Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-638-460/2011

2011 m. rugsėjo 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovės Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Birutei Valiūnienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-687-747/2010 pagal ieškovo Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. K., trečiajam asmeniui A. P. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo (apelianto) R. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010-11-26 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovas Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo nustatyti, kad atsakovas R. K. yra M. P., gim.1996-07-01, tėvas, priteisti iš R. K. M. P. išlaikyti po 0,5 MMA dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš R. K. M. P. išlaikymo įsiskolinimą po 1 bazinio socialinio dydžio išlaikymą kas mėnesį nuo nuolatinės globos M. P. nustatymo dienos, t. y. nuo 2007-05-10, iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Nurodo, kad M. P. yra gimusi ne santuokoje, vaikui tėvystė nėra nei pripažinta, nei nustatyta. Atsakovas ir D. P. gyveno kartu kaip šeima, vedė bendrą ūkį, atsakovas ne tik augino ir rūpinosi M. P. kaip savo dukra, tačiau teigė esąs jos biologinis tėvas. 2006 metais dėl motinos girtavimo ir netinkamos vaiko priežiūros M. P. buvo paimta iš šeimos. M. P. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-04-25 įsakymu Nr.D-314 buvo nustatyta laikinoji globa ir paskirta globėja. Po M. motinos mirties 2007-05-10 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nustatyta nuolatinė globa, jos globėja paskirta iki tol laikinai globėjos pareigas vykdžiausi A. P.. Atsakovas į raginimus pripažinti tėvystę nereagavo, išsisukinėjo teisindamasis, jog neturi tinkamų gyvenimo sąlygų. VTAS turimais duomenimis, M. P. biologinis tėvas yra atsakovas, kuris nuo vaiko gimimo iki dabar vengia pripažinti tėvystę. Mano, kad toks atsakovo elgesys yra tyčinis, vengdamas pripažinti tėvystę siekė išvengti su tėvo statuso įgijimu susijusių pareigų ir prievolių vaikui vykdymo. Atsakovo teigimu, jis yra pareiškęs, kad į teismą dėl tėvystės nustatymo nesikreipė ir nesikreips, nes neturi tinkamų gyvenimo sąlygų. Pokalbio metu M. P. yra išreiškusi nenorinti, jog būtų nustatyta tėvystė, tokios nuomonės yra ir M. globėja A. P.. Globėjos nuomone, tai nėra naudinga finansiškai, nes neaišku, kiek atsakovas dirbs ir teiks išlaikymą vaikui. Daro išvadą, kad M. P. nuomonė dėl tėvystės nustatymo yra suformuluota globėjos. Mano, kad toks globėjos elgesys gali būti laikomas piktnaudžiavimu globėjos pareigomis ir esama padėtimi. Nustačius tėvystę, reikalinga priteisti vaikui išlaikymą iš tėvo. Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus, kurie yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą.

Rezoliucinė dalis

nustatyti, kad R. K. yra M. P. tėvas, o M. P. yra R. K. dukra;

priteisti iš atsakovo R. K. M< P. išlaikyti po 0,5 MMA dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės nuo 2010-03-25, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

paskirti A. P. M. P. išlaikymo lėšų tvarkytoja;

priteisti iš atsakovo R. K. M. P. išlaikymo įsiskolinimą po 1 bazinio socialinio dydžio išlaikymą kas mėnesį nuo nuolatinės globos M. P. nustatymo dienos 2007-05-10 iki 2010-03-25.

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011-11-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pati M. P. nepageidauja, kad būtų nustatyta atsakovo tėvystė jai. Šią nuostatą patvirtina ir jos globėja A. P.. Pažymi, kad remiantis CK 3.152 str. 1 d., kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas 1 metų ieškinio senaties terminas, todėl teismas turėjo taikyti ieškinio senatį (b. l. 87–91).

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2011-11-26 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovo vengimas pripažinti tėvystę yra tyčinis elgesys, siekiant išvengti su tėvo statuso įgijimu susijusių pareigų ir prievolių vaikui vykdymo. Pažymi, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo savo tėvystės M., o tik apeliavo į vaiko interesus bei rėmėsi tik ta M. rašytinio paaiškinimo ieškovei dalimi, kurioje ji teigia, jog nenori, kad būtų nustatyta tėvystė, nes nenori turėti nieko bendra su atsakovu ir iš jo ką nors gauti. Atsakovas atsisakė atlikti DNR ekspertizę. Aplinkybė, jog ieškinys buvo visiškai pagrįstas rašytiniais įrodymais, ieškovė neprašė teismo paskirti ekspertizės, tačiau ir neprieštaravo, kad ji būtų atlikta, jeigu tik atsakovas būtų norėjęs ją atlikti. M. išreikšta nuomonė prieštarauja jos pačios interesams (b. l. 100–102).

Trečiasis asmuo A. P. teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2011-11-26 sprendimą palikti nepakeistą. Atkreipė dėmesį, jog M. išreiškiant norą su atsakovu neturėti nieko bendra, įtakos turėjo jos nesupratimas, nežinojimas to, kas bus tuomet, kai bus nagrinėta byla ir nustatyta tėvystė. Pažymi, kad šiuo metu M. yra kitokios nuomonės ir suprato, kad niekas jos gyvenime nepasikeis net ir tada, kai bus nustatyta tėvystė (b. l. 97–98).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės. Įrašai gimimo liudijime AG Nr. 045214 patvirtina, kad 1996-07-01 D. P. gimė dukra M. P. (toliau – vaikas), tėvas nurodytas R. P. (b. l. 12). M. P. mama D. P. yra mirusi 2007-02-04 (b. l. 14). 2007-05-10 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi M. P. po motinos mirties nustatyta globa, jos globėja paskirta A. P. (b. l. 15).

Vaiko gimimo liudijime nurodyta, jog vaiko tėvas R. P.. 1996-07-01 gimus vaikui, galiojo Santuokos ir šeimos kodeksas. Minėto kodekso 61 str., nurodyta, jog vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, jeigu nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimų Įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę. Vaiko tėvo vardas ir tėvavardis įrašomi vaiko motinos nurodymu. Iš to išeina, kad vaiko gimimo metu tėvo rašytinis sutikimas nebuvo būtinas. Be to, įraše apie vaiko tėvą nėra nurodytas asmens kodas, vadinasi įrašas apie vaiko tėvą yra tik fiktyvūs duomenys apie tėvą, tokie dokumentai reiškia, kad vaiko kilmė iš konkretaus tėvo nenustatyta. Iš to išeina, kad minėtu atveju tėvystės nuginčijimo institutas netaikomas. Atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį remiantis CK 3.152 str. 1 d. dėl tėvystės nustatymo taikant įstatymo analogiją dėl tėvystės nuginčijimo yra nepagrįstas. Reikalavimams dėl tėvystės pripažinimo ieškinio senatis netaikoma (CK 1.134 str. 1 p.).

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.

Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovės – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis). DNR ekspertizės išvada – objektyvus, patikimas tėvystės patvirtinimo ar paneigimo įrodymas, tačiau jo specifika tokia, kad jis gali būti gaunamas tik sutinkant ir dalyvaujant atsakovui. Atsakovui neįvardijus ir (ar) nepagrindus jokių pateisinamų atsisakymo atlikti genominę ekspertizę tėvystei nustatyti priežasčių, yra prielaida tokį atsakovo atsisakymą vertinti kaip sąmoningą vengimą pateikti įrodymus ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti dėl pateikti įrodymą atsisakančios ginčo šalies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (contra spoliatorem prezumpcija). DNR ekspertizė pripažįstama turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose.

Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog DNR ekspertizės neatsisakė. Atsakovas nedalyvavo 2011-08-25 teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme, tai vertintina kaip sąmoningas vengimas pateikti įrodymus. Pažymėtina, jog atsakovas apskundęs pirmosios instancijos teismo sprendimą turėjo pakankamai laiko teismui pateikti DNR ekspertizės išvadas, tačiau to nepadarė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tėvystės nustatymo/nuginčijimo bylose yra suformavęs teismų praktiką, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėk tėvystės kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2007-01-31 Nr. 3K-3-9/2007, 2007-10-31 Nr. 3K-2-460/2007, 2010-07-01 Nr. 3K-3-312/2010, 2010-07-02 Nr. 3K–3-304/2010). Byloje nustatyta, kad vaikas atsakovą – savo tėtį - pažįsta nuo gimimo, gyveno kartu, kol mama paliko (b. l. 7). Vaiko globėja atsakovą pažįsta nuo pat vaiko gimimo, gyvena su atsakovo šeima viename name (b. l. 8). Pats atsakovas pripažįsta, kad turi dukrą su vaiko mama. Pripažįsta ją kaip dukrą, nurodo, jog rūpinasi ja (b. l. 9). Vaiko mama 2005-03-31 paaiškinime Vaikų teisių apsaugos tarnybai taip pat pripažino faktą, jog vaiko tėvas yra atsakovas, su juo gyveno kartu (b. l. 10).

Remiantis ieškovės atstovų, atsakovo, trečiojo asmens, M. P. paaiškinimais darytina išvada, kad tarp D. P. (M. P. mamos) ir atsakovo iki vaiko gimimo ir po jo bei iki D. P. mirties buvo susiformavęs socialinis ir teisinis ryšys, šeimai būdingi požymiai -santykių artumas, pastovumas, viešumas ir pan. (CK 3.146 str. 1 d.). Atsakovas ir M. P. palaikė ryšius, atsakovas ja rūpinosi. Šių aplinkybių visetas ir faktas, kad atsakovas dėl tam tikrų priežasčių vengė moksliniais įrodymais nustatyti esminės reikšmės bylai turinčią aplinkybę, yra pagrindas nustatyti, kad atsakovas pripažino tėvystę (CK 3.148 str., CPK 389 str.).

Atsakovas apeliaciniame skunde priteisto išlaikymo dydžio neginčijo, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

nutaria:

Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.