Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-02-13 · Civilinė byla Nr. e2-4327-931/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-13
Bylos Nr.
e2-4327-931/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38879-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Stankevičienė
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
P. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4327-931/2020 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38879-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,sekretoriaujant Renatai Ulevič,dalyvaujant ieškovės atstovei Ritai Sindikaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui P. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme priimtas ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys atsakovui P. Ž., kuriuo prašoma priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 226,81 EUR žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Ieškovė nurodo, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa (toliau – TLK) gavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) tarnybinius pranešimus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. VLK Tarptautinių ryšių skyrius, vadovaudamasis Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu Europos Sąjungos šalyse gautų išmokų natūra kompensavimo tvarkos aprašu, patikrino, ar Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – ES šalys) kompetentingų sveikatos draudimo įstaigų pateiktose sąskaitose nurodyti asmenys sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu buvo apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir turėjo Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – ESDK), patvirtintą Europos Bendrijos darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinės komisijos 1993 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 202, ar sertifikatą, laikinai pakeičiantį Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – sertifikatas). ESDK išduodama tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymo) nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims. VLK iš (duomenys neskelbtini) kompetentingos institucijos gavo sąskaitas (duomenys neskelbtini), patvirtinančias, kad (duomenys neskelbtini) P. Ž. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu ((duomenys neskelbtini)) atsakovas P. Ž. nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros įstaigai. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam buvo išduota ESDK, pasirašytinai įsipareigoja informuoti ESDK išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 punktas). Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims. P. Ž., Švedijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikęs ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 226,81 EUR žala.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad būdamas (duomenys neskelbtini) sąskaitą apmokėjo.

Į teismo parengiamąjį posėdį neatvyko atsakovas, kuris buvo informuotas apie parengiamąjį posėdį tinkamai. Atsakovas neteikė prašymo atidėti parengiamąjį teismo posėdį, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis negali dalyvauti posėdyje, neteikė šias priežastis pagrindžiančių įrodymų.

Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė priimti sprendimą už akių neatvykus atsakovui į posėdį.

Dėl sprendimo už akių priėmimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad atsakovą tinkamai informavus apie teismo posėdį ir šiam neatvykus į teismo posėdį, ieškovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, jog sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai. Atvykusi (ar procesinį dokumentą pateikusi) šalis gali prašyti teismo vietoj sprendimo už akių priėmimo išnagrinėti bylą iš esmės pagal byloje esančią medžiagą.

CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Taigi nagrinėjamu atveju ieškovės atstovės prašymu spręstinas klausimas dėl sprendimo už akių priėmimo byloje.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kaip jau minėta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui naudojantis Europos sveikatos draudimo kortele (toliau – ESDK) (duomenys neskelbtini) buvo suteiktos gydymo paslaugos, kurias kompensavo ieškovė sumokėdama 226,81 EUR. Iš Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų matyti, kad asmens sveikatos priežiūros teikimo metu ((duomenys neskelbtini)) atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros įstaigai. Ieškovė ragino atsakovą atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, t. y. sumokėti už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau, kaip nurodo ieškovė, atsakovas žalos neatlygino. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškinys su priedais, teismo pranešimas bei šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį atsakovui buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovas nepateikė argumentų bei įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytus motyvus bei pateiktus rašytinius įrodymus apie žalą privalomojo sveikatos draudimo fondui (toliau – PSDF) (CPK 178 straipsnis).

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Europos Sąjungos Tarybos Reglamento Nr. 1408/71 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nepažeidžiant 32 straipsnio nuostatų, išlaidos už išmokas natūra, kurias pagal šį skyrių teikia vienos valstybės narės įstaiga kitos valstybės narės įstaigos sąskaita, turi būti visiškai kompensuotos. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti privalomasis sveikatos draudimas pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalis, tačiau ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tą mėnesį PSDF biudžeto lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina PSDF biudžetui padarytą žalą (Įstatymo 8 straipsnio 4 dalis). Išlaidos, susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, ir nesumokėtos privalomojo sveikatos draudimo įmokos iš asmenų išieškomos šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka (Įstatymo 8 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims (Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu išlaidų būtinajai medicinos pagalbai, suteiktai kitoje Europos Sąjungos šalyje, ir kitose Europos Sąjungos šalyse apdraustų asmenų išlaidų būtinajai medicinos pagalbai, suteiktai Lietuvoje, kompensavimo tvarkos aprašo 4 punktas).

Duomenų apie tai, jog atsakovas būtų atlyginęs ieškovei žalą, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovas, nebūdamas apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu pasinaudojęs sveikatos priežiūros paslaugomis pateikdamas ESDK (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros įstaigai ir vėliau neatlygindamas išlaidų už šias paslaugas, atliko veiksmus, kuriais PSDF biudžetui buvo padaryta žala. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl bylos įrodymų pagrindu ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 226,81 EUR žalos atlyginimą yra tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (226,81 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktai) yra atleista nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Ieškinys pareikštas 226,81 EUR sumai elektroninių ryšių priemonėmis. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 15 EUR dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Byloje patirta 5,15 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR), o ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai). Iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistinos 20,15 EUR bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 92, 93, 96 straipsniais, 246 straipsnio 2, 5 dalimis, 262 straipsnio 2 dalimi, 273 straipsnio 1 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui P. Ž. tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinės ligonių kasai, j. a. k. 188783796, 226,81 EUR (dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų 81 ct) žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (226,81 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo P. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo P. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 20,15 EUR (dvidešimt eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Agnė Stankevičienė