- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-21
- Bylos Nr.
- II-227-283/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pažeidėjas
- V. I.
Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. I. ir jo atstovui advokatui A. C.,
nutarimą priėmusios institucijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovui S. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. I. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai,
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
V. I. teismui pateiktu skundu prašė pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Utenos RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2009-01-06 nutarimą ir jo veiką kvalifikuoti pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – LR ATPK) 85 straipsnio 5 dalį bei, taikant LR ATPK 30¹ straipsnį, skirti administracinę baudą be teisės pažeidimo įrankių (šautuvo) konfiskavimo ir teisės medžioti atėmimo ( b. l. 2-3). V. I. prašė tenkinti skundą ir paaiškino, kad jis 2008-12-28 jokio administracinio teisės pažeidimo neįvykdė. Nurodė, kad 2008-12-28 jis dalyvavo medžiotojų klubo „Aluotis“ kolektyvinėje medžioklėje, nustatyta tvarka buvo įrašytas į medžioklės lapą. Medžioklė vyko Kupiškio rajone, Druskių kaime, kuriame medžiotojų klubo „Aluotis“ medžioklės plotai ribojasi su medžiotojų klubo „Svėdasai“ medžioklės plotais. Nurodė, kad medžiotojų klubo „Aluotis“ nariu yra 6-7 metus, klubo kolektyvinėse medžioklėse dalyvauja 1-2 kartus per metus, o individualiai medžioja keletą kartų per sezoną. Tvirtino, kad nors su medžiotojų klubo „Aluotis“ medžioklės plotų ribomis ir jų planais specialiai supažindintas nebuvo ir nėra dalyvavęs minėtas ribas svarstant, medžioklės vietovėje orientavosi, nes joje yra buvęs veždamas pašarus žvėrims šerti. Teigė, kad, jo žiniomis, klubų medžioklės plotų riba ėjo mišku apytiksliai 3 m pločio kvartaline linija, bet ji nebuvo aiški, nes neišvalyta. Nurodė, kad jo vieta medžioklėje ir buvo šioje kvartalinėje linijoje, iš kurios jis pasitraukė po pusvalandžio, nutaręs eiti automobilių link. Kadangi buvo žiema, miškas apsnigtas, vietovė raižyta, per mišką ėjo keletas keliukų, todėl negalėdamas praeiti tiesiai, pasiklydo ir taip atsidūrė sulaikymo vietoje – apytiksliai už 150 m nuo paskirtos vietos kvartalinėje linijoje. Teigė, kad eidamas automobilių stovėjimo vietos link jis jokių veiksmų, kuriuos būtų galima vertinti kaip medžiojimą, neatliko, t. y. nepersekiojo ir nemedžiojo žvėrių, o užtaisytą ginklą nešėsi užsidėjęs ant peties.
Nutarimą priėmusios institucijos Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovas S. L. prašė netenkinti skundo, motyvuodamas, kad nutarimas V. I. skirti administracines nuobaudas pagal LR ATPK 85 straipsnio 4 dalį yra pagrįstas ir teisėtas. Nutarimą priėmusios institucijos atstovas paaiškino, kad 2008-12-28 jis gavo nurodymą nuvykti į medžiotojų klubo „Svėdasai“ medžioklės plotus, kur šio klubo medžiotojai sulaikė medžiojusius du kito klubo medžiotojus. Nurodė, kad įvykio vietoje rado tris medžiotojų klubo „Svėdasai“ medžiotojus ir sulaikytus V. I. bei F. T. Medžiotojų klubo „Svėdasai“ medžiotojai paaiškino, kad jie, važiuodami keliuku, pirmiausia pamatė apytiksliai už 2-3 m nuo minėto keliuko po egle stovintį V. I., kuris rankose horizontalioje padėtyje laikė šautuvą. Pagal šiuos paaiškinimus, nebuvo abejonių, kad vyko neteisėta medžioklė. F. T., kitas medžiotojų klubo „Aluotis“ medžiotojas, sulaikytas už 50 m, prisipažino medžiojęs, be to, jis buvo sulaikytas medžiojimui būdingoje tykojimo pozoje. V. I. buvo sulaikytas už 150 m nuo kvartalinės linijos, ribojančios klubų medžioklės plotus. Nurodė, kad sulaikymo metu V. I. nesakė, jog dėl tam tikrų priežasčių jis negalėjo praeiti kvartaline linija, kurios plotis yra apie 4 metrus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2009-01-06 nutarimu V. I. pagal LR ATPK 85 straipsnio 4 dalį buvo paskirtos nuobaudos - teisės medžioti atėmimas vieneriems metams su medžioklinio lygiavamzdžio šautuvo TOZ-34ER 12X70 kl., konfiskavimu. V. I. administracinėmis nuobaudomis nubaustas nustačius, kad jis 2008-12-28, apie 10.40 val., Anykščių r., „Svėdasų“ medžiotojų klubo medžioklės plote, medžiojo medžiokliniu lygiavamzdžiu 12X70 kl. šautuvu, TOZ-34ER, užtaisytu dviem 12 kl. šoviniais, pateikė tik medžiotojo bilietą bei leidimą ginklui, o medžioklės lapo, leidžiančio medžioti medžiotojų klubo „Svėdasai“ medžioklės plotų vienete, minėtas asmuo neturėjo. Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius konstatavo, jog V. I. medžiojo svetimuose medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ir taip pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau - Medžioklės taisyklės) 60.2 ir 60.3 punktus.
Byloje nustatyta, kad V. I., medžiotojų klubo „Aluotis“ narys, 2008 m. gruodžio 28 d., apie 10 val. 40 min., buvo sulaikytas medžiotojų klubo „Svėdasai“ medžioklės plotuose, turėdamas medžioklinį šautuvą TOZ-34ER, užtaisytą dviem 12 kalibro šoviniais. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolo, įvykio vietos schemos duomenys, liudytojų L. B., D. T. S. B. parodymai. Aplinkybes, kad medžiotojų klubo „Svėdasai“ medžiotojų buvo sulaikytas šio klubo medžioklės plotuose su užtaisytu medžiokliniu šautuvu, pripažino ir pats V. I. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kategoriškai tvirtino, kad jis medžiotojų klubo „Svėdasai“ medžioklės plotuose nemedžiojo, t. y. medžiojamųjų gyvūnų nesekė, netykojo, nepersekiojo ir jų nešaudė, o minėtuose medžioklės plotuose su užtaisytu medžiokliniu šautuvu ant peties atsidūrė pasiklydęs po medžioklės su varovais, vykusios medžiotojų klubo „Aluotis“ medžioklės plotuose, besiribojančiuose su medžioklės klubo „Svėdasai“ medžioklės plotais.
Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė įrodymų, kurie patvirtintų tokius V. I. paaiškinimus.
Medžioklės taisyklių 73.1 punktas nustato, kaip privalo elgtis medžiotojas, kai medžiojama varant, taip pat kitais medžioklės būdais, kai medžioja daugiau nei vienas medžiotojas: kiekvienas medžiotojas turi atsistoti į medžioklės vadovo jam nurodytą vietą medžiotojų linijoje, iš kurios pasitraukti leidžiama iki 5 metrų į kairę ar į dešinę tik išilgai medžiotojų linijos, o 73.2 punktas draudžia pasitraukti iš medžioklės vadovo nurodytos vietos, kol nepasibaigė varymas. V. I. paaiškinimus, kad jis privalėjo stovėti jam paskirtoje vietoje ant kvartalinės linijos, patvirtino liudytojai D. Š., medžiotojų klube „Aluotis“ 2008-12-28 vykusios medžioklės vadovas, bei J. Š., nuvežęs V. I. į jam paskirtą vietą (b. l. 27-28). Tačiau liudytojo D. Š. parodymai neleidžia daryti išvados, kad jis, kaip medžioklės vadovas, būtų davęs signalą, patvirtinantį varymo pabaigą ir suteikusį teisę medžiotojams, tarp jų ir V. I., pasitraukti iš paskirtų vietų. Liudytojo L. B. parodymai apie tai, kad tik praėjus 10 minučių po V. I. sulaikymo nuo medžiotojų klubo „Aluotis“ medžioklės plotų pusės pasigirdo varovų šūksniai, taip pat, kad už 50-70 m buvo sulaikytas medžiojantis F. T., medžioklės klubo „Aluotis“ narys, patvirtina aplinkybę, kad medžiotojų klubo „Aluotis“ medžioklė dar nebuvo pasibaigusi (b. l. 29). Be to, iš V. I. parengtos vietovės, kurioje vyko medžioklė, ortofotonuotraukos bei Utenos RAAD sudarytos įvykio vietos schemos matyti, kad vieta, į kurią, V I. teigimu, jis turėjo ateiti po medžioklės, yra visiškai šalia tiesiai einančios kvartalinės linijos (b. l. 10). Įvertinus byloje esančiame vaizdo įraše matomą negausią sniego dangą ir atsižvelgus į liudytojo D. Š. parodymus, Utenos RAAD atstovo bei paties V. I. paaiškinimus apie miško kvartalinės linijos plotį, daroma išvada, jog miško kvartalus skirianti iškirsta pakankamai plati juosta buvo aiškus orientyras, leidęs V. I. nepaklystant pasiekti transporto priemonių stovėjimo vietą. Atsižvelgus į tai, jog V. I. medžioklės klubui „Aluotis“ priklauso ne vienerius metus ir aktyviai dalyvauja klubo veikloje bei medžioklėse, teismas nepagrįstais pripažįsta jo paaiškinimais apie medžioklės klubo „Aluotis“ medžioklės plotų ribų nežinojimą. Tokius jo paaiškinimus paneigia ir liudytojų D. Š. ir J. Š. parodymai apie medžioklės klubų „Aluotis“ ir „Svėdasai“ medžioklės plotus skiriančią ribą, einančią kvartaline linija.
Nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta aplinkybių apie V. I. ir D. Š. bei J. Š. siejančius konfliktiškus ar priešiškus tarpusavio santykius, kurie sudarytų pagrindą abejoti šių liudytojų parodymais kaip neteisingais ir neobjektyviais. Be to, nurodytų liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje, todėl nekeliantys abejonių dėl jų patikimumo.
Teismas nepagrįstais pripažįsta ir V. I. paaiškinimus, kad jis sulaikymo metu nebuvo pasirengęs medžioti, nes savo medžioklinį šautuvą nešėsi ant peties. Liudytojas L. B. nurodė, kad važiuojant miško keliuku tikrinti gauto pranešimo apie neteisėtą medžioklę medžiotojų klubo „Svėdasai“ medžioklės plotuose, jis pastebėjo šalia keliuko stovintį V. I., kuris laikė horizontaliai nuleistą šautuvą, paruoštą šauti. Be to, liudytojas nurodė, kad vietoje, kur buvo pastebėtas V. I., buvo pritrypta (b. l. 28). Iš esmės analogiškus parodymus apie V. I. sulaikymo momentą ir vietą davė ir liudytojai D. T. bei S. B. (b. l. 29, 31). Šie įrodymai leidžia teigti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sulaikymo vietoje stovėjo ilgą laiką, o ne pasitraukė praleisdamas atvažiuojančią transporto priemonę.
Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti liudytojų L. B., D. T., S. B. parodymais. Šių liudytojų duoti parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje bei administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu šių asmenų duotiems paaiškinimams. Teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad dėl liudytojus ir V. I. siejančių tarpusavio santykių, minėti asmenys duoda neteisingus ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltinančius parodymus.
Medžioklės taisyklės nustato, kad medžioklinis šautuvas išimamas iš dėklo, tik atvykus į medžioklės plotus, o užtaisomas – atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį, o sėlinant ar medžiojant grandine – pradėjus medžioti ( 62 punktas). Be to, Medžioklės taisyklės numato, jog medžioklinis šautuvas nešiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu, lygiavamzdis ar kombinuotas medžioklinis šautuvas nešiojamas tik perlaužus, o ne medžioklės metu medžioklinis šautuvas turi būti įdėtas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio šautuvo išimti, mušamasis mechanizmas nuleistas ir, jeigu yra techninių galimybių, šautuvas turi būti išnarstytas ( 64 ir 65 punktai). Tokiu būdu, įvertinus byloje surinktus duomenis apie V. I. sulaikymo aplinkybes, daroma išvada, kad sulaikymo metu V. I. laikyto užtaisyto ginklo padėtis neatitiko Medžioklės 64 ir 65 punktų reikalavimų, dėl ko remtis administracinės atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, kad jis neatliko jokių veiksmų, vertinamų kaip medžiojimas, nėra pagrindo.
Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs pareigūnas V. I. veiką tinkamai kvalifikavo pagal LR ATPK 85 straipsnio 4 dalį. Tokia išvada daroma, remiantis LR Laukinės gyvūnijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, LR Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatų aiškinimu, pagal kurį medžiojimas suprantamas kaip viena iš laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo rūšių, kai siekiama panaudoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiuos gyvūnus sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant. Pagal LR Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas, medžiojamųjų gyvūnų ištekliai naudojami turint leidimą, t. y. dokumentą, Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka suteikiantį teisę naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius tam tikrame medžioklės plotų vienete. Tokiu būdu, medžiotojų klubui (būreliui), kaip medžioklės plotų naudotojui, išduotas leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikia šio klubo (būrelio) medžiotojams teisę medžioti tik šio klubo (būrelio) medžioklės plotuose. Atsižvelgus į nurodytą teisės normų aiškinimą, daroma išvada, kad medžiotojas, medžiojantis svetimuose medžioklės plotuose, medžioja be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ir gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 85 straipsnio 4 dalį. Tokia išvada daroma ir atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą LR ATPK 85 straipsnio 4 dalies taikymo praktiką (2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N7-215/2007; 2010 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-393/2010). Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo V. I. veiką kvalifikuoti pagal LR ATPK 85 straipsnio 5 dalį.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo įgaliotas pareigūnas; administracinės teisenos proceso pažeidimų, suvaržiusių LR ATPK 272 straipsnyje numatytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Skiriant asmeniui nuobaudas buvo laikytasi LR ATPK 20, 30 ir 30² straipsnių nuostatų, todėl daroma išvada, kad paskirtos nuobaudos, tarp jų ir sankcijoje numatyto minimalaus termino specialiosios teisės atėmimo nuobauda, iš esmės atitinka teisės pažeidimą padariusio asmens asmenybę, jo įvykdyto teisės pažeidimo šiurkštų pobūdį, pavojingumą ir reikšmingumą. Bylos nagrinėjimo metu aplinkybių, leidžiančių taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nenustatyta.
Esant nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 128 straipsniu,
nuta r i a:
skundo nepatenkinti.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2009 m. sausio 6 d. nutarimą, kuriuo V. I., pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 4 dalį paskirtas teisės medžioti atėmimas vieneriems metams su medžioklinio lygiavamzdžio 12X70 kl. šautuvo TOZ-34ER konfiskavimu, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.