Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjas) Vytauto Norkūno, teisėjų Arnoldo Šukaičio, Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir S. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. nuteistas už tai, kad jis, 2006 m. birželio 14 d. apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas bendrininkų grupėje su S. K., išdaužę durų stiklą, išlaužę durų staktą ir atidarę iš vidaus užrakintas duris, įsibrovė į patalpą - P. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Ramygaloje, Panevėžio rajone, kur iš virtuvėje ant grindų gulinčio nukentėjusiojo P. K. pareikalavo pinigų ir cigarečių, po to E. G. jį apieškojo, tačiau nieko neradus, nuėjo į kambarį ir pareikalavo pinigų iš nukentėjusiojo P. S., o jam atsakius, kad pinigų neturi, pavartodami fizinį smurtą, pasireiškusį tuo, kad E. G. spyrė vieną kartą ant lovos sėdinčiam P. S. į galvos sritį, už rankos nutempė jį nuo lovos ant grindų, užmetė ant galvos paltą ir spyrė ne mažiau trijų smūgių į kojas bei juosmens sritį, abu apieškojo P. S. kelnių ir marškinių kišenes bei lovą ir pagrobė svetimą nukentėjusiajam P. S. priklausantį turtą: 6 kg vištienos šlaunelių 26,40 Lt vertės ir maišelį raugintų kopūstų 2 Lt vertės, viso pagrobė svetimą turtą 28,40 Lt vertės.

Nuteistasis E. G. skundžia apkaltinamąjį nuosprendį ir prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006-09-28 nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti tyrimui papildyti. Nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas neteisėtai ir nepagrįstai. 2006-08-11 teisėjos D.Gadliauskienės nutartimi jam buvo pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, bei 2006-09-28 ta pati teisėja jį nuteisė, taip buvo pažeistos BPK 58 str. 2 d. 2 p. normos. Nesutinka dėl ekspertizių, nes jis belsdamas iš neatsargumo išdaužė durų stiklą, o S. K. įkišęs ranką pro išdaužtą durų stiklą, jas atrakino iš vidaus raktu, kuris buvo spynoje, todėl atmestina, kad buvo laužta spyna ir išlaužta durų stakta. Specialistas turėjo nustatyti spynos ir durų staktos sugadinimo senumą. Išdauždamas durų stiklą susipjaustė ranką, kuri kraujavo, todėl pagal specialistų išvadas jo kraujas buvo ir koridoriuje, ir bute. Nukentėjusiojo P. S. parodymai, kad jis apkraustė jo kišenes, šmeižiantys ir nepagrįsti, nes specialistai turėjo nustatyti jo kraujo dėmes ant nukentėjusiojo rūbų. Taip pat šmeižiantys nukentėjusiojo parodymai, kad jis įspyrė P. S., kai ant galvos buvo užmestas paltas. Nukentėjusysis negalėjo matyti, kad būtent jis įspyrė, jeigu kaip teigia P. S., jam ant galvos buvo užmestas paltas. Nukentėjusysis šiuos parodymus išgalvoja bei tai įrodo, kad smurtauti nebuvo pagrindo, kadangi jie jį pavaišino atsineštu alumi; nukentėjusysis motyvuodamas savo negalia atsisakė medikų apžiūros, kad būtų nustatyti sužalojimai. Būnant pas nukentėjusįjį namuose bei gurkšnojant alų, jis paprašė P. S. ir P. K. užkandos prie alaus bei nukentėjusiojo sutikimu iš šaldytuvo buvo paimti kopūstai ir šlaunelės. Nesuvalgytą maistą pasiėmė su savimi, tačiau tai nėra apiplėšimas. Plėšti nebuvo pagrindo, nes jis nukentėjusįjį senai pažįsta, daug kartų pas jį užeidavo pasiskolinti pinigų ar išgerti alkoholinių gėrimų. Nurodo, kad padarytas nusikaltimas yra savivaliavimas, o ne plėšimas už kurį labai griežtai nuteistas.

Nuteistojo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas nešališkai, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos įrodymus, išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino E. G. kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Apelianto skundo teiginys, kad 2006-08-11 teisėja D.Gadliauskienės nutartimi jam pratęsdama kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, bei 2006-09-28 ta pati teisėja jį nuteisdama, taip pažeidė BPK 58 str. 2 d. 2 p. normas, nepagrįstas. BPK 58 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje, t.y. vykdė ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, o vėliau tapo proceso teisminėje stadijoje bylą nagrinėjančiu teisėju. Teisėja D.Gadliauskienė jokių ikiteisminio tyrimo klausimų šioje byloje nesprendė. Ikiteisminio tyrimo metu E. G. kardomąją priemonę suėmimą paskyrė kita teisėja, tuo tarpu teisėja D.Gadliauskienė pagal teismo pirmininko pavaduotojos patvarkymą rengė bylą nagrinėti teisme ir vėliau ją išnagrinėjo, todėl teisminio tyrimo stadijoje turėjo teisę pratęsti apeliantui suėmimą. Iš to darytina išvada, kad teisėja D.Gadliauskienė pratęsdama kardomąją priemonę-suėmimą bei surašydama apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 58 str. 2 d. 2 p. nuostatų nepažeidė.

Nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, kad jis nesutinka su specialisto išvada, nes belsdamas iš neatsargumo išdaužė durų stiklą, o S. K. įkišęs ranką pro išdaužtą durų stiklą, jas atrakino iš vidaus raktu, kuris buvo spynoje, todėl nebuvo pagrindo gadinti spynos bei laužti durų staktos, atmetami kaip nepagrįsti. Iš byloje surinktų įrodymų visumos, įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriame užfiksuotas išdaužtas durų stiklas, laužimo žymės durų staktoje (b.l. 4-6), nukentėjusiųjų P. S. ir P. K. parodymų, kurie nuoseklūs, logiškai pagristi bei jais netikėti nėra pagrindo, matyti, kad apylinkės teismas padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad E. G. ir S. K. į P. S. butą pateko ne laisvai, o įveikę durų užraktą bei išlaužę duris ir sugadinę durų staktą. Tuo tarpu apelianto parodymai (kad į butą nuteistieji pateko netyčia išdaužę stiklą bei atrakinę duris iš vidaus), prieštarauja visiems byloje surinktiems įrodymams.

Nuteistasis E. G. neneigia, kad jis nusikaltimo padarymo metu išdaužė durų stiklą bei susipjaustė ranką, todėl nebuvo tikslinga atlikti biologinį DNR tyrimą. Be to, kad E. G. išdaužęs stiklą susipjaustė ranką iš kurios kraujavo patvirtino ir nuteistasis S. K.. Kadangi nebuvo atliekamas biologinis tyrimas, todėl nebuvo paimti ir lyginamajam tyrimui nukentėjusiojo rūbai. Nukentėjusysis P. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjimo teisme metu dėl nusikaltimo įvykdymo aplinkybių davė nuoseklius parodymus, kuriais teismas netikėti neturėjo pagrindo. Aplinkybių, dėl kurių P. S. galėtų apkalbėti E. G. nėra, todėl nuteistojo skundo teiginys, kad jis nekraustė P. S. drabužių kišenių, nepagrįstas. Aplinkybės, kuriomis buvo įvykdytas nusikaltimas už kurį E. G. pripažintas kaltu bei nuteistas patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.

Nuteistojo E. G. skunde nurodytas teiginys, kad nukentėjusiojo parodymai - šmeižiantys, nes kaip nukentėjusysis P. S. galėjo matyti, kad būtent E. G. įspyrė, jeigu kaip pats teigė, kad jam ant galvos buvo užmestas paltas, nepagrįstas. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad matė, jog būtent E. G. jam įspyrė, nes nuo muistymosi jam nuo galvos nuslinko užmestas paltas, todėl matė kas ir kokius veiksmus atliko jo atžvilgiu. (b.l. 168).

Remiantis baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais apylinkės teismas teisingai pripažino, su kuo sutinka ir kolegija, kad kaltinamojo E. G. veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 180 str. 2 d., nes jis veikdamas bendrininkų grupėje su S. K. girtas įsibrovė į P. S. butą ir panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą.

Apelianto teiginys, kad jis nubaustas per griežtai, nepagrįstas. Teismas bausmę nuteistajam paskyrė motyvuotai, laikydamasis bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, tinkamai taikė BK 54, 61 str. nuostatas Apylinkės teismas, skirdamas bausmę bei nustatydamas bausmės dydį atsižvelgė į E. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – jis padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str.), į kaltinamojo asmenybę – nedirba, šį tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas du neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus (b.l. 58-59, 62-65), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojantis neigiamai, kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu asmuo (b.l. 70), ne kartą baustas administracine tvarka (72 b.l.), registruotas psichoneurologinio kabineto įskaitoje (b.l. 67). Tai rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes teismo skiriamos bausmės jam nedaro jokio poveikio. Apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, savo kaltę jis pripažįsta tik iš dalies, kritiškai nevertina savo elgesio. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui. Kadangi nuteistasis nusikalto turėdamas du neišnykusius teistumus už tyčinių nusikaltimų padarymą, pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. jis yra recidyvistas ir jam pagrįstai už BK 180 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskirta vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Sulaikyti E. G. nuo nusikalstamų veikų padarymo bei atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas galima tik skyrus jam laisvės atėmimo bausmę, kuri sankcijoje yra vienintelė. Skirti jam kitą bausmės rūšį ar švelnesnę už įstatyme numatytą bausmę, pagrindų nėra. Įvertinęs visas aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai skyrė E. G. truputį didesnę nei jos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Todėl atsižvelgus į aplinkybes, apibūdinančias padarytą veiką, nuteistojo asmenybę, į tai, kad padarytas nusikaltimas aiškiai nėra atsitiktinis, apeliantui paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir yra teisinga. Kolegija įvertina tai, jog pagrobto turto vertė nedidelė, bet šis nors ir mažos vertės turtas buvo pagrobtas plėšimo būdu įžūliai nakties metu įsibraunant į svetimą būstą, prieš nukentėjusįjį P. S. pavartotas fizinis smurtas, todėl vien tik pagrobto turto maža vertė negali būti pagrindu mažinti apeliantui bausmę. Skyrus mažesnę bausmę, bausmės tikslai nebūtų pasiekti ir nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Dėl visų šių argumentų švelninti E. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.

Kitų nuosprendžio pakeitimo ir bausmės sušvelninimo motyvų nėra.

Rezoliucinė dalis

nutar ė:

Nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti.