Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-21 · Administracinė byla Nr. AS-822-319-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-21
Bylos Nr.
AS-822-319-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Dainius Raižys
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos valstybinės priežiūros skyriui
Administracinė byla Nr. AS822 – 319/2010Procesinio sprendimo kategorija 60; 67; 79.2
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos valstybinės priežiūros skyriui dėl leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „JGK statyba“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „JGK statyba“, bendrovė) 2010 m. balandžio 14 d. su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamento 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimo galiojimą; 2) uždrausti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais būtų taisoma, keičiama ar papildoma statybos leidime Nr. 23 nurodyto statinio techninio reglamento projekto sudėtis, jo brėžiniai ir derinami techninio projekto sprendiniai ar atliekami bet kurie kiti veiksmai, kuriais būtų koreguojamas leidimo turinys, arba tokiam statiniui iš naujo išduodamas statybos leidimas; 3) paskirti Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovams iki 2000 litų baudą už neįvykdytą teismo reikalavimą pateikti į bylą uždarosios akcinės bendrovės „Plėtrumas“ parengto gyvenamųjų namų kvartalo lauko vandentiekio ir slėginio nuotekų tinklų projekto Nr. 05-50-TP-VN-01 originalą arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo buvo grįstas ta aplinkybe, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui gali kilti kliūčių. Nurodė, kad projekte ir leidime įteisintas statytojo V. Vaitkun vandentiekio tinklų prijungimas prie komunikacijų, kurios Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi yra areštuotos. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija atsisakė pateikti UAB „Plėtrumas“ parengto gyvenamųjų namų kvartalo lauko vandentiekio ir slėginio nuotekų tinklų projekto Nr. 08-05-TP originalą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė, taip pat netenkino prašymo dėl baudų skyrimo už teismo reikalavimo nevykdymą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė motyvų, kurie leistų pripažinti, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, galėtų kilti neigiamos pasekmės, kurių pašalinimas teismui priėmus pareiškėjo atžvilgiu palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar itin sudėtingas.

Teismas 2009 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. I-3175/09 buvo įpareigojęs atsakovą pateikti visą dokumentaciją, kurios pagrindu buvo išduotas ginčijamas statybos leidimas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime nurodė, kad negali įvykdyti pareiškėjo reikalavimo pateikti teismui UAB „Plėtrumas“ parengto gyvenamųjų namų kvartalo lauko vandentiekio ir slėginio nuotekų tinklo projekto Nr. 08-50-TP-VN-01 originalą, kadangi išduodant statybos leidimą statytojas pateikia projekto kopiją, o projekto originalas lieka pas statytoją. Todėl teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo skirti baudų už teismo reikalavimų nevykdymą.

II.

Pareiškėjas UAB „JGK statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjo UAB „JGK statyba“ prašymą tenkinti. Atskirajame skunde nurodo, kad ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas UAB „Plėtrumas“ parengto gyvenamųjų namų kvartalo lauko vandentiekio ir slėginio nuotekų tinklo projekto Nr. 08-50-TP-VN-01 pagrindu. Viešojo administravimo subjektas – Vilniaus apskrities viršininko administracijos statybos valstybinės priežiūros skyriaus pateiktos projekto kopijos rodo, kad institucija, priimdama sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo, neturėjo pakankamų duomenų objektyviam visų aplinkybių įvertinimui. Mano, kad šios aplinkybės rodo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijoje ne visą laiką buvo projekto Nr. 08-50-TP-VN-01 kopija.

Pažymi, kad ginčijamu statybos leidimu yra leista vykdyti ypatingo statinio statybos darbus, sujungiant pastatytus magistralinius tinklus su tinklais, nuosavybės teise priklausančiais pareiškėjui. Su pareiškėju tinklų sujungimo klausimas derinamas nebuvo, nors viešojo administravimo subjektai privalėjo projektuotojui ir statytojui duoti nurodymą atlikti tokį derinimą. Pažymi, kad kuo daugiau darbų atliks statytojas, tuo sunkiau gali būti įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Statybos leidime nurodyta, kad statinio projekto rengimui projektuotojas privalo turėti Aplinkos ministerijos atestatą, suteikiantį teisę įmonei vykdyti gyvenamojo kvartalo lauko slėginių nuotekų magistralinių tinklų su II kategorijos siurblinėmis, kurių maitinimui būna suprojektuoti ne mažesnio kaip 0,4 kV įtampos elektros tiekimo tinklus. Pareiškėjo teigimu, UAB „Plėtrumas“ neturi atestato, suteikiančio teisę vykdyti ypatingo statinio projektavimo darbus. Pažymi, kad, sujungus V. Vaitkun statomus magistralinius tinklus su UAB „JGK statyba“ tinklais, atsiranda bendroji dalinė nuosavybė su UAB „JGK statyba“ prieš pareiškėjo valią, ir šios pareiškėjo teisės nebebus galima apginti.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti. Sutinka su pirmosios instancijos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartyje išdėstytais argumentais.

Pareiškėjai Jonas Pakėnas, Alvyda Pakėnienė, Aleksejus Moskvičiovas, Elena Moskvičiova ir Igoris Baikovskis atsiliepimu prašo atskirąjį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vladislavas Voitkun atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti, kadangi prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra grįstas prielaidomis. Nurodo, kad išdavus ginčijamą statybos leidimą, buvo sudarytos rangos sutartys bei pradėti statybos darbai, todėl pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, kiltų didelių nuostolių. Kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, esą statybos leidimu Nr. 23 leista vykdyti statybos darbus, sujungiant statomus tinklus su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais tinklais – pareiškėjas skunde nenurodė, kokie konkretūs dokumentai rodo tinklų priklausymą pareiškėju. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Plėtrumas“ ir jos vadovo D. Tamošaičio teisė vykdyti projektavimo darbus buvo patikrinta tiek Vilniaus miesto, tiek Vilniaus rajono Nuolatinėse statybos komisijose ir jokių abejonių nekėlė. Mano, kad pareiškėjo teiginys, esą Vilniaus apskrities viršininko administracija, priimdama sprendimą dėl statybos leidimo Nr. 23 išdavimo neturėjo pakankamai duomenų objektyviam visų aplinkybių įvertinimui, grįstas prielaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas atmestinas.

Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar itin sudėtingas. Tai nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir administracinėse bylose Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005. Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.

Šiuo atveju pareiškėjas byloje prašė uždrausti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais būtų taisoma, keičiama ar papildoma statybos leidime Nr. 23 nurodyto statinio techninio reglamento projekto sudėtis, jo brėžiniai ir derinami techninio projekto sprendiniai ar atliekami bet kurie kiti veiksmai, kuriais būtų koreguojamas leidimo turinys, arba tokiam statiniui iš naujo išduodamas statybos leidimas.

Nustatyta, kad ginčijamu statybos leidimu statytojui V. Vaitkun suteikta teisė statyti neypatingą statinį – lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklus, Vilniaus rajone (b. l. 31 – 32). Kaip nurodė pareiškėjas bei patvirtino tretysis suinteresuotas asmuo, ginčijamo statybos leidimo pagrindu buvo pradėtos ir vykdomos statybos.

Pareiškėjas neteigia, kad, teismui nesiėmus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, sprendimo vykdymas pasidarytų neįmanomas – pareiškėjas nurodo, kad sprendimo vykdymas būtų apsunkintas. Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007), taip pat nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindė tuo, kad, jų nepritaikius, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, tačiau konkrečiai nenurodė, kaip būtų apsunkintas būsimo sprendimo vykdymas. Įvertinus šios konkrečios bylos situaciją, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui – byloje nenustatyta ir pareiškėjas nenurodė, jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos teises perėmęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos valstybinės priežiūros skyrius rengtųsi atlikti kokius nors veiksmus, kuriais būtų taisoma, keičiama ar papildoma statybos leidime Nr. 23 nurodyto statinio techninio reglamento projekto sudėtis, jo brėžiniai ir derinami techninio projekto sprendiniai ar atliekami bet kurie kiti veiksmai, kuriais būtų koreguojamas leidimo turinys, arba duomenų, kad būtų rengiamasi tokiam statiniui iš naujo išduoti statybos leidimą. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliktina nepakeista.

Pastebėtina, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.

Dėl teismo nuobaudos skyrimo

ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato administracinę bylą nagrinėjančio teisėjo ar teismo teisę skirti baudas, jeigu nustatytu laiku be pateisinamų priežasčių pareigūnai ir asmenys neįvykdo teisėjo ar teismo reikalavimų pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą), dokumentus ar kitą medžiagą, taip pat už kitų teisėjo (teismo) reikalavimų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nevykdymą. To paties straipsnio 2 dalis nustato galimus skiriamos baudos dydžius.

ABTĮ 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskiruoju skundu galima skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis, kurios: 1) užkerta kelią proceso eigai; 2) kitais ABTĮ nustatytais atvejais. Nutartis dėl teismo nuobaudos skyrimo (neskyrimo) proceso eigos nestabdo. ABTĮ 84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas. Vertinant šias teisės normas (ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis, 84 straipsnio 2 dalis) lingvistiniu bei sisteminiu metodais, darytina išvada, kad galimybės skųsti atskiruoju skundu teismo nutartį, kuria nebuvo paskirta bauda, įstatymas nenumato, todėl šis atskirojo skundo reikalavimas nenagrinėtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo UAB „JGK statyba“ atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė