Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-09-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2716-961/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-09-24
Bylos Nr.
A5.-2716-961/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02094-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pažeidėjas
M. T.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-2716-961/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02094-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. rugsėjo 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. T.,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Remigijui Skrebišiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T., būdamas UAB „S.“ direktoriumi, nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2018 m. birželio 29 d. leido G. P. dirbti UAB „S.“, atliekant techninės priežiūros ir remonto darbus AB „V.B.“ padalinyje adresu (duomenys neskelbtini), su juo nesudaręs darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną nepranešęs Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie G. P. darbo pradžią, tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalis, 43 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu M. T. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Paaiškino, kad turi sveikatos problemų, neseniai įkūrė savo įmonę, dirbo vienas ir nelabai turėjo patirties įmonių valdyme, nežinojo įstatymų. Ieškojo darbuotojo, į skelbimą atsišaukė G. P.. Sutartą dieną abu važiavo į įmonę, kad G. P. apsižiūrėtų, ar jam tinka tokį darbą dirbti. Į tą teritoriją užeiti galima išimtinai tik su specialiais darbo drabužiais. Nors G. P. sakė juos turintis, bet atvyko be jų, todėl abu važiavo į parduotuvę ir jis (M. T.) šiuos drabužius G. P. nupirko. Objekte G. P. sakė apsižiūrėti, o pats nuėjo į kompresorinę dirbti, tuo metu G. P. kažką veikė, bandė atsinešti kopėčias. Tą dieną sutvarkė vamzdį, kitą dieną atvažiavus 10 val. paaiškėjo, kad G. P. su netinkama apranga, todėl M. T. nuvažiavo į įmonę ir atvežė batus su apsaugomis, G. P. paliko vieną. Dirbti jo neprašė. Grįžus G. P. pasakė, kad sudaužė savo telefoną, reikalavo atlyginti nuostolius. G. P. atsivežė į objektą tik išbandyti, neketino įdarbinti nelegaliai. Sutinka, kad G. P. jam dirbant kažkiek padėjo (padavė statybines medžiagas), taip iš G. P. pagalbos gavo finansinės naudos. Pripažįsta ir gailisi, kad darbo sutarties su juo nesudarė. Prašo atsižvelgti, kad pažeidimą padarė iš nežinojimo. Iki šiol visus bandomus žmones imdavo jaunesnius, buvo suabejojęs G. P. fiziniu parengimu, todėl jį nusivežė išbandyti. Taip pat prašo atsižvelgti į sunkią sveikatos būklę, tai, kad turi 4 vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, nes tik vienas iš vaikų dirba, kiti mokosi.

Tyrimo metu M. T. su nusižengimu nesutiko ir parodė, kad jo įmonė su AB „V.B.“ yra sudariusi techninio aptarnavimo sutartį. 2018 m. birželio 28 d. ir 29 d. jis dirbo AB „V.B.“. 2018 m. birželio 28 d. darbus pradėjo prieš pietus, o 2018 m. birželio 29 d. darbus baigė po pietų, kiti darbuotojai jam nepadėjo. G. P. į jį kreipėsi pagal darbo skelbimą ir buvo atvykęs preliminariam pokalbiui. Kadangi jis nežinojo, ar G. P. įsivaizduoja darbo pobūdį, jie sutarė, kad jis galės būti AB „V.B.“ padalinyje kartu su juo, stebėti ir klausinėti apie darbus. Pirminio pokalbio metu jis su G. P. aptarė darbo sąlygas, jei G. P. liktų dirbtų. Buvo kalbama apie 600-700 Eur algą per mėnesį. Darbo sutartį sutarė pasirašyti, jei jie vienas kitam atrodys tinkami. G. P. nieko nedirbo. (b.l. 2,3)

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo faktą ir M. T. kaltę įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Administracinio nusižengimo protokole yra užfiksuotos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės. (b.l. 2)

Iš G. P. paaiškinimo matyti, kad 2018 m. birželio 25 d. pagal darbo skelbimą, patalpintą internete, jis paskambino nurodytu numeriu. Jis buvo pakviestas atvykti į pokalbį 2018 m. birželio 26 d. adresu Metalo g. 6A. Nuvykęs susitiko su direktoriumi M. Jie viską sutarė, suderėjo, kad atlyginimas bus 850 Eur į rankas, darbo sutarties nepasirašė. 2018 m. birželio 28 d. jis įmonės automobiliu nuvyko į „V.B.“, esančius Žemuosiuose Paneriuose. Čia dirbo kartu su direktoriumi M. iki 2018 m. birželio 29 d., po ko jam buvo pasakyta, kad jis darbui netinka ir jo neįdarbins, už atliktą darbą nesumokėjo. (b.l. 4)

Nelegalaus darbo tyrimo akto duomenimis, darbo inspekcijos darbuotojai pagal G. P. paaiškinimą dėl galimai nelegalaus darbo 2018 m. liepos 10 d. 13.30 val. nuvyko į AB „V.B.“ padalinį, esantį (duomenys neskelbtini). Čia buvo gauta informacija, kad 2018 m. birželio 28-29 d. vyko darbai briaunavimo ceche. 2018 m. liepos 17 d. buvo gautas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas G. P., atpažintas pagal nuotrauką, 2018 m. birželio 29 d. vykdantis darbus. (b.l. 6-7)

Iš Sodros išrašo matyti, kad nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2018 m. liepos 4 d. UAB „S.“ apdraustų asmenų sąraše G. P. nebuvo. (b.l. 8)

Iš techninės priežiūros ir remonto sutarties Nr. 2018.05.20, sudarytos 2018 m. gegužės 20 d. tarp UAB „S.“, atstovaujamos direktoriaus M. T., ir AB „V.B.“, atstovaujamos generalinio direktoriaus J. K., matyti, kad UAB „S.“ įsipareigojo aptarnauti ir remontuoti oro kompresorius bei kitą suspausto oro bei šaldymo įrangą; kasmet patikrinti šaldymo įrangą, turinčią ozo sluoksnį ardančių medžiagų, bei tvarkyti jos dokumentaciją, šalinti gedimus ir aptarnauti įrangą. Sutartis pasirašyta UAB „S.“ direktoriaus M. T. bei AB „V.B.“ atstovo. (b.l. 9)

Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kaip 2018 m. birželio 29 d., apie 09.37 val., vienas vyras dirba, kitas vyras, kaip nelegalaus darbo tyrimo akte nustatyta – G. P., apsirengęs darbiniais rūbais, su darbinėmis pirštinėmis, prieina prie statybinės medžiagos, ją pasiima ir nueina. (b.l. 12)

Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad UAB „S.“ direktorius nuo 2018 m. kovo 12 d. yra M. T., Registrų centre minėtas faktas registruotas 2018 m. kovo 14 d. (b.l. 14-15)

Nelegalaus darbo sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kur nurodoma, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis); pagal šio straipsnio 2 dalį, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant pažeidimą kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. T. nurodė, kad G. P. tik buvo darbo vietoje, stebėjo, kaip jis dirba, iš esmės jis jokių pavedimų nevykdė, jokių darbo funkcijų neatliko. G. P. darbo vietoje buvo tuo tikslu, kad išsiaiškinti, ar jam tiks darbas ir ar M. T. jis tiks kaip darbuotojas. Vis tik tokius M. T. teiginius paneigia G. P. parodymai, iš dalies paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai, vaizdo įraše, nelegalaus darbo tyrime akte užfiksuoti duomenys bei kita ištirta rašytinė bylos medžiaga.

G. P. tyrimo metu nurodė, kad rado darbo skelbimą, susitiko su įmonės direktoriumi Mindaugu, su juo susitarė, kad jam mokės 850 Eur į rankas. Darbą pradėjo 2018 m. birželio 28 d., dirbo UAB „V.B.“, Žemuosiuose Paneriuose, į kur nuvyko su įmonės automobiliu. Minėtame objekte dirbo ir 2018 m. birželio 29 d. Su juo kartu dirbo ir direktorius M. Darbo sutartis nebuvo sudaryta ir pasirašyta. Techninės priežiūros ir remonto sutartis patvirtina, kad UAB „S.“ įsipareigojo remontuoti AB „V.B.“ oro bei šaldymo kompresorius, atlikti kitus darbus. Nelegalaus tyrimo akte užfiksuoti duomenys patvirtina, kad 2018 m. birželio 28-29 d. buvo atliekami darbai UAB „V.B.“ padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Tai, kad buvo atliekami darbai minėtame AB „V.B.“ padalinyje, patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kaip 2018 m. birželio 29 d. G. P. yra apsirengęs darbo rūbais, vaikšto po patalpą, ryžtingai pasiima statybinę medžiagą ir ją greitai nusineša, akivaizdžiai ne būsimos darbo vietos apžiūrai. Pažymėtina, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog G. P. dirba vienas, niekas jo neprižiūri, kitas vyras atlieka kitas darbines funkcijas, nematyti, kad G. P. būtų konsultuojamas ar jam tik rodoma darbo vieta ar jo pobūdis. Taip pat nelegalaus darbo tyrimo akte yra nurodyta, jog buvo nustatyta, kad UAB „S.“ direktorius M. T. su G. P. nebuvo sudaręs darbo sutarties bei apie šio darbuotojo socialinio draudimo pradžią nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Sodros išrašas patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio metu tarp UAB „S.“ apdraustųjų asmenų G. P. nebuvo. Teismas pažymi, kad ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas M. T. neneigė, kad buvo įdėtas darbo skelbimas dėl jo įmonei ieškomo darbuotojo. Tarp jo ir G. P. vyko pirminis pokalbis dėl darbo, aptarė darbo sąlygas, jam pasiūlė 600-700 Eur atlyginimą per mėnesį. Be to, kaip nurodė M. T. teismo posėdžio metu, jis netgi nupirko G. P. darbo drabužius, kas taip pat leidžia kritiškai vertinti nurodomas aplinkybes, kad tomis dienomis neplanavo G. P. jokio darbo. Taigi teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad G. P. įmonės UAB „S.“ aptarnaujame „V.B.“ padalinyje, adresu (duomenys neskelbtini), atliko darbines funkcijas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. T. nurodė, kad jis norėjo G. P. išbandyti kaip būsimą darbuotoją. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį su darbuotoju jį įspėjęs straipsnyje nurodyta tvarka. Taigi iš minėto reglamentavimo matyti, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neįvykdžius minėtų sąlygų ir leidus darbuotojui dirbti, toks darbas laikomas nelegaliu (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis N575-2032/2010).

Apibendrinant darytina išvada, kad tarp M. T. ir G. P. buvo susiklostę darbo santykiai. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį atsakomybėn yra traukiamas darbdavys arba kitas atsakingas asmuo. Iš VĮ „Registrų centro“ išrašo matyti, kad UAB „S.“ vadovas yra M. T.. Duomenų, kad įmonėje yra paskirtas kitas už šiuos klausimus atsakingas asmuo, nenustatyta. Todėl būtent M. T., būdamas įmonės vadovu, turėjo imtis aktyvių veiksmų, kad būtų tinkamai įforminti darbo santykiai. Vis tik nagrinėjamu atveju darbo santykiai nebuvo įforminti darbo sutartimi, apie G. P. nebuvo pranešta SODRA‘i, todėl teigtina, jog M. T. savo įmonėje G. P. leido dirbti nelegaliai ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

M. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 bei 36 straipsniuose, nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą M. T., teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį (įmonėje nelegaliai dirbo vienas darbuotojas, nelegalaus darbo trukmę) ir pavojingumą (nelegaliu darbu nuslepiami mokesčiai į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus), į tai, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis M. T. anksčiau yra baustas administracine tvarka, nusižengimo padarymo metu nuobauda negaliojo, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertintina ir tai, kad teismo posėdžio metu M. T., nors ir neigė nelegalaus darbo tyčią, tačiau iš esmės faktines aplinkybes pripažino, tai, kad įmonė yra nedidelė ir nusižengimo padarymo metu veikė tik 3 mėnesius, įmonės veikloje tai pirmasis tokio pobūdžio teisės pažeidimas, nelegaliai dirbta itin trumpą laiką, ir šiuo atveju didesnės nei minimali nuobaudos paskyrimas įmonei gali būti nepakeliama našta bei neproporcinga padarytam nusižengimui nuobauda. Taigi įvertinus aptartas aplinkybes, M. T. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, skirtina minimali administracinė nuobauda – bauda, numatyta minėto straipsnio dalies sankcijoje. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 635, 636 straipsniais,

nutaria:

M. T. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18091414740.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė