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką nustato Triukšmo valdymo įstatymas. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Triukšmo valdymo įstatymo 7 straipsnio, kuriame apibrėžta sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija triukšmo valdymo srityje, 3 punktu įstatymų leidėjas šiai ministerijai suteikė įgaliojimus nustatyti pavaldžių viešojo administravimo institucijų kompetenciją triukšmo valdymo srityje. Įgaliojimai šiuo aspektu yra suteikti Visuomenės sveikatos centrams, t.y. viešojo administravimo subjektams, kurie pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio ir Kontrolės reglamento nuostatas vykdo valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai pažymėjo, kad ginčui aktualūs Lietuvos standartai (LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996-2:2008) yra norminiai dokumentai, o ne teisės aktai. Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad triukšmo matavimai atliekami standartizacijos norminių dokumentų nustatyta tvarka. Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, kuri galiojo Vilniaus VSC atliekant nagrinėjamam ginčui aktualią operatyviąją kontrolę, 5 punkte išvardyti teisės aktai ir dokumentai, į kuriuos pateiktos nuorodos šioje higienos normoje (5.1-5.8 punktai), tarp jų nuorodos į Lietuvos standartus: Lietuvos standartą LST ISO 1996-1:2005 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas.1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir įvertinimo tvarka (tapatus ISO 1996-1:2003) (HN 33:2011 5.7 punktas) ir Lietuvos standartą LST ISO 1996-2:2008 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas.2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas (tapatus ISO 1996-2:2007) (HN 33:2011 5.8 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojant kuo turi būti vadovaujamasi atliekant triukšmo matavimus, vartojama sąvoka „standartizacijos norminiai dokumentai“ ir su šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu susijusios Lietuvos higienos normos HN 33:2011 5 punkte nuorodos į teisės aktus ir dokumentus, nėra atsitiktinės, nes tokiu būdu pirmiausia įstatymo lygmens teisės akte (Triukšmo valdymo įstatyme) triukšmo matavimų standartizacijos norminiai dokumentai yra atskirti nuo norminių teisės aktų. Lietuvos standartizacijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad standartizacija – veikla, skirta tam tikroje srityje (pramonės, transporto, žemės ūkio ir kt.) įvesti optimalią tvarką nustatant bendrąsias nuostatas, kurios gali būti visuotinai ir daug kartų panaudotos esamiems ir galimiems uždaviniams spręsti. Šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai nėra atitinkamų Europos ar tarptautinių standartų, Lietuvos standartai rengiami vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių informacijos apie standartus teikimo tvarką, nuostatomis. Lietuvos standartų LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996-2:2008 pratarmėse, be kita ko, pažymėta, kad šie standartai yra Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ICO) technikos komiteto parengtų tarptautinių standartų (atitinkamai ISO 1996-1:2003 ir ISO 1996-2:2007), kuriuos perėmė Lietuvos standartizacijos departamentas patvirtinimo būdu kaip Lietuvos standartų (atitinkamai LST ISO 1996-1:2004 ir LST ISO 1996-2:2008) lietuviškosios versijos. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kuriuose atsakovas Lietuvos standartus LST ISO 1996-1:2004 ir LST ISO 1996-2:2008 priskiria lex specialis (lietuviškai - specialusis įstatymas) atmeta kaip nepagrįstus. Ginčui aktualių norminių teisės aktų blanketinėse normose, t. y. Triukšmo valdymo įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendro pobūdžio nukreipimas į standartizacijos norminius dokumentus, o Lietuvos higienos normos HN 33:2011 5 punkte ir V dalies „Triukšmo vertinimo bendrieji reikalavimai“ normose įtvirtintas nukreipimas į konkrečius Lietuvos standartus LST ISO 1996-1:2004 ir LST ISO 1996-2:2008, reiškia tai, kad norminiuose teisės aktuose yra įtvirtintas reikalavimas atliekant triukšmo matavimus vadovautis minėtais standartizacijos norminiai dokumentai (standartais).

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai ir jai pavaldžioms teritorinėms įstaigoms vykdant visuomenės sveikatos saugos kontrolės funkciją (šiuo atveju operatyviąją kontrolę) nesuteikta kompetencija pačioms atlikti triukšmo matavimus, t.y. taikyti triukšmo matavimų standartizacijos norminius dokumentus. Kontrolės reglamento VII skyriaus „Laboratorinių tyrimų (matavimų) atlikimo tvarka“ 63 punkte nurodyta, kad fizikinius matavimus Matavimo (-ų) užsakyme (Reglamento 4 priedas) nurodytu patikrinimo metu turi atlikti Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, t.y. kompetentingas atlikti tokius tyrimus pagal Lietuvos standartus LST ISO 1996-1:2004 ir LST ISO 1996-2:2008 subjektas. Byloje nustatyta, kad Vilniaus VSC, atlikdamas operatyviąją kontrolę, 2011 m. lapkričio 23 d. ir 29 d., 2011 m. gruodžio 5 ir 15 d. Matavimo užsakymais (IV t., b.l.144-147) kreipėsi į NVSP laboratoriją, prašydamas atlikti fizikinio veiksnio (triukšmo), kurio šaltinis kartodromas, kuriame važinėja kartingai matavimus nurodytuose objektuose (gyvenamosiose patalpose ir gyvenamojoje aplinkoje) pagal Higienos normą HN 33:2011. Matavimo užsakymuose buvo nurodytos matavimo vietos (adresai) gyvenamosiose patalpose ir teritorijose dieną ir vakare (užsakymuose nurodytomis dienomis ir valandomis) pagal įvairias triukšmo šaltinio pozicijas (vykstant sportinių kartingų treniruotėms, mėgėjų kartingų treniruotėms, sportinėms kartingo varžyboms) ir kai nevažinėja kartingai.

Kontrolės reglamento 45 punktas nustato, kad Operatyvioji kontrolė vykdoma Reglamento 25, 27–38 punktuose nustatyta tvarka, išskyrus tai, kad operatyvioji kontrolė vykdoma iš anksto neįspėjus, bei tai, kad siekiant nustatyti informacijos, kurios pagrindu vykdoma operatyvioji kontrolė, pagrįstumą bei užtikrinti pareiškėjų, pranešusių apie galimus visuomenės sveikatos saugos teisės aktų pažeidimus, teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pareigūnas prisistato ir patikrinimą atlieka lydimas bet kurio tuo metu objekte buvusio objekto atstovo. Kontrolės reglamento 29 ir 30 punktuose nurodyta, kad kontrolės rezultatai įforminami Tarnybos direktoriaus patvirtintos formos patikrinimo aktu, o jeigu kontrolės metu buvo atlikti laboratoriniai tyrimai (matavimai), apie tai pažymima patikrinimo akte nurodant tyrimų (matavimų) rezultatus. Laboratorinių tyrimų (matavimų) protokolai yra pridedami prie patikrinimo akto. Iš Patikrinimo akto Nr. 13(17-2)-13.16-1 turinio matyti, kad šis individualus administracinis aktas priimtas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Patikrinimo akte nurodyti visų atliktų tyrimų (matavimų) rezultatai, kaip reikalaujama pagal Kontrolės reglamento 30 punktą. Pažymėtina, kad matavimų rezultatai minėtame Patikrinimo akte aptarti išsamiai ir atskirtai pagal kiekvieną objektą (gyvenamąją patalpą ar gyvenamųjų namų aplinką) nurodant triukšmo ribines vertes, matavimų laiko tarpsnius, kuriais buvo atlikti matavimai dieną ir vakare, konkretizuojant triukšmo šaltinio veikimo sąlygas, nurodant triukšmo rodiklius (ekvivalentinį ir maksimalų garso lygį decibelais). Matavimų duomenys Patikrinimo akte panaudoti juos motyvuotai įvertinant Higienos normos HN 33:2011 reikalavimų kontekste. Patikrinimo akto pabaigoje išvardyti ir pridėti akustinio triukšmo matavimų protokolai yra šio individualaus administracinio akto sudedamoji dalis. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad individualiame administraciniame akte, kuris priimamas atitinkamų procedūrinių dokumentų pagrindu, nėra būtina pakartoti tų dokumentų duomenis, pakanka nurodyti tuos dokumentus ir juos pridėti prie individualaus administracinio akto.

Apelianto teiginiai esą atliekant triukšmo matavimus nebuvo laikytasi Lietuvos standartų LST ISO 1996-1:2004 ir LST ISO 1996-2:2008 iš esmės suvedami į Standarto LST ISO 1996-2:2008 12 punktą, kurį apeliantas aiškina kaip, jo nuomone, nustatantį privalomuosius registruojamus bandymo protokole nurodomus duomenis. Minėtus apelianto argumentus teisėjų kolegija vertina kaip netinkamą šios Standarto normos aiškinimą. Kitų konkrečių argumentų apeliantas dėl Standartų nepateikė. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo NVSP laboratorija pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad Standarto LST ISO 1996-2:2008 12 punkte įrašyta nuostata <...jei tik tokie duomenys yra...> reiškia, jog protokole teikiami tik su tiriamuoju parametru susiję duomenys. Į bylą pateikti įrodymai, kad NVSP laboratorijoje yra įdiegta ir akredituota (Akreditaciją atliko ir išorinius auditus vykdo Vokietijos akreditavimo tarnyba DAkkS) kokybės vadybos sistema pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005 standarto reikalavimus, užtikrinanti Laboratorijoje atliekamų tyrimų metodų atitiktį Europos Sąjungos reikalavimus. Laboratorijai 2011 m. balandžio 28 d. išduotas akreditavimo sertifikatas D-PL-14466-01-00. NVSP laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius yra akredituotas atlikti aplinkos triukšmo matavimus pagal standartų LST ISO 1996-1:2005 ir LST ISO 1996-2:2008 reikalavimus. Į bylą taip pat pateikti įrodymai, kad triukšmo matavimai pagal Lietuvos standartus LST ISO 1996-1:2004 ir LST ISO 1996-2:2008 buvo atlikti matavimo prietaisais, kuriems išduoti patikros liudijimai yra galiojantys. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie teisėjų kolegijai leistų pagrįstai abejoti, kad NVSP laboratorija triukšmo matavimus atliko nesilaikydama Lietuvos standartų LST ISO 1996-1:2004 ir LST ISO 1996-2:2008.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis) teisėjų konstatuoja kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nė teigia apeliantas, 2015 m. gruodžio 1 d. sprendime atliko pakankamai išsamią į bylą pateiktų įrodymų visumos analizę (ABTĮ 57 str.6 d.) bylai aktualių norminių teisės aktų konkrečių normų kontekste. Apelianto argumentus esą teismas netyrė pateiktų įrodymų ir jų nevertino, paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies ir 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus teismas sprendimą turi pagrįsti įstatymų normomis. Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų laikėsi. Pirmosios instancijos teismas dėl triukšmo matavimų standartizacijos norminių dokumentų reikšmės ginčui aktualiu aspektu pasisakė iš esmės tinkamai.

Pagal EŽTT jurisprudenciją apeliacinės instancijos teismo sprendimui motyvuoti gali būti pakankama pažymėti, jog teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo motyvais juos tiesiog įrašant į sprendimą arba nurodant, jog su tokiais motyvais sutinkama (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v. Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v. Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v. Spain). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir motyvais, kuriais teismas pagrindė savo išvadą, kad Vilniaus VSC 2012 m. sausio 3 d. patikrinimo aktas Nr. 13(17-2)-13.16-1 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl šiais aspektais iš naujo nepasisako.

Pažymėtina, kad Vilniaus VCS atliekant operatyviąją kontrolę, kuri prasidėjo 2011 m. lapkričio 24 d. ir baigėsi 2012 m. sausio 3 d. patikrinimo akto Nr. 13(17-2)-13.16-1 surašymu, galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (įsigaliojo nuo 2011 m. lapkričio 1 d.). Pagal Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. V-604 nuo minėtos datos neteko galios Higienos norma HN 33:2007, kuria remiantis buvo nustatyti VšĮ „Plytinės kartodromas“ padaryti pažeidimai, užfiksuoti pirmiau minėtuose Vilniaus VSC 2010 m. birželio 22 d. patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.9-586 ir VSP tarnybos 2011 m. liepos 5 d. patikrinimo akte Nr. PT-10. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.16-1 atliko triukšmo matavimo rezultatų palyginimą su ankstesnių patikrinimų metu atliktų matavimų duomenimis, turi būti atsižvelgta ir į tai, ar nesikeitė šiuo aspektu teisinis reguliavimas.

HN 33:2011 1 lentelės „Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose ir jų aplinkoje“ 1 punkte nustatyta, jog gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose Ekvivalentinis garso slėgio lygis yra nuo 45 iki 35 (45,40,35 dBA) o Maksimalus garso slėgio lygis nuo 55 iki 45 (55,40,45 dBA) priklausomai nuo paros meto (6-18 val., 18-22 val., 22-6 val.). Analogiški ribiniai dydžiai gyvenamųjų namų miegamiesiems kambariams buvo nustatyti HN 33:2007 7.001 punkte. HN 33:2011 1 lentelės 3 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo Ekvivalentinis garso slėgio lygis yra nuo 65 iki 55 (65,60,55 dBA) o Maksimalus garso slėgio lygis nuo 70 iki 60 (70,65,60 dBA) priklausomai nuo paros meto (6-18 val., 18-22 val., 22-6 val.). Analogiški ribiniai dydžiai gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje buvo nustatyti HN 33:2007 7.007 punkte. Iš minėto teisinio reguliavimo matyti, kad įsigaliojus Higienos normai HN 33:2011 nagrinėjamam ginčui aktualiuose objektuose ir jų aplinkoje didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai liko tie patys.

HN 33:2011 7 punkte nustatyta, kad triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais šios higienos normos 1 ir 2 lentelėje pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad 1 lentelė skirta didžiausiems leidžiami triukšmo ribiniams dydžiams gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose ir jų aplinkoje, o 2 lentelė didžiausiems leidžiamiems triukšmo ribiniams dydžiams naudojamiems triukšmo strateginio kartografavimo rezultatams įvertinti. Ginčo atveju 2 lentelė nėra aktuali, nes šiuo atveju buvo atlikti matavimai siekiant nustatyti ar nėra viršijami didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje.

Minėti palyginamieji Lietuvos higienos normų HN 33:2007 ir HN 33:2011 reikalavimai dėl triukšmo ribinių dydžių suteikia pagrindo išvadoms, kad Vilniaus VSC turėjo pakankamą pagrindą anksčiau atliktų patikrinimų duomenis panaudoti palyginamuoju aspektu, atkreipiant dėmesį į tai, kad Vilniaus VSC 2010 m. birželio 22 d. patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.9-586 ir VSP tarnybos 2011 m. liepos 5 d. patikrinimo akte Nr. PT-10 VšĮ „Plytinės kartodromas“ buvo duoti nurodymai imtis efektyvių kartingų keliamą triukšmą mažinančių priemonių. Atsakovas šiuo aspektu nustatė, kad VšĮ „Plytinės kartodromas“ neįdiegė efektyvių triukšmą mažinančių priemonių.

Kontrolės reglamento 35 punkte nurodyta, kad nustačius visuomenės sveikatos saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, patikrinimo akte nurodomas (-i) terminas (-ai), per kurį jie turi būti pašalinti. Vilniaus VSC, pagrįstai nustatęs, kad VšĮ „Plytinės kartodromas“ pažeidžia HN 33:2011 1 lentelės 1 ir 3 punktų reikalavimus, Patikrinimo akte Nr. 13(17-2)-13.16-1 pagrįstai ir teisėtai nurodė pašalinti nustatytą pažeidimą.

Pagal bylos aplinkybes yra dviejų suinteresuotų visuomenės grupių (viešieji) interesai, t.y. Antakalnio seniūnijos teritorijos dalies, kuri artima kartodromui Plytinės g.27, Vilniuje, gyventojų interesas gyventi sveikatai saugioje aplinkoje, kad VšĮ „Plytinės kartodromas“ vykdoma veikla (važiuojančių kartingų keliamas triukšmas) neviršytų ribinių dydžių gyvenamojoje aplinkoje, o kitos visuomenės dalies, kuri atvyksta į kartodromą, interesas užsiimti kartingų sportu pagal savo poreikius ir šios technikos galimybes. Pažymėtina, kad tarp šių dviejų visuomenės grupių interesų turi būti protingas balansas. Iš trečiojo suinteresuoto asmens A. B., atstovaujančio kartodromui artimų gyvenamųjų teritorijų asmenų interesus, matyti, kad gyventojai siekia protingo balanso, t. y. kad būtų įdiegtos efektyvios triukšmą mažinančios priemonės. Vilniaus VSC nurodymas VšĮ „Plytinės kartodromas“ perorganizuoti kartodromo veiklą taip, kad iš kartodromo sklindantis triukšmas neviršytų leistinų gyvenamojoje aplinkoje lygių, yra pagal atsakovo kompetenciją paskirta proporcinga visuomenės sveikatos saugos užtikrinimo priemonė.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nepažeisdamas materialinės ir procesinės tesiės normų, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Plytinės kartodromas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėStasys GagysVaida Urmonaitė-Maculevičienė