- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-25
- Bylos Nr.
- 2YT-5009-743/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas
- Advokatai
- Kazimieras Jukna
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti (t. 1, b. l. 2–3).
Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. R. Po jo mirties ji pareiškimo dėl palikimo priėmimo po jo mirties notarui nepateikė, tačiau ji visą tėvo turėtą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pradėjo faktiškai valdyti iš karto po jo mirties. Ji buvo vienintelė įpėdinė pagal įstatymą, kadangi buvo vienintelė dukra, tėvas buvo nevedęs, daugiau vaikų neturėjo. Kaip pradėtą valdyti nekilnojamąjį turtą nurodo jo turėtus namų apyvokos daiktus, baldus, kaip nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su ūkio statiniais (duomenys neskelbtini), kurį tėvas buvo įsigijęs iš Lazdijų rajono ,,Ančios“ kolūkio. Po tėvo mirties ji, kaip vienintelė jo įpėdinė pagal įstatymą, užvaldė visą turtą iš karto po jo mirties, naudojosi juo ir jį prižiūrėjo, nes dar maždaug apie pusę metų po tėvo mirties toje sodyboje gyveno. Vėliau su šeima išsikraustė. Kai ji išsikraustė, siekdama, kad turtas būtų prižiūrimas, leido tame name gyventi savo broliui (pagal motinos liniją) V. M., kuris ir šiuo metu ten gyvena, turtu naudojasi ir jį prižiūri. Kadangi notarui pareiškimo nepadavė, negali pateikti dokumento, patvirtinančio, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti iš karto po tėvo mirties. Prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą. Šį faktą prašo nustatyti tam, kad galėtų paveldėti atsiradusį palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai pranešta (t. 1, b. l. 24). Atsiliepime nurodė, kad nėra gautas pranešimas apie mirusio V. R. turto parėjimą valstybei, todėl teismui nustačius, kad pareiškėja priėmė palikimą po tėvo mirties, palikimo priėmimo fakto nustatymui neprieštarauja (t. 1, b. l. 18–19).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra mirusio V. R. dukra, kuri kaip mirusio įpėdinė pagal įstatymą, per įstatymo nustatytą terminą – tris mėnesius, priėmė tėvo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Gimimo liudijimas patvirtina, kad V. R. tėvai – V. R. ir D. M. (t. 1, b. l. 5). Santuokos liudijimas patvirtina, kad po santuokos V. R. tapo M. (t. 1, b. l. 6). V. R. mirė (duomenys neskelbtini), D. M. – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7–8). Veisiejų seniūnijos pažyma patvirtina, kad Veisiejų seniūnijos Neliubonių kaimo ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrašytas ūkis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra gyvenamasis namas su statiniais, registruoti V. R. vardu (t. 1, b. l. 9). Notaro liudijimas ir testamentų registro išrašas patvirtina, kad po V. R. mirties pareiškimas dėl palikimo priėmimo notarui nepateiktas, paveldėjimo byla neužvesta (t. 1, b. l. 10, 12). Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad V. R. nebuvo vedęs, turėjo vieną vaiką – dukrą V. M. (t. 1, b. l. 16). Liudytoja V. D. patvirtino, kad ji ir V. M. yra seserys pagal motinos liniją. Maždaug apie 1990 m. jos patėvis V. R. įsigijo sodybą (duomenys neskelbtini) ir tuomet jų šeima apsigyveno joje. Kai (duomenys neskelbtini) V. R. mirė, ji toje sodyboje jau negyveno, tik parvažinėjo, tačiau žino, kad toje sodyboje dar gyveno jos sesuo ir V. R. dukra V. M., ji užvaldė ir sodybą ir visą ten likusį kilnojamąjį turtą. Ji toje sodyboje gyveno apie pusę metų, o po to jos vyras nusipirko kitą sodybą ir jie išsikėlė. Kol gyveno sodyboje, sesuo ja rūpinosi ir prižiūrėjo, tvarkė ją, o kai išsikėlė, leido sodyba naudotis broliui V. M. Liudytojas A. S. patvirtino, kad pažinojo V. R. ir jo šeimą, kadangi jis dirbo veterinaru, todėl prižiūrėjo laikomus galvijus. Kiek prisimena po V. R. mirties liko karvė, kurią prižiūrėjo sodyboje po V. R. mirties likusi gyventi jo dukra V. M.
Teismas konstatuoja:
V. R. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), todėl taikytinos šio kodekso normos. Palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.).
Iš pareiškėjos atstovo, liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėja aktyviais veiksmais iš karto po tėvo mirties užvaldė jo kilnojamąjį turtą – baldus, namų apyvokos daiktus, buvusius V. R. sodyboje jo mirties momentu, taip pat nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą su ūkio pastatais (duomenys neskelbtini). Visu šiuo turtu pareiškėja naudojasi pagal paskirtį, jį valdė ir prižiūrėjo. Atsižvelgus į tai, kad nustatyti, aktyvūs jos veiksmai, nukreipti į palikėjo turtą iš karto po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius, pareiškimas tenkintinas, nes prašomas nustatyti juridinis faktas yra visiškai įrodytas aukščiau aptartais įrodymais (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir tai leidžia spręsti, kad pareiškėja palikimą priėmė (2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų negali, šis faktas nustatytinas teismine tvarka.
Bylinėjimosi išlaidų valstybė nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), po tėvo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.