Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. M. teismo posėdyje jam pareikšto kaltinimo nepripažino, nurodė, kad kovo 2 d., šeštadienį, buvo namie, virtuvėje sėdėjo už stalo, valgė. Stalas judėjo, netyčia jį pastūmė ir jis visiškai sulūžo, krito indai, dužo. Mama tuo metu buvo kitame kambaryje. Užėjo į virtuvę, pasakė pastabą, supyko. Bute po remonto buvo sudėtos lentos. Mama nugriuvo ant šių lentų. Jis jai padėjo atsikelti ir iš karto išgirdo durų skambutį. Policininkai atėjo be įspėjimo, nepateikė dokumentų, ištempė jį į koridorių ir pastatė prie sienos, tuo pažeisdami jo konstitucines teises. Buvo basas, be kelnių, tik su megztiniu su kapišonu. Uždėjo antrankius ir nuvedė į apačią. Tai buvo kovo 2 d., buvo šalta. Kieme pamatė greitosios medicinos pagalbos ir policijos tarnybinius automobilius. Reikalavo elgtis teisėtai, bet šį jo prašymą ignoravo. Pareigūnai atsistojo jam ant kojos, sukėlė fizinį skausmą. Pasilenkė į priekį ir galva atsitrenkė į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Jį paguldė ant žemės ir laikė prispaudę gal 6 minutes ant šaltos žemės. Atvažiavo antras ekipažas, norėjo pasodinti į automobilį, bet jis pasipriešino, nes tokie veiksmai buvo neteisėti. Tada jo atžvilgiu panaudojo taserį, nors negalėjo taip elgtis. Galėjo uždėti antrankius ant kojų ir nunešti. Nuvežė į policijos komisariatą į Žirmūnus. Vėl pasiūlė išlipti iš automobilio. Atsisakė vykdyti neteisėtus veiksmus, nes buvo basas. Vėl panaudojo jam taserį ir nuvedė į policijos komisariatą. Iš karto vedė nustatyti girtumą. Kaltinamasis pasakė „jeigu Jums reikia, pūskit“. Parašė, kad atsisakė pūsti. Nuvedė į kamerą ir prirakino prie suoliuko. Žino, kad gali trims valandoms sulaikyti asmenį, o jį laikė šešias valandas. Po taserio panaudojimo blogai jautėsi, prašė medikų pagalbos, bet jo prašymą ignoravo. Šešias valandas nevedė į tualetą, viską darė kameroje, tuo pažeisdami jo garbę. Tik apie 21 val. grąžino striukę ir batus. Sutiko lipti į tarnybinį automobilį, nes bijojo, kad vėl naudos taserį. Nuvežė į sulaikymo kamerą, kur uždarė. Darbuotojai fiksavo sužalojimus. Jiems pretenzijų neturi. Išpildė jo prašymus, nevežė į rinkimus. Pirmadienį atvažiavo tyrėja, paskyrė advokatą. Pasirašyti atsisakė, sakydamas, kad parodymus duos teisme. Policijos tvirtinimai, kad jis buvo neblaivus, išgalvoti.

Atsakydamas į klausimus nurodė, kad krito stalas, sulūžo baldai. Palūžęs buvo tik stalas. Nuo stalo kritimo iki mamos pakėlimo praėjo 5-6 min., į laikrodį nežiūrėjo. Kai mama nugriuvo, paskambino policija. Tuo metu gal kėlė mamą. Iš bylos medžiagos suprato, kad policiją kvietė mama. Tuo metu, kai ji kvietė, jos nematė. Gal skambino policijai, nes kilo triukšmas, krito indai. Tam gal turėjo įtakos, kad mama jau pagyvenusi, nervai. Mama yra medicinos darbuotoja. Duris atidarė jis, pamatė vaikiną ir merginą. Jie nepristatė, neparodė dokumentų, ištempė jį į laiptinę.

Kai pakėlė mamą, kraujo nematė, buvo tamsu. Po remonto bute gulėjo lentos. Mama nugriuvo veidu į kairę, lentos gulėjo šalia. Jau praėjo metai, negali prisiminti, kaip gulėjo mama.

Duodamas paaiškinimus kaltinamasis S. M. nubraižė įvykio vietos planą, kuris pridėtas prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Taip pat paaiškino, kad lentų bute buvo daug. Pergyveno dėl mamos. Nespėjo suteikti jai pagalbos, iš karto ėjo atidaryti durų. Nekreipė dėmesio, kaip liko mama, kalbėjo su policininkais. Mama jau stovėjo. Tą dieną buvo blaivas. Nenori atsakyti, kodėl mama sakė, kad jis išgėrė litrą degtinės. Negali paaiškinti, iš kur bute atsirado kraujo. Bute vyko remontas.

Kaltinamajam parodžius baudžiamojoje byloje esančias nuotraukas (t.1, b.l. 75), nurodė, kad šios nuotraukos darytos neteisėtai, pareigūnai turėjo teisę tik apžiūrėti butą. Šios nuotraukos šalia šaldytuvo.

Atsakydamas į klausimus taip pat nurodė, kad prieš tai buvo vartojęs gal alaus, degtinės negėrė. Ar mama geria, negali sakyti. Butas yra vieno kambario. Nenori atsakyti, iš kur atsirado tuščias butelis šiukšlių dėžėje. Mamai fizinio poveikio nedarė. Iš bylos medžiagos sužinojo, kad mama nugriuvo. Kai nuėjo, pamatė, kad mama guli. Kėlė ją ir nuėjo atidaryti durų. Nežino, kaip mama nugriuvo. Nežino, iš kur tie sužalojimai. Bute buvo daug lentų. Čia policijos nuomonė, kad mama šaukė „užmušiu“.

Su mama santykiai geri. Jis nedirba, jį išlaiko mama ir buvusi žmona. Po šio įvykio su mama santykiai geri. Veža ją į darbą, kartu perka maistą. Anksčiau niekada nebuvo kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d.

2018 m. gruodžio mėn. atvažiuodavo policija, nes yra padaręs administracinių nusižengimų. 2018-12-30 sulaužė lentas, ilgai neatidarinėjo durų, o tada atidarė. Nežino, kas kvietė policiją. Buvo išgėręs, nurodymus vykdė. Tada buvo nustatytas 0,65 promilių girtumas. Kas parašyta policijos tarnybiniame pranešime, sugalvota. Pats atidarė buto duris, batuto nemačiau. Močiutę vedė prie balkono. Bute buvo seni baldai, nutarė išmesti per juos balkoną, taip atsikratyti jų. Mikrobangų krosnelę išmetė. Tada buvo išgėręs. 2018 m. gruodžio mėn. greitosios medicinos pagalbos nekvietė. Tada jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir naktį paliko, teko pėsčiomis pareiti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ligoninėje nesigydė, gydytojas sakė, kad jam viskas gerai.

Su mama konfliktų nebūna, tik kalbasi pakeltu tonu, bet pasiekia konsensusą. Tada bute vyko remontas. Nebuvo pinigų iki galo sutvarkyti. Dėl alkoholio vartojimo problemų nėra, vairuoja. Tada alkotesteris parodė 0,65 promiles, nežino, ko prirašė. Gydytojas su juo kalbėjo gal 5 min., jokių dokumentų jam nedavė (t. 2, b. l. 47-49).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-03-03 įtariamojo apklausos metu įtariamasis S. M. atsisakė duoti parodymus, nurodydamas, kad parodymus duos teisme (t.1, b.l. 122).

2019-05-17 apklaustas įtariamuoju S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tą dieną sėdėdamas virtuvėje netyčia užkabino stalą, kuris jau seniai klibėjo, nes buvo senas, užkabinęs stalą jis nukrito ir sulūžo. Jo mama išgirdusi atėjo į virtuvę pamatė sulūžusį stalą ir dėl jam neaiškių priežasčių pradėjo skambinti į policiją. Grįždama iš kambario koridoriumi ėjo S. M. pasakyti pastabą dėl sulūžusio stalo, tuo metu S. M. išgirdo triukšmą koridoriuje. Atėjęs į koridorių pamatė, kad mama guli koridoriuje ant grindų kruvina, šalia gulėjo lentos, kurios stovi koridoriuje, kol bute vyksta remontas. Parodė, kad pamatęs, kad mama užsikabinusi susižalojo į koridoriuje stovinčias lentas, pradėjo ją kelti. Tuo tarpu į duris paskambino policijos pareigūnai, atidarius duris jie pamatė jo mamą sužeistą, pagalvojo kad jis ją sumušė, ketino jį sulaikyti. Jis buvo išsigandęs dėl mamos būklės, greitosios nespėjo iškviesti, kadangi pareigūnai atvažiavo labai greitai, nenorėjo mamos palikti vienos tokioje būklėje, o pareigūnai primygtinai reikalavo važiuoti su jais, todėl jis rodė nenorą važiuoti. Parodė, kad mamos nemušė, santykiai tarp jų geri, konfliktų nebūna. Tą dieną alkoholio nevartojo, prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu (t. 1, b. l. 131).

Apklausta kaip nukentėjusioji I. M. 2020-08-05 teismo posėdyje paaiškino, kad S. yra jos sūnus. Jų santykiai geri, gyvena draugiškai, nesipyksta. Sūnus niekada jai negrasino, nebuvo pakėlęs prieš ją rankos, visada padeda; kai dirba, prižiūri jos mamą. Visuomet veža ją ir savo žmoną į darbą. Negeria, nes visą laiką yra kelyje, t.y. važinėja po miestą, veža tai ją, tai žmoną.

2019-03-02 apie 12 val. buvo kambaryje su savo mama. Sūnus buvo virtuvėje. Išgirdo baldų laužymo garsą. Pamatė, kad sulūžęs stalas, todėl iškvietė policiją. Apie jokį konfliktą nieko nesakė. Tiesiog paprašė greičiau atvažiuoti. Po remonto bute buvo daug lentų. Užkliuvo ir krito ant tų lentų veidu dešine puse. Sūnus ją kėlė ir tuo metu kažkas paskambino į duris. Jis atidarė ir buvo suimtas. Policininkai užėjo į butą, neįspėjo dėl filmavimo. Kol ji rengėsi jie vaikščiojo po butą, fotografavo, suklaidino ją. Apie mušimą ji jiems nieko nesakė. Mašinoje klausė, ar sūnų paleis, nes buvo užrakintas butas. Ligoninėje su ja niekas nekalbėjo, tik užsiuvo kelias žaizdas. Gydytojas paprašė pasirašyti. Kadangi pati yra medikė, žino, kad privaloma pasirašyti. Tik vėliau iš trečių asmenų sužinojo, kad neva sūnus ją sužalojo. Kai grįžo iš ligoninės, paprašė jos duoti batus ir striukę, nes sūnų išvedė tik su apatiniais drabužiais.

Taip pat nurodė, kad turi tris sūnus. Pas ją gėrė kitas sūnus. Jis gyvena atskirai, tik ateina pas ją. Tada buvo tokios būsenos, kad nesuprato apie ką kalbama. Į Body kamerą pasakė, kad sūnus išgėrė 700 gramų degtinės, bet kalbėjo apie kitą sūnų, apie J. M.. Jis užėjo, išgėrė ir išėjo pas draugą. S. jau daug metų nevartoja alkoholio, vartojo kai buvo gal 20-21 metų amžiaus. Tada vartojo ir kažkokius narkotikus. Kadangi yra medikė, pagal žvilgsnį matė, kad vartojo, vartojo gal 4 metus. Nežino kelintais metais nutraukta S. santuoka.

Ji niekam nesakė, kad sūnus ją sužalojo. Gydytojas paprašė tik pasirašyti, kad apžiūrėjo. Reiškia, ją apgavo. Ligoninėje niekas nieko neklausė, tik pasakė pasirašyti. Tikriausiai nuo savęs parašė, kad sūnus ją sumušė. Jai jokių popierių nerodė, neišvertė. Dirba infekcinėje ligoninėje 39 metus. Su medikais ir ligoniais kalba lietuviškai. Kitoje sferoje lietuviškai kalbėti sunku. Be to Lazdynų ligoninėje nieko nesakė, tik liepė pasirašyti.

Kitas sūnus išgėrė mažiau negu butelį. Atvažiavo iš sodo ryte 9.30-10.00 val. Jau buvo išgėręs. Dar išgėrė ir išėjo pas draugą, žino pas kokį. Pas ją pabuvo maždaug pusę valandos. Sūnus išgėrė ne butelį, mažiau. Atsisako anų parodymų. Pasakė, kad atvažiavo sūnus, išgėrė ir išėjo pas draugą. Neatsisako policijoje pasakytų žodžių, tik kalbėjo apie kitą sūnų. Šitas sūnus (S. M.) negėrė. Jis buvo blaivus, o kitas sūnus buvo išgėręs. S. pretenzijų neturi, nesipyksta, gyvena gražiai.

Žino, kad S. gydėsi (duomenys neskelbtini) centre, buvo atkrytis. Padėjo R. Ž., nukreipė į reabilitaciją ir viskas. Reabilitacija vyko gal (duomenys neskelbtini) rajone, kažkur toli nuo Vilniaus. Nežino, ką tada sūnus vartojo.

Duodama paaiškinimus nukentėjusioji I. M. nubraižė buto planą, kuris, pridėtas prie baudžiamosios bylos medžiagos bei nurodė, kad griuvo ant pilvo galva į lentas, kurios stovėjo ir gulėjo. Kai griuvo, lentos perpjovė odą, todėl atsirado sužalojimai. Sumušimų nebuvo. Yra hipertonikė, gal nuo to atsirado mėlynės. Akies erozijos nebuvo. Ekspertas gal matė tokius sužalojimus. Sąmonės nebuvo praradusi, atsikėlė ir viskas. Ant ausies sužalojimų nematė.

Nukentėjusiajai parodžius fotonuotrauką (t. 1, b. l. 82), nukentėjusioji nurodė, kad jos manymu stiprių sužalojimų nebuvo. Med. ekspertas jos neapžiūrėjo. Kol ji rengėsi, policininkai apžiūrėjo butą be jos sutikimo. Net nežinojo, kad ją fotografavo. Policininkai patys visur vaikščiojo, darė, ką norėjo. Taip pat nurodė, kad laiptinė rakinama. Jeigu kas pas juos ateina, žino kodą. Policijai laiptinės duris kažkas atidarė. Į domofoną neskambina niekas, gal tik kartais paštininkas. Tada domofono ragelio niekas nekėlė. Su sūnumi nesipyko, tik prašė, kad policija greičiau atvažiuotų.

Perklausius byloje esantį Bendrojo pagalbos centro garso įrašą (t.1, b.l. 72), nukentėjusioji I. M. paaiškino, kad ji išsigando dėl stalo. Nežino, kas ten rėkė, ne sūnus. Ji buvo uždaryta kambaryje, sūnaus nebuvo. Kai skambino BPC, buvo kambaryje su mama. Rėkimo negirdėjo. Skambino iš kambario. Nežino, kas sakė „palaikyk“ (rusų kalba). Bute buvo ji, mama ir S.. Kitas sūnus atėjo ryte, išėjo apie 10 val.

Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą (t.1, b.l. 83) nukentėjusioji nurodė, kad kai atvyko policija, buvo tokios būsenos, kad nesupratau, apie ką kalba. Bute vyko remontas, viskas buvo sudaužyta, nespėjo pakeisti. Klozetas tai nesudaužytas, viduje viskas gerai. Galėjo pati dangčiu sudaužyti bakelį. Kai ėjo į tualetą, galėjo griūti ir sudaužyti, ten rengėsi. Nepamena, kada sudaužė bakelį. Galėjo sudaužyti kai rengėsi. Durys ten stovėjo, o dabar guli. Kai ji griuvo, viskas krito. Durys stovėjo prie sienos. Krito ant lentų, todėl buvo kruvina. Policininkai vaikščiojo bute ir be jos leidimo fotografavo. Nori pasakyti, kad sūnus nekaltas. Jis nei karto nemušė nei žmonos, nei jos. Yra impulsyvus, gali kažką sudaužyti iš nervų, bet jos niekada neskriaudė (t. 2, b. l. 89-91).

Apklausta kaip nukentėjusioji I. M. 2020-08-28 teismo posėdyje nurodė, kad praėjusiame teismo posėdyje jai buvo užduota daug klausimų, kurie nesusiję su šia byla, bet ji norėjo pasakyti, bet buvo nutraukta. Nuo pirmų parodymų, kuriuos davė tyrėjui, ikiteisminio tyrimo metu atsisako. Nedalyvavo vertėjas, lietuviškai ji nesupranta, su ja buvo advokatas Mironovas. Tai, ką sakė praėjusiame posėdyje, yra gryna tiesa. 2018-12-30, kai sūnus sulaužė baldus, grįžusi iš darbo 2018-12-31 pamačiusi tai bute, išgėrė. Turėjo butelį šampano Naujiesiems metams ir butelį brendžio. Išgėrė butelį šampano ir daugiau negu pusę butelio brendžio. Tą dieną atėjo policininkai ir pradėjo jos klausinėti. Klausė, ar gėrė. Sakė, kad taip. Buvo tiesiog girta, o jie jos girtos klausinėjo.

Ji kalba apie 2018 metų įvykius, kai sūnus sulaužė baldus. Tai buvo 2018-12-30,teismas pradėjo klausinėti nuo to įvykio, klausė, ar žinanti dėl sūnaus vartojimo narkotikų, kad jis išsiskyręs, ir taip ją suklaidino. Jai gadinama sveikata, nes viduje ji pergyvena, nes jos sūnus nekaltas. Ji iškvietė policiją dėl tų baldų. Dėl to labai gailisi. Sūnus jos niekada nemušė, net pirštu nelietė. Nugriuvo pati. Kreipėsi į prokurorą Paukštį du kartus, du kartus rašė, kad nutrauktų bylą, nes sūnus nekaltas, kaip policininkai pažeidžia įstatymus (t. 2, b. l. 122-123).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-05-09 apklausta kaip liudytoja I. M. parodė, kad 2019-03-02 pas juos namuose vyko remontas, kuris tęsiasi iki šios dienos. M. M. paaiškino, kad 2019-03-02 jie kartu su sūnumi buvo namuose dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sūnus netyčia sulaužė virtuvės stalą, kuris jau iš anksčiau klibėjo, jį užkabindamas, dėl ko stalas nukrito ir lūžo. Liudytoja I. M. parodė, kad nežinanti kodėl, bet nuėjusi į kitą kambarį apie 12.20 val., iškvietė policiją, kokiu tikslu - paaiškinti negalėjo. I. M. parodė, kad prieš tai eidama koridoriumi užsikabino už lentos, nukrito galvos sritimi į lentas, kurios stovėjo pačiame koridoriuje ir užsigavo, sūnus priėjo, padėjo jai atsistoti. Parodė, kad tuo metu į duris paskambino policijos pareigūnai, ir jos sūnus S. M. atidarė jiems duris. Kai sūnus atidarė duris, policijos pareigūnai paprašė jo išeiti ir iškart sulaikė. Liudytoja I. M. parodė, kad jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, ją iškvietė pareigūnai, buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, ten apžiūrėta ir paleista. Apklausos metu I. M. parodė, kad su sūnumi pas juos visada buvo geri santykiai, jie gyvena kartu, jis prižiūri I. M. mamą, jis niekada I. M. nemušė, nekonfliktavo, niekada nėra jai sukėlęs fizinio skausmo ir niekada negalėtų sukelti. Parodė, kad pretenzijų jam neturi, sužalojimai atsirado buitinės traumos metu, kai užkliuvusi koridoriuje ir krito ant sudėtų lentų, pastatytų jame dėl vykstančio remonto. Liudytoja I. M. parodė, kad priežasties, kodėl pareigūnai sulaikė jos sūnų, nežino, tačiau jis jos nemušė. I. M. parodė, kad prašo nuimti įtarimą nuo jos sūnaus S. M. ir nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu, kadangi jis prieš ją nesmurtavo ir fizinio skausmo jai nesukėlė (t.1, b. l. 36).

Apklaustas kaip liudytojas A. M. teismo posėdyje paaiškino, kad prisimena moterį - nukentėjusiąją I. M.. Jis dalyvavo ligoninėje, įvykio nematė. Gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Budėtojas pranešė, kad nukentėjusioji jau ligoninėje (duomenys neskelbtini). Kai nuvažiavo, ten jau buvo patruliai, moteris buvo gydytojo kabinete. Palaukė, kol išeis, pabendravo su ja. Moters veidas buvo labai sumuštas. Ji pasakė, kad sumušė sūnus. Dėl pareiškimo rašymo sakė pasitars su kitu sūnumi. Gydytojas primygtinai siūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) ligoninę dėl žandikaulio. Moteris sakė, kad važiuos pati rytoj. Pagal faktą pradėjo ikiteisminį tyrimą. Važiavo į policijos komisariatą, kur jau buvo pristatytas smurtautojas.

Su nukentėjusia moterimi bendravo (duomenys neskelbtini) ligoninėje prie antros registratūros. Laukė, kol išeis iš kabineto. Dar buvo atvykę patruliai iš „Vyčio“ kuopos. Turėjo būti rašęs tarnybinį pranešimą, kur viską nurodė. Moteris sakė, kad sumušė sūnus. Dėl pareiškimo rašymo nebuvo apsisprendusi. Sakė, kad reikia pasitarti su kitu sūnumi. Jo pareigos - kriminalinės policijos tyrėjas. Tikslas aiškintis smurtą artimoje aplinkoje. Rašė tarnybinį pranešimą. Negali pasakyti, ar kolegos girdėjo, ką pasakojo nukentėjusioji.

Pagarsinus tarnybinį pranešimą (t.1, b.l. 33), liudytojas parodė, kad jame nurodytos teisingos aplinkybės. Pamena, kad moters veidas buvo stipriai sužalotas. Dažnai tenka tirti smurto artimoje aplinkoje aplinkybes, bet taip stipriai sužaloti žmonės būna retai. Nepamena, kad būtų lankęsis įvykio vietoje, apklausęs kaimynus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. parodė, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą 01-1-08780-19 atvyko į (duomenys neskelbtini)., kur nukentėjusioji I. M. sėdėjo antrajame priimamajame. Parodė, kad moteris apklausiama bendravo nenoriai, kai išėjo gydytoja, kuri ją apžiūrinėjo pasakė, kad neturi ligoninėje reikiamos technikos nustatyti žandikaulio galimų sužalojimų ir jai reikia nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, ji atsakė, kad žino ir nuvažiuos į (duomenys neskelbtini) ligoninę pati, ji pati yra medikė. A. M. parodė, kad kartu su ją atlydėjusiais policijos patruliais pasiūlė jai nuvežti ją į (duomenys neskelbtini) kliniką, bet ji kategoriškai atsisakė, teigdama, kad namuose yra ligota jos motina, kurios nėra kam prižiūrėti. Liudytojas A. M. parodė, kad bendraujant su nukentėjusiąja, paklausus kas jai nutiko, ji prasitarė, kad ją sumušė sūnus. Paklausta, ar rašys pareiškimą, ji atsisakė motyvuodama tuo, kad jai reikia pagalvoti ir pasitarti su jaunesniu sūnumi, ką toliau daryti. A. M. parodė, kad jam susidarė įspūdis, kad nukentėjusioji gaili savo sūnaus ir nenori rašyti pareiškimo (t. 1, b. l. 49).

Apklausta kaip liudytoja U. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad iš salėje esančių asmenų nieko neprisimena. Liudytojai priminus įvykio aplinkybes, parodė, kad budėjimo metu gavo iškvietimą, kad sūnus muša mamą. Atvykę paskambino į telefonspynę, išgirdo, kad vyriškas balsas rėkė „aš tave užmušiu“ rusiškai. Laiptinės duris atidarė tikriausiai kaimynas iš antro aukšto. Buto duris atidarė kaltinamasis. Jį iš karto ištempė į laiptinę, uždėjo antrankius. Pamatė, kad buto koridoriuje gulėjo motina, ant jos buvo visokie daiktai, spintelės, durys. Iš pradžių net suabejojo, ar ji gyva. Iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Moteris atsigavo, gal medikai davė kažkokių vaistų, iš karto pradėjo teigti, kad sūnus nieko jai nedarė. Bute dar buvo močiutė, bet ji, atrodo, negirdinti.

Kokie sužalojimai buvo padaryti moteriai, neprisimena, reikia žiūrėti dokumentus. Laiptinės duris atidarė kaimynas 40-50 metų amžiaus. Sakė, kad girdisi, kad kažkas vyksta. Kelintame aukšte butas, neprisimena. Kaimynas, kuris atidarė duris, buvo gal iš antro aukšto. Neprisimena, kokia kalba kalbėjo, lietuviškai ar rusiškai. Kiek prisimena, daužė metalines laiptinės duris, kad kas nors išgirstų ir atidarytų. Moteris buvo sąmoninga, gulėjo kraujo klane. Ant jos buvo užmestos durys, spintelės dalys, klozeto bakelis buvo sudaužytas. Negali būti, kad tiek daiktų galėtų užkristi griūnant, ne pirmus metus dirba policijoje. Jie pakėlė moterį, gal medikai davė vaistų, ji atsigavo. Atrodo, kad buvo prakirsta galva.

Bute buvo gulinti močiutė, kaltinamasis ir jo mama. Kaip atrodė kaltinamasis, neprisimena. Pradžioje jis nebuvo agresyvus. Kai jam uždėjo antrankius, jis pradėjo spardytis. Matėsi, kad buvo neblaivus. Jautėsi alkoholio kvapas, iš jo veiksmų matėsi, kad yra neblaivus. Kai kaltinamąjį ištraukė iš buto, uždėjo antrankius, ji priėjo prie moters. Su kolega ją pakėlė, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Į kokio buto telefonspynę skambino, nepamena. Prisimena tai, kad girdėjosi triukšmas, grasinimai nužudyti rusų kalba. Buto duris atidarė kaltinamasis. Iš karto ištraukė jį į laiptinę, nes pamatė gulinčią moterį. Kai kaltinamasis atidarė duris, jo rankos buvo kruvinos. Jis pareigūnus puolė žodžiais.

Ką sakė kaltinamasis pareigūnams, kai atidarė duris, nepamena. Atvykę iš karto klausia, kas atsitiko. Kadangi jis juos užsipuolė, nesiaiškino. Paguldė ant žemės ir kvietė pagalbą, nes reikėjo kažkam likti su sužalota mama. Kai atvyko pagalba, kaltinamąjį pasodino į automobilį ir nuvežė į policijos komisariatą. Greičiausiai atvykus ji filmavo, kad būtų įrodymų. Atsigavusi moteris pasakė, kad nieko nerašys. Tada filmavo telefonu, nes ne visi pareigūnai turėjo kameras. Filmuoti leidimo neprašė, tik perspėjo, kad filmuos.

Liudytoja gerai kalba rusiškai, su nukentėjusiąja kalbėjo rusiškai. Ligoninėje gydytojai prašė pabūti su nukentėjusiąja, nes ji neturės kuo grįžti namo. Jie kartu važiavo į ligoninę. Gydytojai pasakė, kad nukentėjusiosios neguldys į ligoninę, ji neturės su kuo grįžti namo, todėl jos laukė. Ar buvo kartu su nukentėjusiąja gydytojo kabinete, neprisimena. Ar ką nors aiškino, taip pat neprisimenu. Ligoninėje nukentėjusioji kalbėjo rusiškai. Ji pareigūnams sakė, kad nemoka lietuvių kalbos. Kiek prisimena, kai parvežė nukentėjusiąją namo, paėmė kaltinamojo striukę ir batus ir nuvežė į policijos komisariatą. Moteris to paprašė, jie padarė. Kaltinamąjį išvežė į policijos komisariatą be batų ir viršutinių drabužių. Visų faktų neprisimena.

Kol laukė ligoninėje nukentėjusiosios, buvo atvažiavęs tyrėjas. Jis gal kalbėjo su gydytoju. Jie ėjo ten, kur vedė nukentėjusiąją. Atvažiavo ir buvo kartu. Koks tyrėjas buvo atvažiavęs, neprisimena. Iškvietime, atrodo, buvo paminėta, kad sūnus muša mamą. Kiek prisimena, tai jau buvo ne pirmas kartas. Girdėjo, kad muša, riksmus. Buto duris kaltinamasis atidarė kruvinomis rankomis. Jis puolė pareigūnus, spardėsi. Prie laiptinės durų laukė kelias minutes, daužė duris. Bute pakėlė telefono ragelį, bet neatidarė durų. Tada atėjo žmogus iš antro aukšto ir atidarė laiptinės duris. Prie laiptinės laukė virš dviejų minučių.

Ar buvo gydytojo kabinete ir kalbėjo, neprisimena. Kas sumušė nukentėjusį asmenį jie gydytojui nesako, tik apibūdina situaciją bendrai. Ligoninėje nukentėjusioji elgėsi ramiai. Su pareigūnais mažai kalbėjo. Jie nukentėjusiajai nedavė jokių vaistų, minėjo, kad galbūt davė atvykę medikai. Liudytoja yra sveika ir nesinešioja jokių vaistų. M. nežino. Be jų ligoninėje niekas nebuvo, gal tik tyrėjas. Reikia vadovautis jos pirminiais parodymais. Nukentėjusioji, kai atsigavo, sakė, kad sūnus nemušė, nieko nerašys. Buvo klausiama, kas atsitiko, bet ji buvo tokioje būsenoje, kad negalėjo nieko paaiškinti, o atsigavusi, sakė, kad niekas nemušė, nieko nerašys. Neatsimena, ar pasakojo, kas įvyko. Jai paaiškino, ką galėjo, daktarai taip pat paaiškino. Šiandien duodama parodymus, pasakoja ką prisimena. Negali patikslinti, ko neprisimena. Įvykis buvo dienos metu. Ar ji filmavo telefonu, neprisimena. Jeigu filmavo, tai tik tarnybiniu telefonu, tai turi būti pažymėta. Ar filmavo nepertraukiamai, neprisimena.

Kaltinamąjį ištraukė per duris ir paguldė laiptinės aikštelėje. Jau minėjo, kaip jis buvo apsirengęs. Asmens dokumentų neprašė, nes jis agresyviai reagavo. Paguldė ir uždėjo antrankius. Žinojo, kad kaltinamasis moters sūnus. Klausė, kas atsitiko, moteris sakė - sūnus mušė. Tokioje situacijoje negali prašyti asmens dokumentų, kai motina guli kraujo klane, net negalėjo įeiti į butą. Nepamena, ar kažkam sakė, kad sumušė sūnus. Nepamena, kas rašė sulaikymo ir pristatymo protokolą. Neteigia, kad vežė batus, bet, jeigu motina paprašė, jiems nesunku buvo nuvežti, vis tiek važiavo į policijos komisariatą. Kaltinamasis buvo su marškinėliais, bet kruvinas rankas matė. Mano, kad buvo kelnės. Užėjus į butą koridoriuje, kiek prisimena, dešinėje pusėje yra tualetas, pastebėjo, kad sudaužytas bakelis. Kairėje pusėje kambarys, kuriame gulėjo močiutė. Negali pasakyti, kelių kambarių butas. Vaikščiojo kolega. Ji buvo kambaryje pas močiutę. Greičiausiai butas vieno kambario.

Atvykę paskambino į telefonspynę, kažkas pakėlė ragelį. Pasakė, kad policija, paprašė atidaryti duris. Išgirdo moters šaukimą, vyras rėkė „užmušiu“ rusiškai. Nežino, ar nukėlė ragelį ir nubėgo mušti. Jau negali tiksliai pasakyti, kas vyko. Negali teigti, kad vyras nubėgo mušti. Kai nukėlė ragelį, girdėjosi moters šauksmas. Ėjo į tą butą, kur rado kaltinamąjį ir nukentėjusiąją. Girdėjo, kad rėkė moteris. Kas nukėlė ragelį, ji nežino. Užėjo į tą butą, į kurį skambino. Girdėjome vyro ir moters balsus. Moteris rėkė, žodžių nebuvo. Vyras rėkė „užmušiu“ rusiškai. Lauke 2-5 minutes, girdėjosi balsai. Kaimynas greičiausiai išgirdo beldimą į metalines laiptinės duris ir atėjo atidaryti. Nepamena kaip bute gulėjo nukentėjusioji, kurioje pusėje buvo galva, kojos. Greitąją medicinos pagalbą gal jau kažkas kvietė, pareigūnai taip pat kvietė. Nepamena ar buvo fiksuotos kruvinos kaltinamojo rankos.

Pagarsinus liudytojos U. Š. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 41), liudytoja nurodė, kad nenori nieko patikslinti. Pirminiai parodymai teisingi. Negali pasakyti, ar vyriškis pakėlęs ragelį, ką nors sakė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja U. Š. parodė, kad 2019-03-02, apie 12.20 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), fone girdisi konfliktas, pranešėja į klausimus neatsakinėja, skubina, aplinkybės neaiškios. Parodė, kad atvykus ir surinkus buto numerį per telefonspynę atsiliepė vyriškis, kuris jiems įėjimo durų neatidarė, bet fone girdėjosi moters balsas, vyriškis šaukė moteriai „suka, ja tibia ubju“. Liudytoja U. Š. parodė, kad girdėjo, kaip moteris yra mušama, tuo metu laiptinės duris atidarė kaimynas, kuris neprisistatė ir iš kokio buto jis buvo, nurodyti negalėjo. Paskambinus į (duomenys neskelbtini) buto duris, jas atidarė S. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. Pastebėjo, jog jo rankos buvo iki alkūnių suteptos krauju, vyras buvo agresyviai nusiteikęs, puolė atvykusius pareigūnus. U. Š. parodė, kad iškart buvo panaudota fizinė jėga prieš asmenį, išsitempiant S. M. į laiptinę. Parodė, kad prirėmę jį prie sienos uždėjo jam antrankius už nugaros, bet jis nenustojo priešintis, pradėjo muistytis, spardytis, todėl buvo paguldytas ant žemės. Liudytoja nurodė, kad tuo metu buvo iškviestas papildomas patrulis į pagalbą. Kol į pagalbą vyko policijos pareigūnai, U. Š. nurodė užėjusi į butą, koridoriuje gulėjo moteris kraujo baloje, kuri neragavo. Moteris gulėjo ant šono (tiksliai neprisiminė ant kurio) ant jos buvo medinės durys, koridorius buvo visas suverstas sulaužytas, matėsi grumtynių požymiai. Liudytoja taip pat parodė, kad kambaryje priešais koridorių, lovoje gulėjo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus neįgali moteris, kuri buvo nekalbanti ar/ir negirdinti, todėl jos apklausti nebuvo galimybės. U. Š. parodė, kad koridoriuje gulėjusiai moteriai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, tuo metu moteris šiek tiek atsigavo, todėl U. Š. jos paklausė, kas nutiko, bet ji rusiškai atsakė, kad viskas gerai, nieko nesakys. Liudytoja parodė, kad užrakino buto duris, greitoji medicinos pagalba išvežė sužalotąją į (duomenys neskelbtini) ligoninę, jie palydėjome iš paskos, kol ligoninėje sulaukė NVRS tyrėjo. Parodė, kad sulaikytąjį išvežė į pagalbą atvykęs ekipažas V1711 ir pristatė jį į 1 PK. Buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. (t.1, b. l. 41-42).

Apklaustas kaip liudytojas M. K. teismo posėdyje paaiškino, kad iš salėje esančių asmenų blankiai prisimena vyrą (kaltinamąjį S. M.). Jį pristatė į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą Žirmūnuose, kur tuo metu dirbo, dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Vyras atsisakė išlipti iš automobilio. Patruliai paprašė pagalbos. Vyras buvo agresyvus, buvo įsirėmęs kojomis į automobilio pertvaras, atsisakė išlipti. Panaudojo taserį. Neprisimena, kiek kartų. Vyrą išlaipino ir atvedė į policijos komisariatą. Jis buvo neblaivus, atsisakė tikrintis blaivumą. Buvo surašyti tarnybiniai pranešimai.

Neprisimena, kaip buvo apsirengęs kaltinamasis, atrodo, buvo su marškiniais, be striukės ar megztinio. Vyras buvo neprognozuojamas. Būna asmenys pikti, bet po kelių raginimų supranta ir išlipa iš automobilio. Šiuo atveju jis nelipo. Neprisimena, ar ką nors kalbėjo. Jeigu tarnybiniame pranešime rašė, kad jautėsi alkoholio kvapas, taip ir buvo. Tarnybiniame pranešime nurodė teisingus duomenis.

Neprisimena kurią pamainą dirbo, jeigu tai buvo dieninė pamaina, tai dirbo nuo 8 val. iki 20 val. Dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams gruodžio mėn. buvo posėdis administracinio nusižengimo byloje. Kaltinamasis buvo pristatytas į policijos komisariatą, kaip galimai padaręs nusikalstamą veiką. Dėl jo veiksmų dar iškelta ir administracinė byla. Neprisimena, kada prašė pūsti į alkotesterį. Tai tik kaltinamojo nuomonė, kad nebuvo pagrindo tikrinti blaivumo. Neprisimena, kas vyko policijos komisariate, dirbo ne vienas. Neprisimena, ar vyriškio rankos buvo kruvinos.

Pagarsinus liudytojo M. K. parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 31,45), liudytojas nurodė, kad jeigu taip parašyta, aplinkybės teisingos. Nepamena, ką kaltinamasis kalbėjo, neprisimenu frazės „Jums reikia, Jūs ir pūskit“. Jeigu reikia, kviečiama greitoji medicinos pagalba. Neprisimena visų aplinkybių, nes tai vyko prieš metus. Tokių atvejų per naktį būna po 20 (t. 25, b. l.146-149).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad 2019-03-02 į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK apie 12.55 val. į budėtojų dalį buvo pristatytas S. M.. Kai policijos patruliai atvažiavo prie policijos komisariato, M. K. pastebėjo, kad patruliai ilgai neužeina, komisariato durys buvo atdaros, išėjus į lauką sulaikytasis sėdėjo policijos patrulių automobilyje ir įsirėmęs kojomis kategoriškai atsisakė lipti iš automobilio. Liudytojas M. K. parodė, kad priėjęs prie automobilio į pagalbą paprašė jo išlipti. Sulaikytasis elgėsi agresyviai šaukė nesuprantama kalba, atsisakė duoti bet kokius parodymus ar paaiškinti situaciją. M. K. nurodė, kad perspėjo asmenį, kad jei jis neišlips savo noru, jis panaudos elektroimpulsinį prietaisą „Tasser", bet jis toliau priešinosi, dėl ko M. K. panaudojo „Tasser" ir ištempė jį iš tarnybinio automobilio. Parodė, kad asmuo buvo su antrankiais, į jų prašymus pateikti turimus daiktus, pasitikrinti blaivumą ir eiti į sulaikymo patalpas, asmuo nereagavo, nešnekėjo, buvo neadekvačiai piktas, agresyvus ir nesukalbamas, pristatytasis buvo akivaizdžiai neblaivus - nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti kalba nerišli. Liudytojas M. K. parodė, kad nepavykus jo įkalbėti pasitikrinti blaivumą ir pateikti daiktus, jie jį paviršutiniškai apžiūrėjo ir įtempė į sulaikymo patalpą (t.1, b. l. 45-46).

Apklaustas teismo posėdyje kaip specialistas Jonas Mindaugas Paliulis paaiškino, kad specialisto tyrimas nebuvo atliekamas, buvo apžiūrėti dokumentai. Turėjo tik asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, kurioje buvo duomenys, nustatyti tuoj po įvykio. Kortelės iš poliklinikos nebuvo. Buvo konstatuotos dvi žaizdos, 3x4 cm dydžio. Kiek tas dydis tikslus, sunku spręsti, greičiausiai nematavo, gali būti ir 2, ir 5 cm. Į polikliniką kreipėsi 13-ą dieną. Rašo, kad siūlai išimti, žaizdos sugijo. 10 dienų, daugiau neišeina. Rašoma, kad vokai atslūgę, o žandas patinęs. Kiek patinęs, neaišku. Nusiskundimai dėl galvos skausmo, nemigos gali būti dėl to, kad padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Tie dalykai gali būti siejami su tuo. Nurodyta, kad pacientė skundžiasi, kad skauda pilvą, bet jokios kraujosruvos nekonstatuotos, tyrimo neatlikta, be to, konstatuota, kad yra išvarža. Tai galėjo sukelti skausmus, bet galėjo būti ir objektyvus požymis. Įvertinus tai, lieka prie savo duotos išvados, kad nustatytos dvi muštinės žaizdos viršugalvyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešiniajame skruoste, dešinės akies ragenos erozija, dešinės ausies kaušelio odos nubrozdinimas. Viskas dešinėje pusėje.

Kraujosruvos akies vokuose ir skruoste, jeigu nebūtų akies ragenos erozijos, nebūtų galima paneigti, kad gal būt buvo vienas poveikis, bet mušant į skruostą, nepasieksi akies ragenos. Į akį turėjo būti antras smūgis. Viršugalvyje plokštumos skiriasi, neišeina, kad būtų vienas trauminis poveikis. Jeigu tas daiktas su kažkokiais atsikišimai, gal padarė vienu poveikiu. Yra linkęs vertinti, kad padaryta atskirais poveikiais. Ausis nubrozdinta, plokštuma irgi ne ta. Jis priskaičiuoja ne mažiau 5 trauminių poveikių. Jeigu anksčiau nurodė ne mažiau 4 trauminių poveikių, tai tikriausiai ausį priskyrė prie skruosto. Gali būti ne mažiau negu 4 trauminiai poveikiai.

Griūnant ant plokščio paviršiaus, tokie sužalojimai negali būti padaryti. Jeigu griūtų ant akmenų krūvos, negalėtų paneigti, bet visumoje griuvimui tokie sužalojimai nebūdingi. Jeigu griūsime, sužalosime tas kūno dalis, kurios atsikišusios, bet niekaip nepaliesi giliau esančios akies ragenos. Akies rageną gali paliesti kietas bukas daiktas, pavyzdžiui, kumštis. Šiuo atveju neparašyta, kaip ji paliesta, kiek paliesta.

Gyvai I. M. nematė, neapžiūrėjo, tik medicininę gydymo kortelę iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, kur ji buvo apžiūrėta po traumos. Kažkuria prasme sužalojimo vertinimas priklauso nuo to, kaip juos aprašo gydantis gydytojas. Jie neturi objektyvių duomenų, koks tai buvo daiktas, kuriuo žalojo, ir kuriose galvos plokštumose yra tie sužalojimai. Krentant ant grubesnio daikto, vokų oda turi būti kažkiek pažeista. Klausimas, kaip aprašė tas, kas aprašė. Tokie niuansai gydančiam gydytojui neaktualu. Jiems aktualu rasti tą pagrindinį sužalojimą.

Sofos kraštas, fotelio paviršius turime gana platų paviršių. Skruostas, žandas, vokai, ausies žaizdos, turime platų sužalojimų spektrą, reikia kristi ne vieną kartą. Fotelio porankio kampas vargu ar padarys tokius sužalojimus. Jeigu plokštesne dalimi, tai nebus tų žaizdų, nesieks akies ragenos arba turėjo kristi kelis kartus. Sužalojimai yra priekiniame šoniniame paviršiuje, išskyrus viršugalvio žaizdas. Ji negalėjo griūti aukštielninka. Ekspertizė nebuvo paskirta, atlikta apžiūra. Tyrėja yra L. S.. Teisinio sprendimo šioje byloje nepriėmė ir negalėjo remtis jokiais įrodymais. Įvykio vietos apžiūra ne jo sritis.

Ekspertui parodžius baudžiamojoje byloje esančias fotonuotraukas (t. 1, b.l. 75-80, 81,82) paaiškino, kad jis savo išvadoje aprašė dvi žaizdas. Tos, kuri matoma, negalima sieti su veido sužalojimais, kita plokštuma. Kitas dalykas, ji padaryta, aiškiai, briauna, ne plokščias dalykas, o briauna netgi aštresne. Negali pasakyti kokia, bet briauna, gal kokia nors šuke rėžta. Ten, kur koridoriuje matyti daug kraujo, gal sėdėta, gal gulėta, liestasi kraujuojančia kūno dalimi tais paviršiais. Ant galvos ne nubrozdinimas, o žaizda 3x4 cm, gylio negali pasakyti. Galvą dengiantys audiniai turi savo specifiką. Ten yra sausgyslinės pertvaros, kurios neleidžia kraujagyslėms susitraukti, todėl galva kraujuoja labiau negu kitur. Turi dokumentą, kuriame aprašyti sužalojimai. Klausimas tik aprašymo kokybė. Tas kuris aprašo, jam rūpi tik teikti pagalbą, o ekspertams rūpi mechanizmas, laikas. Jis turėjo tik vieną medicininę kortelę iš (duomenys neskelbtini) ligoninės. Jeigu mato, kad jam to neužtenka, ieško dar dokumentų. Nurodė, kad kas dėl nuotraukoje matomų lentų, vienu griuvimu tiek sužalojimų neapimsi. Neprisimena, ar tada matė nuotraukas. Negali paaiškinti sužalojimų padarymo. Nuo griuvimo ant lentų gal galėjo atsirasti žaizda ant viršugalvio, bet vokai, akies ragena negalėjo būti sužalota. Krentant kažkiek sužalojimų galėjo būti, bet tikrai ne tiek. Krentant negalėjo atsirasti akies ragenos erozijos. Jeigu būtų atsitrenkusi į kampą, būtų akies voko sužalojimai. Krentant šonu, galėjo būti nubrozdinta ausis, lieka klausimas akies sužalojimas. Jeigu kažkaip sužaloja viršugalvį, tai kaip veidas, nesiderina sužalojimai (t. 2, b. l. 119-120).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019-03-02 12.20 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas skambutis telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), dėl konflikto adresu (duomenys neskelbtini), fone girdisi konfliktas, pranešėja į klausimus neatsakinėja, skubina, aplinkybės neaiškios. Išsiųsta pajėgos V9011 12:22:58 val., atvykimo laikas 12:28:00 val. išsiųsta papildomos pajėgos V1711 12:37:41 val., atvykimo laikas 12:39:20 val. (t. 1, b. l.26-27).

Rinktinės „Vytis“ vyr. patrulės U. Š. 2019-03-02 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo I. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), smurto patyrusio asmens dėl jo fizinės būklės nebuvo galimybės apklausti, taip pat nurodyti smurtą patyrusio asmens sužalojimai: kraujuojanti žaizda, žaizda, patinimas, įdrėskimas, nubrozdinimas, kraujosruva (mėlynė) bei sužalojimo vieta. Aprašyta smurtą patyrusio asmens būsena: šoko būsena, didelis susijaudinimas, vengimas bendrauti su pareigūnais. Nurodytas ir smurtu įtariamas asmuo – sūnus S. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. ten pat,, kuris buvo agresyvus, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Įvykio aplinka netvarkinga, išmėtyti daiktai (rūbai), sulaužyti ar sugadinti (apgadinti) kiti buities objektai, matosi girtavimo pėdsakai. Smurtu įtariamas asmuo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas. Prie minėto tarnybinio pranešimo prideda vaizdo medžiaga ir nuotraukos (PRĮR) (t. 1, b.l. 22-25).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio N. P. 2019-03-02 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 12.30 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu E. P., per radijo ryšio stotį išgirdo, kad ekipažui V9011 skubiai reikalinga pagalba adresu (duomenys neskelbtini), nes sūnus stipriai sumušė savo motiną ir priešinasi atvykusiam policijos ekipažui. Pranešime nurodyta, kad atvykus į minėtą vietą, prie 188 buto, N. P. pastebėjo kolegą, kuris buvo pasiguldęs sulaikytą labai agresyvų vyrą ir laikė jį surakinęs antrankiais. Vedant sulaikytąjį iki tarnybinio automobilio, pastarasis nuolatos spardėsi, bandė ištrūkti, priešinosi. Vedamas vyras pro GMP automobilį, specialiai galva trenkėsi į jį, tačiau N. P. nurodė, kad apgadinimo žymių nepastebėjo. Taip pat pranešime nurodyta, kad vyrą buvo sunku laikyti, nes jis vedamas labai stipriai muistėsi ir trankėsi kojomis. Nurodyta, kad asmenį įsodino į automobilį V1711 ir jį pristatinėjo į komisariatą. Pristatymo metu asmuo automobilyje, sulaikytiems skirtoje vietoje, nuolatos kojomis trankė automobilį ir į policijos pareigūnų pastabas nustoti nereagavo. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad mechaninių tarnybinio automobilio apgadinimų nepastebėjo, trankydamas išpurvino sulaikytiems skirtos vietos sienas. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vyro asmens duomenų pareigūnas nežino, kadangi su juo nebuvo įmanoma kalbėtis, o tolimesnes įvykio aplinkybes liko aiškintis V9011, o jie sulaikytąjį apie 13.10 val. pristatė į 1 PK (b. l. 30).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio M. K. 2019-03-02 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-03-02, apie 12.55 val., į policijos komisariatą pagal ROIK 0119000102222 buvo pristatytas akivaizdžiai neblaivus vyras, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, tačiau pristatytas į 1 PK pasitikrinti blaivumą kategoriškai atsisakė. Pranešime nurodyta, kad vyras neprisistatė, kategoriškai atsisakė lipti iš tarnybinio automobilio, kelis kartus buvo perspėtas, kad jei nelips, prieš jį bus panaudotos spec. priemonės bei fizinė jėga, bet vyras ir toliau atsisakė išlipti ir tik kojomis įsispyrė į automobilio duris, taip neleisdamas jo ištraukti. M. K. pranešime nurodė, kad kadangi naudojant fizinę jėgą vyrui galėjo padaryti žalą, prieš jį, kaip paprastą elektros šoką, panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“ tris kartus į pilvo sritį, po ko vyras išlipo iš automobilio ir leidosi nusivedamas į komisariato patalpas. Taip pat pranešime nurodyta, kad kadangi vyriškio elgesys buvo neprognozuojamas, agresyvus, dėl šios priežasties jis buvo patalpintas į laikino sulaikymo kamerą bei dėl jo paties ir pareigūnų saugumo, kad nesusižalotų, viena ranka antrankiais buvo prisegtas prie suoliuko (b. l. 31, 32).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. 2019-03-02 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-08780-19 nuvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninę buvo bendrauta su nukentėjusiąja I. M., gim. (duomenys neskelbtini)., kuri bendravo nenoriai, kas atsitiko pasakojo nerišliai, pasakė, kad sumušė sūnus. Pranešime nurodyta, kad po apžiūros I. M. paleista gydytis ambulatoriškai, kad būtų vykdomi procesiniai veiksmai griežtai nesutiko, pasakiusi, kad vyksta namo, į gydytojų raginimą vykti į (duomenys neskelbtini) klinikas dėl galimo skruostikaulio lūžimo, nereagavo. Pasiūlius nuvežti I. M. į (duomenys neskelbtini) klinikas, pastaroji taip pat atsisakė. A. M. pranešime nurodė, kad bendrauti su pareigūnais I. M. atsisakė motyvuodama tuo, kad jai reikia pagalvoti ir pasitarti su jaunesniu sūnumi, ką toliau daryti. Taip pat namuose yra (duomenys neskelbtini) metų I. M. motina, kuria reikia pasirūpinti (b. l. 33).

Iš 2019-04-04 kitų objektų apžiūros dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant teismo medicinos ekspertui Jonui Mindaugui Paliuliui buvo apžiūrėta I. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. 16900/2019 (20 lapų) bei CD Nr. 403 ir apžiūros metu ekspertas pateikė išvadą, jog I. M. nustatytos dvi muštinės viršugalvio žaizdos, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešiniajame skruoste, dešinės akies ragenos erozija ir dešinės ausies kaušelio odos nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais prieš I. M. kreipiantis medicininės pagalbos ir visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais (b. l. 54).

2019-07-02 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad su specialistu J. M. Paliuliu tikslinant objektų apžiūros 2019-04-04 išvadą ir papildomai apžiūrint nuotraukas ir atsakant į papildomus klausimus, specialistas išvadoje nurodė, kad visumoje I. M. padaryti ir nustatyti kūno sužalojimai, griuvimui ir atsimušimai į kietus ir bukus daiktus nebūdingi, tačiau žaizdų viršugalvyje padarymo galimybės atsimušant į kietus bukus ir bukabriaunius daiktus pilnai atmesti negalima. Taip pat negalima atmesti ir nubrozdinimo ausies kaušelyje bei kraujosruvos skruoste padarymo galimybės šiomis galvos sritimis atsimušant į kietus bukus daiktus, tačiau tokiu būdu negalėjo būti padarytos kraujosruvos dešinės akies vokuose, nepažeidžiant vokų paviršiaus vientisumo. Kraujosruvos akies vokuose būdingos smūgiui kumščiu arba kitu panašiu kietu buku riboto paviršiaus daiktu (b. l. 57-58).

2019-03-12 raštu Bendrasis pagalbos centro Vilniaus skyrius pateikė informacija, kad 2019-03-02 Centro informacinėje sistemoje užregistruoti du skambučiai, susiję su įvykiu, kurio BPCID 91251499255, skambinta iš abonento, kurio Nr. +(duomenys neskelbtini) bei pateikė skaitmenines garso įrašų kopijas (b.l. 69)

2019-04-25 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas bendrojo pagalbos centro pateiktas skambučio įrašas. Perklausant bendrojo pagalbos centro pateiktą garso įrašą nustatyta:

112 -112 klausom, 112 klausom.

Girdimas didelis triukšmas, neaiškus asmenų pokalbis rusų kalba.

112- alio, alio.

Pranešėja- (kalba rusų kalba) alio, policija atvažiuokit.

112-lietuviškai gerai? lietuviškai. Koks adresas?

Pranešėja- (duomenys neskelbtini), greitai atvažiuokit, greitai.

112- kas ten vyksta?

Pranešėja- (duomenys neskelbtini), greitai atvažiuokit (t. 1, b. l. 70-71,72).

Išklausius 2019-03-02 12:20:27 val. skambučio BPC garso įrašą teismo posėdyje, nustatyta, kad garso įrašas yra 01:10 min trukmės. Jame kalba moteris ir BPC operatorius, moteris kalba rusiškai, operatorius lietuviškai. Fone girdėti triukšmas ir vyriškio, panašiu į S. M. balsu, šauksmas bei keiksmai. Iš garso įrašo akivaizdu, kad bute be I. M. ir S. M. buvo dar kažkoks asmuo, vyriškis. Pačioje įrašo pradžioje vyriškis rusiškai sako, kad kažką padarei tu. Į tai asmuo fone, balsu, panašiu į S. M. atsako: „tai, atleisk, sakau (ar brangusis) (da, izvini gavariu (arba daragoi). Tada kalba moteris, sako: „palauk minutę“, girdėti sujungimo signalas. Moteris dar kartą sako, palauk, palauk. Atsiliepia operatorius. Girdėti, kaip vyriškas balsas fone sako nelaužyk. Tada moteris pradeda šaukti garsiai: „nelaužyk stalo, nelaužyk stalo“. Operatorius atsiliepia. Moteris sako: „palaikyk jį, palaikyk, tuoj policiją iškviesiu“. Tada rusiškai kalba su operatoriumi. Žmogus fone, balsu, panašiu į S. M. balsą, isteriškai šaukia rusų kalba, keikiasi, girdėti kaip kažkas mėtoma. Tuo metu moteris su kažkuo kalba rusiškai. Fone pradeda girdėtis kažkoks aidas, tarsi moteris būtų išėjusi kalbėti telefonu su operatoriumi į laiptinę. Moteris operatoriui greitai rusų kalba skubėdama kelis kartus pasako adresą ir prašo, kad atvažiuotų policija, kad greitai atvažiuotų policija, tai pakartoja kelis kartus. Fone tuo metu klykia vyriškas balsas, panašus į S. M., girdėti mėtomų daiktų garsai, keikiasi, sako: „ja pideras končienyj, ja nachui bliad pideras končienyj, bliad...“ (t. 1, b. l. 72).

2019-06-12 Kitų objektų apžiūros protokole fiksuota, jog apžiūrėtas vaizdo įrašas filmuotas policijos patrulių atvykus į įvykio vietą gavus iškvietimą. Vaizdo įraše, policijos pareigūnė fiksuoja pokalbį su sumušta moterimi, kuri stovi koridoriuje ir rengiasi, šalia yra atvykusi GMP brigada. Vaizdo įraše pokalbis vyksta rusų kalba. Policijos pareigūnė klausia: - I. pasakykite, prašau, dėl ko susipykote su sūnumi? I.: - Nieko nesakysiu, aš nieko neatsimenu, nieko nežinau, ir viskas palikit mane ramybėje. Pareigūnė: - Tai sūnus išgėrė litrą degtinės ir jūs susipykot? I.: Beveik litrą, beveik, ant tuščio skrandžio, 700 tikrai... Pareigūnė: - Tai nepasakysite dėl ko ... GMP felčerė: - O jūs ilgai be sąmonės buvot? I.: Aš išvis nebuvau be sąmonės. GMP: Viską atsimenate? I.: -Aš viską atsimenu. GMP: - O dabar pykint nepykina? I.: - nepykina manęs, pas mane viskas gerai išskyrus išorinius sužalojimus, aš pati medikė, tai kad nelabai... galvokit ką.... GMP : O mama jūsų gulinti? I.: Taip gulinti, ji guli jai (duomenys neskelbtini) metai. Vaizdo įrašo pabaiga.

Kartu su vaizdo įrašu pateiktos ir fotonuotraukos (prie 2019-03-02 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje).(b. l. 73-82, 83).

Iš 2018-12-30 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-12-30 apie 19:24 val. gautas pranešimas BPC, kad (duomenys neskelbtini), bute didelis triukšmas, galimai neblaivus kaimynas triukšmauja, daužo baldus, šiuo metu bute kartu yra tik senyvo amžiaus močiutė. Atvykus pareigūnams, pasitiko kaimynas, kuris nurodė, jog kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto triukšmauja, girdėti bute mėtomi ir daužomi daiktai. Kažką išmetė per balkoną. Lauke gulėjo sudaužyta mikrobangų krosnelė. Buto durys buvo užrakintos. Iš vidaus priėjo vyras, S. M.. Pasakius kad tai policija, ji uvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi, rėkavo, sakė, kad durų neatidarys. Policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Girdėjosi, kad jis bute kažką daužo, tranko, nuolatos keikiasi, elgiasi neadekvačiai. Paklausus , ar bute yra močiutė, rėkdamas atsakė, kad yra ir jai viskas gerai. Prašant atidaryti duris, kad įsitikinti, jog močiutei viskas gerai, vyras toliau elgėsi neadekvačiai, keikėsi, sakė, kad neatidarys durų, o jeigu kas bandys laužti, iššoks per balkoną. Į vietą iškviesta PGT 1 komanda, kuri po balkonais ištiesė batutą. Po kiek laiko S. M. į balkoną išnešė močiutę Z. A., ir prinešęs prie balkono turėklų paliko j stovėti, pasakė: „va, žiūrėkit, močiutė“. Toliau bandant įkalbėti atidaryti duris jis rėkavo, kažką vis daužė bute, duris atidaryti atsisakė, elgėsi neadekvačiai. Po ilgų įkalbinėjimų S. M. duris atidarė. Kartu buvęs V1941 S. M. sulaikė. Užėjus į butą, jame visose patalpose viskas buvo išdaužyta, išvartyta, daug stiklo šukių, ant sienų matėsi dėmės panašios į kraujo, virtuvėje buvo paliktos atsuktos dujos, jautėsi dujų kvapas. Dujas užsuko. Kambaryje lovoje gulėjo močiutė Z. A., kuri paaiškino, kad jos anūkas S. M. prieš ją smurto nenaudojo, paklausus, dėl ko jis viską išdaužė, Z. A. nerišliai atsakė, kad dėl nervų. S. M. veidas ir rankos buvo kruvinos. GMP apžiūrai Z. A. išvežė į ligoninę. S. M. pristatytas į Vilniaus miesto 2 PK (t. 1, b. l. 90).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės 2018-12-31 matyti, kad buvo pagalbos kvietimo priežastis nurodyta (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 91-92).

Iš asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės matyti, kad diagnozė nurodyta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 93-96). Iš 2019-08-16 specialisto išvados matyti, kad joje nurodoma, jog skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Iš objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad S. M. sirgtų lėtiniu progresuojančius psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 1, b. l. 99).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos duomenimis, nukentėjusiajai I. M. 2019-03-02 buvo suteiktos asmens sveiktos priežiūros paslaugos (duomenys neskelbtini)ligoninėje, 2019-03-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei laikotarpiu nuo 2019-03-04 iki 2019-04-05 (duomenys neskelbtini)poliklinikoje (t.2, b.l. 98, 106-109).

Iš asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės matyti, kad I. M. pristatyta į gydymo įstaigą greitosios medicinos pagalbos. GMP kvietimo kortelėje nurodyta, kad kvietė policija, kvietimo priežastis apalpimas, nežino kas yra, buvo smurtas. Skiltyje papildoma informacija nurodyta, kad pagal ligonės žodžius tik ką ją dabar sumušė girtas sūnus. Labai stipriai kraujuoja galva, iš nosies, stebima baisi dešinės akies hematoma. Visame kūne stebimos įvairaus dydžio mėlynos ir geltonos spalvos hematomos, sumušimai, ligonė agresyvi. 2019-03-02 12:30 paciento, patyrusio traumą apžiūros lapuose nurodyta, kad trauma įvyko buityje, sužalojo kiti, sumušė sūnus, alergiją neigia. 2019-03-02 14:38 iki stacionarinėje informacijoje nurodyta, kad traumos aplinkybės – sumušė sūnus. 15:14 val. nusiskundimų skiltyje nurodyta, kad konsultuojama traumatologo teikimu dėl pilvo skausmo po traumos. Buvo sumušta neblaivaus sūnaus, kelis kartus suduota į pilvo sritį. Stebima kraujosruva ir siūtos žaizdos viršugalvio srityje, mėlynė dešinės akies aplinkiniuose audiniuose, 15:59 vėlgi nurodyta, kad sumušta sūnaus.

Bylos nagrinėjimo metu iš VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ išreikalauta medicininė dokumentacija, susijusi I. M. gydymusi laikotarpiu nuo 2019-03-02 iki 2019-04-10. Iš šios medicininės dokumentacijos matyti, kad I. M. į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi 2019-03-04. Skiltyje nusiskundimai ir anamnezė nurodyta: 2019-03-02 trauma buityje, buvo sumušta sūnaus. Konsultuota traumatologo – galvos ir veido sumušimas, galvos žaizdos (t. 2, b. l. 106). Taip pat yra 2019-03-13, 2019-03-21, 2019-03-29 ambulatorinių apsilankymų aprašymai, kuriuose skiltyje nusiskundimai ir anamnezė nurodoma: skauda galvą, silpnumas, blogai miega naktimis, nerimas, padidėjęs jautrumas, širdies plakimai, galvos svaigimas, troškina (t. 2, b. l. 107-109).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino. S. M. kaltinimas pareikštas dėl to, kad jis 2019-03-02, apie 12.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sumušė I. M. suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį bei atlikdamas kitus tyrimo metu tiksliau nenustatytus smurtinius veiksmus, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai dvi muštines viršugalvio žaizdas, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir dešiniajame skruoste, dešinės akies ragenos eroziją ir dešinės ausies kaušelio odos nubrozdinimą.

Tai, kad nukentėjusioji patyrė kaltinime išvardintus sužalojimus patvirtina medicininiai dokumentai asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė Nr. 16900/2019 bei CD Nr. 403, medicininė dokumentacija išreikalauta iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, apžiūros protokolai su specialisto išvada, specialisto paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, vaizdo įrašas ir fotonuotraukos, liudytojų policijos pareigūnų parodymai ir kt.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė sužalojęs nukentėjusiąją I. M., nurodė, kad ji susižalojo nugriuvusi koridoriuje ant koridoriuje buvusių baldų detalių – lentų, o į bendrąjį pagalbos centrą skambino ir policiją kvietė galimai dėl to, kad jis netyčia pastūmė judantį stalą, jis visiškai sulūžo, krito indai, dužo. Mama tuo metu buvo kitame kambaryje, užėjusi į virtuvę pasakė pastabą, supyko ir dėl to galimai kvietė policiją. Nukentėjusioji I. M. taip pat nurodė, kad kaltinamasis jos nemušė, prieš ją nesmurtavo, ji susižalojo nugriuvusi koridoriuje ant baldų detalių, o policiją iškvietė, nes išgirdo baldų laužymo garsą, pamatė sulūžusį stalą. Paskambinusi apie jokį konfliktą nieko nesakė, tiesiog prašė greičiau atvažiuoti. Tačiau šių kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų nepatvirtina byloje esantis I. M. skambučio BPC garso įrašas. Garso įraše girdėti kad moteris kviečia į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), policiją, ji nenurodo priežasties, kodėl kviečia, kas ten atsitiko, tačiau kelis kartus skubiai pakartoja, kad prašo greitai atvažiuoti policijos. Moteris susijaudinusi. Fone girdisi vyriškio kalbančio rusų kalba labai garsus, neadekvatus šaukimas ir keiksmai. Iš garso įrašo seka, kad bute tuo metu buvo dar vienas vyras, kalbantis rusų kalba, kuris kalbėjo rusiškai su šaukiančiu ir besikeikiančiu vyru, kurio balsas panašus į S. M. balsą. Antrasis vyriškis kalbėjo daug ramiau, jis kalbėjo tiek su isteriškai šaukiančiu ir besikeikiančius vyru, tiek su moterimi. Tiek vyras, tiek moteris garso įraše šaukiančiam ir besikeikiančiam vyrui sakė, nelaužyti stalo. Tuo metu įraše girdisi kažkokie daužomų daiktų garsai. Taigi, garso įraše užfiksuoti garsai, susijaudinęs I. M. balsas, reikalavimas kuo skubiau iškviesti policiją, garsūs, neadekvatūs šauksmai fone, trankomų daiktų garsai rodo, kad situacija bute nebuvo tokia, kokią ją nurodė kaltinamasis ir nukentėjusioji ir policija buvo kviečiama ne dėl to, kad moteris pamatė atsitiktinai netyčia sulaužytą stalą. Garso įrašas patvirtina, bute tuo metu neadekvačiai šaukė, keikėsi, laužė stalą, trankė daiktus vyras, moteris jautė pavojų ir skubiai kvietė atvykti policijos pareigūnus. Ir garsų įraše, I. M. kalbos ir elgesio matyti, kad moteris situaciją bute suprato kaip ekstremalią ir pavojingą, dėl to skubiai kvietė pagalbą.

Skambutis BPC gautas 12:20 val., policijos pajėgos išsiųsta 12:22:58 val., atvyko į vietą 12:28:00 val., t. y. nuo skambučio pradžios į vietą atvyko iš esmės per 8 minutes. 12:37:41 val. išsiųsta papildomos pajėgos, atvyko 12:39:20 val. Apklausta teismo posėdyje policijos pareigūnė U. Š. parodė, kad atvykus į iškvietimą paskambino į telefonspynę, bute pakėlė telefono ragelį, bet neatidarė durų, policijos pareigūnai išgirdo, kaip vyriškas balsas rusiškai šaukė „Aš tave užmušiu“, girdėjo kitą triukšmą. Pareigūnai daužė metalines laiptinės duris, kad kas nors išgirstų ir atidarytų. Prie laiptinės durų užtruko apie kelias minutes. Laiptinės duris atidarė kaimynas, atrodo iš antro aukšto. Buto duris atidarė kaltinamasis, jo rankos buvo kruvinos. Iš karto ištraukė jį į laiptinę, nes pamatė gulinčią moterį, uždėjo antrankius, paguldė ant žemės. Kaltinamasis buvo neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas, iš elgesio matėsi kad neblaivus. Pradžioje jis nebuvo agresyvus, kai uždėjo antrankius, pradėjo spardytis, iškvietė pagalbą, jai atvykus kaltinamąjį įsodino į automobilį ir nuvežė į policijos komisariatą. Moteris gulėjo koridoriuje, ant jos buvo visokie daiktai, spintelės dalys, durys. Negali būti, kad tiek daiktų galėjo užkristi griūnant. Iš pradžių net suabejojo, ar ji gyva. Ji buvo sąmoninga, gulėjo kraujo klane. Moteris atsigavo, iš karto pradėjo teigti, kad sūnus jai nieko nedarė, nieko nerašys.

Taigi, iš karto po skambučio, parėjus 8 min., į vietą atvyko policijos pareigūnai, jie taip pat per telefonspynę girdėjo bute riksmus, grasinimus užmušti, triukšmą. Patekę į laiptinę, vėliau į butą kaltinamąjį rado kruvinomis rankomis, o nukentėjusiąją gulinčią koridoriuje, su ant jos užmestomis durimis, spintelės lentomis ir kraujo klane. Bute dar buvo sena, nevaikštanti, negirdinti ir nekalbanti nukentėjusiosios motina. Kitų asmenų nebuvo. Iš policijos pareigūnės bute užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusioji jame užfiksuota stipriai sumuštu veidu, ir kirstinėmis žaizdomis galvoje, sutepta krauju. Nukentėjusioji atsisakė pasakyti, kas nutiko, nurodo, kad visai nebuvo praradusi sąmonės, viską prisimena. Į klausimą, kiek sūnus išgėrė alkoholio ji nurodė, kad beveik litrą, 700 g tai tikrai, ant tuščio skrandžio. Pridėtose fotonuotraukose matyti vieta, kurioje labai daug kraujo ant grindų, ta vieta yra prie pat kažkokio baldo kampo, šalia šio kampo dar stovi supakuota kartoje kažkas (du paketai) ir mėtosi viena didesnė balta lenta, tarsi baldų spintelės durų plokštė su metaliniais vyriais, ant grindų guli balta mažesnė lentelė be vyrių. Didesnė balta plokštė su vyriais labai stipriai, beveik visa sutepta krauju, mažesnė taip pat sutepta krauju, at žemės kraujo sutepimai ir kraujo klanas.

Liudytoju apklaustas tyrėjas A. M. taip pat parodė, kad su nukentėjusiąja bendravo ligoninėje. Kai nuvyko ten, moteris buvo gydytojo kabinete, jis palaukė kol išeis, bendravo su ja. Moters veidas buvo labai sumuštas. Ji pasakė, kad sumušė sūnus, dėl pareiškimo rašymo nurodė, kad pasitars su kitu sūnumi. Liudytojas teisme pažymėjo, kad dažnai tenka tirti smurto artimoje aplinkoje aplinkybes, bet taip stipriai sužaloti žmonės būna retai. Taigi, iš šio liudytojo parodymų matyti, kad nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo kartu su patruliais, tačiau gydytojų kabinete buvo viena. Ji tyrėjui parodė, kad ją sužalojo sūnus. Ji abejojo dėl pareiškimo rašymo, sakė, kad nori dėl to pasitarti su kitu sūnumi.

Iš medicininės dokumentacijos 2019-03-02 pildytos (duomenys neskelbtini) ligoninėje taip pat matyti, kad visi I. M. tą dieną apžiūrėję ir konsultavę specialistai nusiskundimų skiltyse, papildomos informacijos skiltyje nurodė aplinkybes, jog buvo sumušta sūnaus. GMP kvietimo kortelėje nurodyta: „pagal ligonės žodžius tik ką ją dabar sumušė girtas sūnus“; kituose dokumentuose iš VšĮ (duomenys neskelbtini)ligoninės nurodoma „sužalojo kiti, sumušė sūnus“, „sumušė sūnus“, „buvo sumušta neblaivaus sūnaus, kelis kartus suduota į pilvo sritį“. Iš medicininių dokumentų matyti, kad I. M. skundėsi pilvo skausmu, medikai tyrė skausmo priežastis. Šios informacijos, kad moteriai buvo suduota kelis kartus į pilvo sritį, I. M. nebuvo atskleidusi nei policijos pareigūnams, nei tyrėjams. Taigi, iš medicininių dokumentų (Paciento, kuriam įtariama chirurginė patologija, apžiūros protokolo) matyti, jog čia ji gydytojo chirurgo buvo konsultuota 2019-03-02 15:14 val. Nusiskundimuose/ligos anamnezėje gydytojas nurodė, kad I. M. konsultuojama gydytojo traumatologo teikimu dėl pilvo skausmo po traumos. Buvo sumušta neblaivaus sūnaus, kelis kartus suduota į pilvo sritį. Stebimos kraujosruvos ir susiūtos žaizdos viršugalvio srityje, (bėmynės) d. akie aplinkiniuose audiniuose. Be to, nukentėjusioji ir po apsilankymo Lazdynų ligoninėje ilgą laiką gydėsi. Ji 2019-03-04 kreipėsi į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur kreipėsi viena, jokių kitų asmenų (policijos pareigūnų, tyrėjų) su ja nebuvo, ji turėjo galimybę nurodyti traumos aplinkybes be jokios pašalinių asmenų įtakos. Gydytojas medicininiuose dokumentuose skiltyje nusiskundimai ir anamnezė nurodė: 2019-03-02 trauma buityje, buvo sumušta sūnaus. Taigi, nors nukentėjusioji atsisakė bendradarbiausi su pareigūnais ir nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neatskleidė to, kas atsitiko bute ir kaip ji patyrė kaltinime išvardintus sužalojimus, tačiau kaip matyti iš liudytojo A. M. parodymų, medicininiu dokumentų, pildytų skirtingų įstaigų gydytojų, nukentėjusioji jiems nurodė, jog sužalojimus patyrė, nes buvo sumušta savo sūnaus, jautė pilvo skausmą, neblaivus sūnus jai kelis kartus sudavė į pilvo sritį.

Apklaustas teismo posėdyje specialistas Jonas Paliulis nurodė, kad žaizdos galvos srityje smarkiai kraujuoja. Toje vietoje, kur ant baldų detalių, ant grindų yra labai daug kraujo, yra baldų ir baldų lentų aštriomis briaunomis. Kad patikrinti versiją, jog nukentėjusioji nugriuvo ir susižaloji į aštrias briaunas, buvo apklaustas specialistas Jonas Mindaugas Paliulis, kuris paaiškino, nustatytos dvi muštinės žaizdos viršugalvyje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešiniajame skruoste, dešinės akies ragenos erozija, dešinės ausies kaušelio odos nubrozdinimas. Viskas dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Kraujosruvos akies vokuose ir skruoste, jeigu nebūtų akies ragenos erozijos, nebūtų galima paneigti, kad galbūt buvo vienas poveikis, bet mušant į skruostą, negalima pasiekti akies ragenos. Į akį turėjo būti antras smūgis. Viršugalvyje plokštumos skiriasi, neišeina, kad būtų vienas trauminis poveikis. Jeigu tas daiktas su kažkokiais atsikišimai, gal padarė vienu poveikiu. Ekspertas vertino, kad sužalojimai padaryti atskirais poveikiais. Ausis nubrozdinta, plokštuma irgi kita. Jis priskaičiavo ne mažiau 5 trauminių poveikių. Jeigu anksčiau nurodė ne mažiau 4 trauminių poveikių, tai tikriausiai ausį priskyrė prie skruosto. Gali būti ne mažiau negu 4 trauminiai poveikiai.

Taigi iš specialisto paaiškinimų seka, kad ir kirstinės žaizdos, kurios galėjo būti padarytos baldų detalių briaunomis, vienu griuvimu, nėra paaiškinamos, kadangi yra išsidėsčiusios skirtingose plokštumose. Taip pat skirtingoje plokštumoje yra kraujosruvos dešinės akies vokuose ir dešiniame skruoste, o dešinės akies ragena yra giliau, todėl griūnant yra sužalojamos atsikišusios kūno dalys – skruostas, vokai, bet negalima pasiekti ragenos. Akies ragenos eroziją galima sukelti kietu, buku daiktu, kaip kumščiu. Ausis nubrozdinta irgi plokštuma kita, todėl galėjo būti padaryta atskiru trauminiu poveikiu. Taigi, sužalojimų pobūdis, jų išsidėstymas skirtingose plokštumose, tai, kad jie galėjo būti padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais, taip pat paneigia kaltinamojo ir nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad I. M. susižalojo nugriuvusi koridoriuje ant baldų detalių. Kaip nurodė liudytoja U. Š., I. M. rasta gulinti koridoriuje, kraujo baloje, o ant jos buvo sumesta daiktai - durys, baldų dalys. Liudytoja teigė, kad tai nugriūti pats žmogus negalėjo, pati I. M. skundėsi pilvo skausmu, chirurgui nurodė, kad buvo sumušta sūnaus, kelis kartus sudavė į pilvo sritį.